Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, kenčia nuo nevaisingumo. Dauguma Lietuvoje nevaisingų porų jau daugiau nei dešimt metų nesulaukia tinkamos pagalbos, nes Lietuvos Respublikos Seimas nepriima pažangaus įstatymo, reglamentuojančio pagalbinį apvaisinimą. Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje turėjo būti svarstomas Civilinio kodekso pakeitimas, kuriuo siekiama atverti kelią nevaisingoms poroms sulaukti pagalbos, tačiau jo svarstymas staiga buvo nepagrįstai atidėtas.
Šis svarstymo atidėjimas ir vėl privertė sunerimti aktyvias Lietuvos pacientams atstovaujančias organizacijas. Mes – Huntingtono ligos asociacijos, Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų-raumenų ligomis asociacijos „Sraunija“, Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“, Vaisingumo asociacijos atstovai – nesuprantame, kokie argumentai lėmė tokį politikų sprendimą.
„Apie daugeliui šeimų opią nevaisingumo problemą ir jos sprendimą vis diskutuojama, svarstoma, nagrinėjama, tačiau tai tik kalbos, o realios pagalbos vaikų susilaukti negalinčios šeimos iki šiol nesulaukia. Nesuprantame, kokia Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto svarstymo atidėjimo priežastis, nerimą kelia ir tai, jog tai buvo padaryta staiga, net nepaaiškinus motyvų. Galime tik spėti, jog taip nutiko dėl tam tikrų ultrakonservatyvių institucijų atstovų įtakos ir siekių stabdyti pažangų pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje“, – nuogąstauja pacientus atstovaujančios organizacijos.
„Pagalbinio apvaisinimo tvarką ir būdus nori nustatyti konservatyvias pažiūras ginančios religinės institucijos, kurių atstovai nėra tiesiogiai susidūrę su nevaisingumo problema ir aiškiai nesuvokia šios problemos aktualumo. Svarstant šį klausimą, pirmiausia turi būti paisoma porų, negalinčių susilaukti vaikų, interesų ir atsižvelgiama į argumentais pagrįstą specialistų nuomonę“, – sako bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
I.Drėgvienė atkreipė dėmesį, jog nevaisingumas yra liga, kurios gydymą, įvertinęs nevaisingos poros situaciją, turi rekomenduoti gydytojas: „Gydymo būdą turi pasirinkti pora. Jeigu porai pagalbinis apvaisinimas nepriimtinas ar įsitikinimai leidžia kurti tik tam tikrą embrionų skaičių, bus paisoma jos norų. Poros, kurios pasitiki inovacijomis, pažangia medicina ir šioje srityje dirbančiais specialistais, demokratinėje valstybėje turi turėti galimybę rinktis ir pasinaudoti inovatyviais gydymo būdais.“
Užsienio šalyse jau kuris laikas pagalbinis apvaisinimas taikomas ir tais atvejais, kai pora yra vaisinga, tačiau šeimoje yra didelė rizika būsimam vaikui perduoti paveldimą genetinę ligą, lemiančią sunkią negalią, kai vienas iš tėvų yra pakitusio geno nešiotojas. Lietuvoje tokios galimybės nėra, pabrėžia asociacijos „Sraunija“ vadovė Kristina Antanavičienė.
„Kokia yra šeimų, susilaukusio vaiko, sergančio nepagydoma genetine liga, realybė? Mūsų šalyje šiandien jos neturi galimybės susilaukti sveiko vaiko. Tokios šeimos arba emigruoja, arba turi vieną vaiką, bijodamos rizikuoti perduoti genetinę ligą antrai atžalai”, – teigė ji.
Anot asociacijos „Paguoda“ direktorės Daivos Žaromskienės, viena dažniausių vaikų onkologinių ligų komplikacijų po taikyto gydymo yra vaisingumo pažeidimas dėl skiriamos agresyvios chemoterapijos ar radioterapijos.
„Daugelyje užsienio šalių, pavyzdžiui, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, vaikas ar paauglys, susirgęs onkologine liga, yra supažindinamas su naujausiomis technologijomis, jam išsamiai ir suprantamai paaiškinant apie visas galimas rizikas bei galimybes išsaugoti savo lytines ląsteles ar net lytinius audinius. Šiandien Lietuvoje turime absoliučiai visas galimybes – ir aukščiausio lygio specialistus, ir naujausiomis technologijomis bei įranga aprūpintas laboratorijas, audinių bankus. Vis tik, galimybė spręsti, kiek ir kokių lytinių ląstelių ar audinių šaldyti, kiek laiko juos saugoti, ir kokio amžiaus būnant kurti šeimyninį gyvenimą bei susilaukti vaikų, turi būti suteikta pacientui, pasikonsultavus su gydytoju“,– sakė D.Žaromskienė.
Mes, pacientų organizacijų atstovai, reiškiame palaikymą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui, kuris sudarys galimybes organizacijų atstovaujamoms nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, ir raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę, daugiau nebeatidėliojant, artimiausiame posėdyje šiam projektui pritarti.
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3766 nustato, kad „pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja šio kodekso III knygos normos.“ Priėmus šį įstatymo projektą, Vyriausybei, pasitelkus šios srities specialistus medikus, bus sudarytos sąlygos nustatyti pažangius, pacientų poreikius atitinkančius pagalbinio apvaisinimo principus. Motinystės ir tėvystės klausimus ir toliau reguliuos Civilinis kodeksas.
.jpg)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: