Vykstant pajamų deklaravimui, gyventojams nuolat primenama, kad jie gali susigrąžinti dalį mokesčių jei turi gyvybės draudimą ar anksčiau paimtą būsto kreditą. Tačiau ar žinote, kad susigrąžinti dalį mokesčių galite ir tada, jei kurį laiką nedirbote? O kad galite būti skolingi mokesčių, jei sirgote ir gavote ligos pašalpą?
Dažnas mano, kad jei dirba pagal darbo sutartį – visus mokesčius už jį moka darbdavys, tad nėra ko tikrinti preliminarios pajamų deklaracijos. Tačiau net jei mokesčius perveda darbdavys, žmogus vis tiek gali tapti skolingas mokesčių. Priežastis – sudėtinga neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo tvarka. Ji tokia paini, kad ją galima vadinti „tvarka“ tik kabutėse.
NPD dydis priklauso nuo atlyginimo dydžio, o metinį NPD reikia perskaičiuoti įvertinant ir kitas apmokestinamas pajamas, ne tik algą. Tuomet paaiškėja, kad per metus buvo pritaikytas „per didelis“ NPD ir žmogus yra skolingas mokesčių.
Pernai net 280 tūkst. dirbančių žmonių buvo pritaikytas „per didelis“ NPD, dėl to jie visi privalo deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčių skirtumą. Didžiajai jų daliai (230 tūkst.) „per didelis“ NPD – vienintelė priežastis deklaruoti pajamas (!). Nors apie tai ne kartą rašyta, tenka rašyti ir vėl, nes valdžia sudėtingos „tvarkos“ neatšaukia, o dešimtys tūkstančių žmonių taip ir lieka skolingi patys to nežinodami – už 2014 metus skolingi liko daugiau nei 60 tūkst. gyventojų, už 2013 metus – daugiau nei 80 tūkstančių.
Kasmet skolininkams siunčiami priminimai, gresia baudos ir delspinigiai. Taigi šią savaitę būtinai patikrinkite preliminarią pajamų deklaraciją. Galite būti skolingas mokesčių, jei dirbate pagal darbo sutartį ir pernai jums nutiko bent vienas šių atvejų:
1. Sirgote ir gavote ligos pašalpą. Tą mėnesį, kai sirgote ir turėjote nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys jums išmokėjo mažesnį atlyginimą. Skaičiuodama jums priklausantį NPD, apskaitininkė atsižvelgė tik į algą, bet ne ligos pašalpą (nes nežino, kada ji jums buvo išmokėta). Todėl jums buvo pritaikytas „per didelis“ NPD ir metų pabaigoje atsiranda skola. Dažnai darbuotojai dėl to kaltina darbdavį, tačiau tikrasis kaltininkas – paini NPD „tvarka“.
2. Keitėte darbą. Jei darbą keitėte mėnesio viduryje (o ne nuo mėnesio pradžios), tikėtina, kad tą mėnesį NPD jums buvo pritaikytas ir buvusioje, ir naujoje darbovietėje. Pasekmė – skola biudžetui.
3. Dirbote keliose darbovietėse. Pateikti prašymą taikyti NPD yra darbuotojo atsakomybė. Jei tokį prašymą, nežinodamas visų šios „tvarkos“ subtilybių, pateikėte dviejose darbovietėse, jums buvo pritaikytas „per didelis“ NPD ir pats to nežinodamas tapote skolingas mokesčių.
4. Nesate tikras, ar konkrečioms pajamoms buvo pritaikytas NPD. Gali būti, kad pernai ne iš darbdavio gavote pajamų, kurioms buvo pritaikytas NPD, o jūs to nežinote. Pvz., gal „Sodra“ jums moka motinystės (tėvystės) pašalpas, ir anksčiau pateikėte (bet jau nepamenate) prašymą taikyti NPD.
5. Dirbote ir uždirbote kitų neišvardytų pajamų. Šis atvejis yra labiau žinomas nei kiti, tačiau ir jį būtina paminėti. Dauguma apmokestinamų pajamų įtraukiama apskaičiuojant metinį NPD. Tad jei pernai, tarkime, pardavėte automobilį ar gavote dovaną, tikėtina, kad jums buvo pritaikytas „per didelis“ NPD ir teks sumokėti mokesčių skirtumą.
Gali nutikti ir taip, kad permokėjote GPM ir galite susigrąžinti mokesčių, jei: 1. Kurį laiką nedirbote. Tarkime, metų pradžioje neturėjote darbo, o kovą pradėjote dirbti. Tokiu atveju jums buvo pritaikytas mažesnis NPD, nei galioja atsižvelgiant į visas metines pajamas.
2. Nepateikėte prašymo, kad darbdavys jums taikytų NPD. Galbūt nieko nežinote apie NPD, o gal apskaitininkas patarė dėl painaus NPD jo tiesiog netaikyti ir verčiau susigrąžinti permokėtus mokesčius deklaravimo metu, nei tapti skolingam. Permokėti mokesčiai lieka biudžete.
Kai proporcinio (t.y. vieno) pajamų mokesčių tarifo idėjos autoriai, JAV ekonomistai Robertas Hallas ir Alvinas Rabushka 1981 metais pasiūlė naikinti progresinį mokesčių tarifą ir taikyti vieną tarifą, kaip pagrindinis tokios sistemos pranašumas buvo įvardytas jos paprastumas. Mokslininkai įsivaizdavo, kad mokesčius galima būtų mokėti itin paprastai – atvirlaiškiu, o jų sukurtos sistemos paprastumą užtikrintų fiksuotas NPD.
Deja, nors Lietuva ir turi JAV mokslininkų pasiūlytą vieno tarifo sistemą, ją gerokai apsunkina mūsų valdžios pramanas – painus, nuo algos dydžio priklausantis NPD. Algai pasikeitus kad ir euru, NPD tenka perskaičiuoti. NPD taikymą paaiškinanti GPM įstatymo komentaro dalis sudaro daugiau nei 20 puslapių. Kaip jau minėta, dėl šios „tvarkos“ apie 280 tūkst. žmonių tampa skolingi mokesčių. Tad dėl sudėtingos NPD „tvarkos“ Lietuva neįgyja vieno pagrindinių vienodo tarifo pranašumų – mokesčių paprastumo. Žinoma, atlyginimo apmokestinimas Lietuvoje sudėtingas ir dėl to, kad nuo jo mokami net keturi mokesčiai (GPM, PSD, „Sodros“ ir Garantinio fondo įmokos), kurių mokėjimo ir deklaravimo tvarka skirtinga, jie dirbtinai padalyti į darbuotojo ir darbdavio mokesčius, o mokama net ne vienai, o dviem institucijoms.
Prie paprastesnės sistemos mielai pereitų ir mokesčių mokėtojai, ir VMI. Tačiau valdžia atsisako keisti šią aštuntus metus galiojančią NPD „tvarką“. Kai pernai LLRI pasiūlė Finansų ministerijai (FM) taikyti fiksuotą NPD, FM atsakė, jog esamas NPD sumažina mokesčius, bet kartu užtikrina, kad mokesčiai nėra sumažinami „daugiau nei priklauso“. Tačiau norint ištirti, ar pasiteisina esama sistema, reikia atsižvelgti ne tik į teigiamus rezultatus – sumažintus mokesčius, bet ir neigiamas pasekmes – tai, kad apie 280 tūkst. žmonių kasmet paverčiami biudžeto skolininkais, o VMI sudėtinga administruoti šią painią „tvarką“.
Juk tą patį – mažesnių mokesčių – tikslą pasiekti galima ir žymiai paprastesniu būdu. Kai norima pakelti mokesčius, tiesiog padidinamas tarifas, o štai mokesčiams sumažinti sukuriama gremėzdiška ir neaiški „tvarka”, į mokesčių subtilybes įpainiojanti ir skolingais paverčianti daugumą mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų. Negana to, ši tvarka brangiai kainuoja tiems patiems mokesčių mokėtojams, kurių lėšomis VMI privalo informuoti ir ieškoti tų, kas dėl šios „tvarkos” liko skolingi mokesčių.
Tuomet mažesni mokesčiai apkarsta visiems mokesčių mokėtojams. Paprasčiausias būdas užtikrinti, kad mažesni mokesčiai nebūtų tokie kartūs, būtų taikyti fiksuoto dydžio NPD, kaip kad daryta iki 2009 m. Ir nors iki paprastos mokesčių sistemos Lietuvai, deja, dar toli, tai būtų visų laukiamas pirmas žingsnis ta linkme.
Kaetana Leontjeva - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: