- Pernai Vilniaus universitetas atidarė Medicinos mokslo centrą – esate paskirtas rezidentų vadovu, chirurgijos ir abdominalinės chirurgijos rezidentūros koordinatoriumi. Ar centre jau dūzgia įvairius tyrimus atliekantys mokslininkai?
 
- Taip, mokslo centre darbai intensyviai vyksta jau nuo pernai spalio. Suburtos mokslininkų komandos, turime nemažai priimtų mokslinių darbų, renkame pirmuosius doktorantus. Centre aktyviai dirbame storosios žarnos vėžio srityje, mėgindami išsiaiškinti, kokios priežastys turi įtakos šiai ligai atsirasti, ar galime ikivėžinius pakitimus diagnozuoti greičiau ir paprasčiau. Norime įdiegti ir naujausius pacientų stebėjimo metodus, siekiant pagerinti pacientų sveikimą po operacijos, ankstyvą komplikacijų diagnostiką ir prevenciją.
 
- Akivaizdu, kad vėžio ankstyvosios diagnostikos programos neveikia taip efektyviai, kaip norėtųsi... Nustatoma daug pažengusios ligos atvejų.
 
- Norėtume, kad nuo vėžio pasitikrintų apie 70 procentų žmonių, o per pastaruosius dvejus metus pasiekėme kiek daugiau negu 50 procentų rodiklį. Maždaug 10 tūkstančių žmonių padarytos kolonoskopijos ir pašalinti nepiktybiniai navikai. Vadinasi, sumažinta rizika mirti nuo storosios žarnos vėžio. Taip pat dirbame ties bandomosiomis kasos ir prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programomis, kurios europiniu mastu yra unikalios. Vykdome ir ankstyvosios diagnostikos programos atnaujinimą, kurio tikslas – kad žmogui nebereikėtų vykti pas šeimos gydytoją dėl pirminio patikrinimo. Informaciją apie programą su mėginiu jis gautų tiesiai į namus, o atlikęs tyrimą šį įdėtų atgal į voką ir atsiųstų mums. Tokiu būdu galima pasitikrinti sveikatą neišeinant iš namų ir nesudarant papildomų nepatogų.
 
- Jūs esate vienas tų chirurgų, kuriam iš pacientų pusės skrieja vien pagyros... Tai galima nesunkiai patikrinti pacientų atsiliepimams skirtuose puslapiuose. Kaip jums pavyksta su pacientais užmegzti draugišką santykį?
 
- Kai pats sėdžiu paciento kėdėje, irgi noriu gerai jaustis, gauti reikiamą pagalbą ir malonų bendravimą. Todėl, kai gydau, stengiuosi, kad pacientai jaustųsi saugiai, patogiai ir ryžtingai nusiteikę. Dirbdami chirurgijos srityje dažnai susiduriame su pacientais, kurie jaučia didelę įtampą, nerimą, nusivylimą. Todėl stengiamės su jais elgtis švelniai nesukeldami dar nemalonesnės patirties. Manau, kad taip elgiuosi ne aš vienas, bet ir dauguma kolegų – gydytojai nori ir privalo rūpintis ne tik pacientų fizine, bet ir psichologine gerove.
 
- Tobulėjant technologijoms į mediciną vis labiau įtraukiamas ir dirbtinis intelektas. Kaip jis pasitarnauja kovojant su vėžiu?
 
- Beveik visose mokslinėse veiklos srityse dirbtinio intelekto indėlis – milžiniškas. Pradedant nuo literatūros apžvalgos, duomenų surinkimo ir analizės. Moksliniuose darbuose naudojame dirbtiniu intelektu pagrįstą imuninės aplinkos ištyrimą, kaip organizmas reaguoja į naviką. Keičiantis arba didėjant navikui vertiname, kaip imuninės ląstelės reaguoja į pakitimus. Taip pat dirbtinis intelektas naudojamas mikrobiomo analizei, vaistams kurti ir parinkti. Daug įdomių atradimų atsiranda būtent dirbtinio intelekto dėka. Tiesa, vis dažniau girdime, kad kai atsiras geriau veikiantis prietaisas, gydytojas taps nebereikalingas. Vis dėlto naujoves turime vertinti kritiškai, reikia atkreipti dėmesį tiek į jų teikiamą naudą, tiek į galimus pavojus. Dirbtinis intelektas yra pagalbinė sistema, gelbstinti gyvybes ir gerinanti sveikatą.
 
- O kokios apčiuopiamos naudos duoda kamieninių ląstelių tyrimai?
 
- Kamieninių ląstelių tyrimai, kurie itin perspektyvūs, pavyzdžiui, ilginant žmogaus gyvenimo trukmę ir užtikrinant kuo aukštesnį sveikatingumo lygį, atliekami įvairiose srityse. Nors dar negalime užauginti nei naujos širdies, nei naujų kraujagyslių ar nervinių ląstelių, nors dar negyvename 150 metų, tikėtina, kad plėtojant technologijas – tiek kamieninių ląstelių tyrimus, tiek dirbtinį intelektą – sulauksime įspūdingų rezultatų. Šiuo atveju kamieninių ląstelių, kurios gali virsti specializuotomis organizmo ląstelėmis, nauda – nepaprastai didelė. Todėl mokslo jos yra taip plačiai tyrinėjamos. Manau, kad esame teisingame kelyje, todėl tikėtina, kad ateityje rezultatai bus itin pozityvūs. Svarbiausia žinoti, kur link judi, stengtis išvengti stresinių situacijų ir tuomet pavyks pasiekti galutinį tikslą – gyventi ilgiau, sveikiau ir laimingiau.
 
- Santarų klinikose dirba ir dar vienas garsus jūsų bendrapavardis chirurgas. Ar profesorius Eligijus Poškus – jūsų giminaitis?
 
- Dažnai sakau, kad visi žmonės yra broliai, bet su profesoriumi, deja, neturime nei artimų, nei tolimų giminystės ryšių. (Šypsosi.) Sutapimas, kad mūsų panaši ir specialybė. Pripažįstu, kad tikrai daug ko iš profesoriaus išmokau.

---

 
Dosjė
2004-2013 m. – Gydytojas chirurgas ir endoskopuotojas Vilniaus Centro Universitetinėje ligoninėje (vėliau - Santaros klinikų Centro filialas).
2009-2010 m. – tarptautinis stažuotojas, Mayo klinika, JAV.
Nuo 2013 m. - gydytojas chirurgas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose.
Nuo 2015 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius.
2022-2024 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius.
Nuo 2024 m. - Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų instituto direktorius.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!