- Šiemet Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas – pirmasis šalies sveikatos mokslų fakultetas – švenčia 25-metį. Kaip per ketvirtį amžiaus jis pakeitė šalies sveikatos priežiūros sistemą?
 
- Tai iš tiesų buvo išskirtinis fakultetas nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai, nes tuo metu šalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama medicinai ir ligų gydymui, veikė tik medicinos fakultetai. Mes pasirinkome kitą – skandinavišką – kryptį ir dėmesį nukreipėme į visuomenės sveikatos saugojimą bei stiprinimą. Vėliau atsirado ir slauga, socialinis darbas, reabilitacija, rekreacija.
Mūsų fakultetas taip pat grąžino Vydūno, Mažosios Lietuvos filosofo ir sveikos gyvensenos puoselėtojo, idėjas, kurios sovietiniais metais buvo nustumtos į šalį.
Per šį ketvirtį amžiaus dėmesio visuomenės sveikatai nebuvo per daug, tačiau turiu pažymėti, kad mes prisidėjome prie visuomenės sveikatos biurų atsiradimo, visuomenės sveikatos specialistų rengimo. Šiai sričiai skiriamas dėmesys nuolat didėja ir jau matome rezultatus, pavyzdžiui, sumažėjusį alkoholio vartojimą.
Atsimenu, 1994 metais pirmą kartą skridau į Jungtines Amerikos Valstijas ir pusė lėktuvo keleivių rūkė. Dabar nebegalime to įsivaizduoti. Visuomenės suvokimas apie sveikatos svarbą stiprėja, ir mes prisidedame prie šios krypties ne tik studijomis, bet ir mokslu.
 
- Naujoji sveikatos apsaugos ministrė – visuomenės sveikatos srities specialistė. Galbūt pagaliau galime tikėtis didesnių pokyčių šioje srityje?
 
- Tikrai taip. Bet yra ir daugiau pavyzdžių: Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė yra mūsų universiteto visuomenės sveikatos absolventė. Taip pat daug dirbame ir su komiteto nariu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku. Taigi, politikai tikrai žino, kas yra Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, kokias idėjas propaguojame ir ką esame nuveikę.
Žiūrime į ateitį viltingai, nes arogancijos iš dabartinės valdžios tikrai žymiai mažiau. Tai maloniai nuteikia.
 
- Lietuva šiuo metu kritiškai stokoja slaugos darbuotojų. Kaip šią problemą sprendžia Klaipėdos universitetas?
 
- Balandį mus vertins užsienio ekspertai dėl išplėstinės slaugos praktikos akreditacijos. Jei viskas bus sėkminga, nuo rugsėjo 1 dienos pradėsime realizuoti šią programą. Išplėstinės praktikos slaugytojai – viena pagrindinių galimybių, kaip kompetencijomis galima pakeisti ir dalį biurokratinio darbo nuimti nuo gydytojų pečių.
Slaugytojų parengiame tiek, kiek valstybė investuoja. Universitetai būdavo podukros vietoje – gaudavo 2-3 krepšelius: priimame 40 studentų, o tik du gauna valstybės finansuojamas vietas. Šiuo metu situacija gerėja, bet vis tiek pusė studentų dar negauna valstybės finansuojamos vietos. Tai nelogiška: jei priimame 45 studentus, o tik 20 gauna krepšelius, likę turi patys mokėti už studijas, o po to dažniausiai išvyksta dirbti į užsienį, kur atlyginimai didesni.
Esu įsitikinęs, kad įmanoma sukurti patrauklią darbo aplinką ir Lietuvoje. Ir kito kelio nematau, nes visuomenė sensta – tai pasaulinė tendencija. Žmonės gyvena ilgiau, o vyresniame amžiuje dažniau susiduriama su sveikatos problemomis. Todėl reikia ir slaugos – ši problema niekur nedings.
Šiuo metu tikrai trūksta kelių tūkstančių slaugytojų. Be to, matome, kiek dirbančiųjų jau yra pensinio amžiaus. Kas bus, kai jie išeis į užtarnautą poilsį, jei požiūris nesikeis?
 
- Ministerija kalba apie pakopinėmis kompetencijomis grįstą slaugytojų karjeros modelį. Ar manote, kad tai padės išspręsti šių medikų trūkumą?
 
- Kaip tik susitinkame su ministre ir viceministre, kalbėsime būtent apie slaugytojų rengimą. Mes turime savo matymą. Svarbu, kad fakulteto raida suteikia galimybes ir Klaipėdos universiteto ligoninės plėtrai. Glaudus bendradarbiavimas tarp universiteto ir ligoninės tikrai prisidėtų prie slaugytojų rengimo.
Tačiau egzistuoja didžiulė konkurencija tarp Lietuvos universitetų. Vietoje to, kad bendradarbiautume, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, sunkiai randame bendrą kalbą. Paprasčiau bendradarbiauti su užsienio universitetais nei su vietiniais.
 
- Kaip vertinate dėmesio ir išteklių paskirstymą tarp skirtingų regionų aukštojo mokslo įstaigų? Ar jaučiate nelygybę?
 
- Tikrai taip, jaučiame. Kartais atrodo, kad yra tik Vilnius ir Kaunas – senesnės, ilgiausiai veikiančios institucijos.
Tai jaučiame ne tik universitete, bet ir apskritai Klaipėdoje, kuri yra turbūt jauniausias Lietuvos miestas – tik šimto metų, nes didžiąją dalį istorijos Klaipėda buvo Prūsijos ir Vokietijos sudėtyje. Klaipėda dažnai užmirštama, nors mes čia dirbame ir turime ką pasiūlyti.
 
- Jūs, kaip chirurgas, tiesiogiai susidūrėte su sveikatos sistemos iššūkiais. Ar politikai pakankamai įsiklauso į praktikų medikų įžvalgas?

- Praktikai ir mokslininkai visada teikia įžvalgas bei rekomendacijas, tačiau politikai turi savo nuomonę, kuri ne visada sutampa su mokslininkų. Dažniausiai ji nesutampa. Matome ir Donaldo Trumpo, ženkliai sumažinusio mokslo finansavimą, požiūrį – jis demonstruoja politikų elgesio standartus. Tai rodo, koks gali būti politikų požiūris į mokslo rekomendacijas.

---

 
Dosjė
1988 m. VU suteikta gydytojo profesinė kvalifikacija.
2001 m. VU apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
2010 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo magistrą.
1988–1989 m. Vilniaus m. VI klinikinės ligoninės internas – chirurgas
1989–1994 m. Klaipėdos miesto ligoninės (dab. Klaipėdos universitetinė ligoninė) chirurgas
1995 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus chirurgas
2003 m. – Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas
2001 m. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėjas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profesorius.
2018 m. Klaipėdos universiteto taryba paskyrė į laikinojo rektoriaus pareigas, 2019 m. išrinktas nuolatiniu rektoriumi.
2023 m. gruodį perrinktas antrajai kadencijai.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!