Gaudo vėją laukuose
 
„Kaip mokykla įsikuria be higienos paso? Kodėl nėra bendros registrų sistemos, kurioje būtų suregistruoti visi sporto klubai? Trisdešimt metų gyvename be jokių registrų! Prisikuria sporto centrų, o mes nesuvaldome informacijos, ar visi jie turi higienos pasus ir dirba teisėtai?“ – nustėro Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
 
Komitete atverta dešimtmečius chaotiškai veikianti įstaigų veiklos leidimų-higienos pasų išdavimo tvarka. Kaip teigia L.Šukytė-Korsakė, duomenys rodo, kad skundų dėl ūkio subjektų pažeidimų daugėja. Štai patikrinus tik ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 40 proc. jų rasta pažeidimų. Kaip žinia, higienos pasus išduoda ir jų veiklą prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
 
Anot NVSC vadovo Vaidoto Gruodžio, registro, kuriame būtų pateikti vykdantys veiklą ūkio subjektai, nėra. Ūkio subjektai imami vertinti tik tuomet, kai yra teikiama ūkio subjekto paraiška.
 
„Kaip galime suregistruotas visas – tiek formalaus, tiek neformalaus ugdymo – įstaigas? Nejau turime eiti gatve ir klausinėti žmonių: „Laba diena. Gal ketinate atsidaryti sporto klubą? Jei taip, žinokite, jums reikės leidimo-higienos paso“, – ironizavo centro vadovas, aiškindamasis, kodėl ūkio subjektai gali ne vienerius metus vykdyti veiklą be higienos paso.
 
Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – Palangos sporto centrui pavyko praslysti pro kontrolę net... penkiolika metų. Tiek laiko jis veikė neturėdamas LHP.
 
„Ne visi turi pasus, nes nėra tikslo to daryti. Neturint paso, tavęs netikrins. Kai išsiimi pasą, o vykdoma veikla neatitinka institucijos standartų, tave pradės tikrinti. Bus reikalingi papildomai finansai“, – kodėl įstaigos vengia vykdyti reikalavimą, teigė Palangos gyventojas ir visuomenininkas Mantas Gailevičius.
 
Informacija suvesta netiksliai
 
Kaip aiškina V.Gruodys, situacija ugdymo įstaigose yra chaotiška, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra patvirtinusi, jog Švietimo mokslo įstaigų registras nėra privalomas, nors NVSC veiklai jis ypač reikalingas.
 
„Patys laukiame registro. Jei vienoje vietoje turėtume sąrašą, mums būtų gerokai lengviau kontroliuoti įstaigas. Turi būti bendra vieša informacija – integracija su licencijų informacine sistema. Atsidarai ir matai, įstaiga turi leidimą-higienos pasą ar ne. O dabar, jei gauname dėl vykdomos veiklos skundą, turime vykti į vietą, tikrinti įstaigos nuostatus, žiūrėti grafikus ir patys vertinti, ar įstaiga yra priskiriama prie neformalaus ugdymo ar ne. Tuomet vertiname, skirti baudą dėl LHP neturėjimo arba ne“, – problemą išsakė V.Gruodys.
 
Klaidina ir dabar esantis butaforinis švietimo mokslų įstaigų registras. Anot NVSC vadovo, jame informacija suvesta netiksliai. Maža to, pastarasis nėra privalomas – veiklą galima vykdyti ir jame neprisiregistravus.
 
„Registre sumaišyta pagrindinė veikla su papildoma. Todėl ir vargstame: turime važiuoti į vietą, rinkti informaciją, įrodymus, kad ten yra vykdomas neformalus švietimas. Jei registras bus sugriežtintas ir patobulintas, bus daug lengviau dirbti. Netgi tiems, kurie vykdo treniruotes“, – įsitikinęs V.Gruodys.
 
Domėtis turi patys gyventojai
 
Kol nėra griežto ir tikslaus veiklų registro, kliaujamasi visuomenės sąmoningumu. V.Gruodys įsitikinęs, kad patys gyventojai turi būti suinteresuoti pasitikrinti, ar įstaigos, kuriose jie lankosi, turi LHP.
 
„Žmogus turi rūpintis savimi, turi žiūrėti, kokias paslaugas gauna, nes eidamas pas grožio specialistą, dirbantį be higienos paso, rizikuoja sveikata. Atsakomybė yra visų šalių. O jeigu vykdau veiklą, turiu įsitikinti, kad mano specialistai saugiai suteikia paslaugas saugioje aplinkoje. Taip pat ir būdamas klientas turiu išlikti budrus – gauti garantą, jog mano kirpėja turi LHP“, – gyventojus įspėja NVSC vadovas.
 
„Centro pranešimuose visada įdedame nuorodą su raginimu patikrinti informacinėje sistemoje, ar ūkio subjektas turi LHP“, – centrą gina NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
 
Ji aiškina, jog norintiems vykdyti veiklą Mokesčių inspekcija duoda atmintinę, kokius leidimus ūkio subjektas privalo gauti. Vis dėlto nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Vykdant veiklą be LHP, specialistė informuoja, yra taikoma bauda nuo 300 iki 800 eurų. Na, o norint gauti higienos pasą rinkliava yra skirtinga – jos dydis nustatytas Vyriausybės nutarimu, priklausomai nuo užimamo veiklos ploto.
 
Patikrinti leidimus galima Registrų centro licencijų informacinėje sistemoje pagal įstaigos pavadinimą, juridinį asmens kodą.
 
„Turime tikrinti visuomenės sąmoningumą. Jei jau einu sportuoti, reikia patikrinti, ar sporto klubas turi leidimą, ar jame yra tinkamos vėdinimo sistemos ir panašiai“, – pataria I.Skridailienė.
 
Komitete pasigirdo siūlymų supaprastinti ir NVSC darbą. „NVSC prižiūri 50 tūkstančių ūkio subjektų. Kai jų yra tiek daug ir reikia vykdyti priežiūrą, suprantama, jog prie kiekvieno nepastatysi po inspektorių“, – svarstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas. Jis susirūpino, kad vykdant patikras yra per daug biurokratijos: ūkio subjektams per daug užkelta kartelė. Mat užsienyje, anot jo, į higienos normas žiūrima paprasčiau. S.Čaplinskas pasiūlė idėją įvesti viešbučiuose veikiantį žvaigždučių principą, žymintį higienos lygį.
 
Idėją palaikė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė. „Noriu patikinti, kad dėl higienos normų pilkosios zonos esame kalbėję – siekiame lankstumo, idant nebūtų tokios griežtos nuostatos“, – bandė NVSC situaciją švelninti viceministrė.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!