Daug mokslininkių, mažai vadovių
 
„Eurostat“ 2023 m. ataskaitos duomenimis, Lietuva jau kurį laiką pirmauja ES valstybėse pagal moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalį – 62,9 proc., tik dėl to negalime iki galo džiaugtis, – sako dr. Rūta Latinytė. – Moterų, dirbančių moksle, skaičius ES aukščiausias būtent Centrinės ir Rytų Europos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Balkanų šalyse, kuriose mokslo darbuotojų atlyginimai yra sąlyginai mažesni ir todėl ne tokie patrauklūs vyrams. Tad mokslo darbuotojo ar darbuotojos pozicija tampa mažai apmokama ir labiau „moteriška“, nors aukštesnėse ir vadovaujančiose pozicijose čia vis dėlto dominuoja vyrai.“
 
Remiantis asociacijos „Lyderės“ atlikta studija, Lietuvos universitetuose moterys sudaro mažiau nei trečdalį visų rektorių, o pirmoji moteris valstybinio universiteto rektorė buvo išrinkta tik 2018 metais. Lietuvos mokslo tarybai per visą jos gyvavimo laikotarpį vadovavo tik vyrai.
 
Ką tik VDU rektore išrinkta profesorė Ineta Dabašinskienė – pirmoji šio universiteto vadovė moteris.
 
2019 m. Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ duomenimis, daktaro laipsnį įgijusi moteris uždirbo vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau, negu tokį pat išsilavinimą įgijęs vyras.
 
Atsimuša į „stiklines lubas“
 
Kaip skelbia UNESCO, moterys sudaro pasaulio mokslininkų mažumą: maždaug 1 iš 3 tyrėjų yra moteris. „Apskaičiuota, kad nuo 2017 iki 2021 m. moterų mokslininkių procentinė dalis pasaulyje paaugo nuo 30,0 iki 31,7, tad pokyčiai vyksta lėtai“, – konstatuoja mokslininkė.
 
Kas trukdo moterims siekti karjeros aukštumų moksle? „Priežastis aiškinosi ne vienas tyrimas, – sako dr. Rūta Latinytė. – Pavyzdžiui, 2020 m. Farah Naaz Fathimos ir kitų mokslininkų studijoje, apimančioje įvairias mokslo sritis, pažymėta, kad dauguma respondenčių nurodė patiriančios su darbu susijusį stresą. Jis atsiranda iš „stiklinių lubų“ fenomeno – tai nematoma, bet reali kliūtis, dažniausiai trukdanti moterims, etninėms mažumoms ar kitoms diskriminuojamoms grupėms pasiekti aukščiausias pareigas organizacijose ar karjeros laiptais kilti taip pat lengvai kaip dominuojančiai grupei.“
 
Be to, moterys patiria ir priekabiavimą, kartais neobjektyvų kolegų ir studentų vertinimą, didesnę šeiminių pareigų naštą, pabrėžia VU mokslininkė.
 
„Kiti dažniausiai minimi iššūkiai: diskriminacija, profesinių išteklių trūkumas, vadovavimo galimybių nebuvimas, mažas darbo užmokestis, karjeros pasirinkimo iššūkiai, laiko planavimas ir motyvacijos stoka, neretai kylanti dėl nuovargio ir palaikymo trūkumo. Šias problemas būtų galima spręsti keičiant darbo vietos politiką, organizacinę elgseną, o tai nėra tokie greiti pokyčiai.“
 
Mama ar mokslininkė?
 
Motinystė tampa vienu didžiausių iššūkių siekiant mokslininkės karjeros.
 

„Šiuo metu atlieku tyrimą apie vienišų mamų patirtis ir medijų kontekstą, kurio metu kalbinau informantes, turinčias mokslinį laipsnį ir dirbančias mokslo ir studijų srityje, – pasakoja dr. Rūta Latinytė. – Pašnekovės teigė, kad buvimas mama, ypač neturint partnerio ar šeimos narių palaikymo, ne tik apsunkina ilgas darbo valandas, bet ir riboja galimybes išvykti į mokslines konferencijas ar kitus renginius, prisijungti prie tarptautinių projektų, nes kiekvieną kartą tenka ieškoti, kas pabus su vaikais.“

 
Pašnekovė teigia, kad daugumoje visuomenių moterys tradiciškai turi prisiimti globėjos vaidmenį tokiomis aplinkybėmis kaip vaikų priežiūra, pagyvenusių žmonių priežiūra ir bet kokios ligos šeimoje metu. „Šis stereotipinis vaidmuo gali turėti įtakos ir mokslininkių darbo rezultatams“, – įsitikinusi dr. R.Latinytė.
 
Mokslo sričių segregacija
 
Tyrimai rodo, kad JAV ir ES moterys dažniau atstovauja humanitarinių, biologinių ir socialinių mokslų sritims ir mažiau sutinkamos inžinerijos, matematikos ir fizikos mokslų srityse, tarp medicinos mokslinių straipsnių autorių. Kaip rodo duomenys, moterys sudaro mažumą (nuo 9 iki 29 proc.), taip pat tik dešimtadalis dalyvauja klinikinių tyrimų vadovų ir (arba) vykdomųjų komitetų, skelbiamų pagrindiniuose medicinos žurnaluose, veikloje.
 
„Matydami tokį statistikos paveikslą ir tai nulemiančias priežastis turime suprasti, kad moterų ir mergaičių skatinimas rinktis mokslo kelią priklauso ne tik nuo politinių ir socialinių sąlygų sudarymo. Vis dar gajūs visuomenės stereotipai, prasidedantys nuo, atrodo, nekaltų smulkmenų, tokių kaip skirtingų žaislų parinkimas vaikystėje mergaitėms ir berniukams“, – teigia dr. R.Latinytė.

---

 
Komentaras
 
Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė mokslui, LSMU dėstytoja dr. Helga Marija Kauzonė:
 
- Dažno žmogaus, kad ir kaip to galbūt jis nenorėtų, kasdienius, o kartais ir pačius svarbiausius bei gyvenimą keičiančius sprendimus neretai nulemia vaikystėje ar jaunystėje visuomenės ar šeimos primesti stereotipai. Deja, bet jie vis dar daugiau ar mažiau įsišakniję dažno žmogaus sąmonėje. Stereotipus išrauti nelengva, bet mažais žingsneliais juos galime išguiti iš visuomenės mąstysenos.
To siekti padėtų įvairių iniciatyvų rengimas, kurios mergaites nuo ankstyvo amžiaus skatintų nebijoti rinktis STEAM srities specialybes. Mentorystės ir lyderystės programos galėtų mergaites supažindinti su sektinais STEAM srities pavyzdžiais ir taip plačiau atverti tiksliųjų mokslų duris.
Žinoma, tokių priemonių rezultatai pasimatys tik ateityje. Moterų įgalinimą mokslo srityje padėtų pasiekti ir kitos priemonės, kurių poveikį galėtume pamatyti ir kiek greičiau. To siekti padėtų, pavyzdžiui, lankstesnio grafiko mokslo ir studijų institucijose užtikrinimas, kas leistų moterims sėkmingiau derinti karjerą su kitomis atsakomybėmis.
Mokslo institucijos turėtų įsipareigoti įgyvendinti lyčių lygybės principus ir įtvirtinti juos savo politikoje. Svarbu, kad organizacijos bei institucijos suprastų šią problemą ir imtųsi veiksmų. Tai būtinas žingsnis užtikrinant mokslo ir visuomenės plėtrą per daugialypę perspektyvą. Reikia pokyčių ir už institucijų durų - didesnio moterų mokslininkių ir jų pasiekimų matomumo žiniasklaidoje.
Tikiu, kad moterų indėlis mokslo srityje yra išskirtinis ir gali būti įkvėpimo šaltiniu kitiems. Siekiant užtikrinti moterų lygybę moksle, svarbu toliau kurti palankią aplinką, kurioje jos galėtų išreikšti savo talentus ir pasiekti savo tikslus.

---

 
Tai įdomu

Marie Curie buvo pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija už fizikos ir chemijos pasiekimus. Ji ne tik kardinaliai pakeitė galimybes radioaktyvumo srityje, bet ir plačiau atvėrė moterims duris į mokslą. Nepaisant to, ir ji, žymiausia mokslininkė istorijoje, susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant stereotipus ir diskriminaciją.

  lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!