O mes lendam į įstatymdarystės istoriją. Tema nėra nei nauja, nei moderni. Tiesiog, savų idėjų pritrūkus, ji iš kitų kraštų nusirašyta. Ir dar įtariu, kad naujo įstatymo iniciatoriai praleido vieną skaičiuką: 86 proc. reprodukcinio amžiaus Lietuvos piliečių iki tol ir galvon nebuvo šovusi mintis mylėtis, jei partneris ar partnerė nesutinka. Dabar tie 86 proc. apie tai jau ėmė galvoti. Keistoka inovacija.
 
Bet dabar – faktologija. Kai įstatymo apie aiškiai išreikštą intymaus bendravimo sutikimą iniciatoriai pradėjo lankytis televizijose, vis akcentavo, kad panašų teisinį aktą jau yra priėmusios net 13 ES šalių. Ir – įspūdžiui sustiprinti – net mūsų mylima Ukraina. Ką, šitą faktologiją tikrindami, radom?
 
Švedijoje toks sutikimas (arba nesutikimas) seksui įsigaliojo 2018-aisiais. Šios demokratiškos šalies juridinio akto įdomybė ta, kad antrosios pusės pasyvumas ar absoliuti tyla reiškia „Ne!“. (O kaip čia su lietuviška patarle „Tylėjimas – auksas“)?
 
Danija. 2021-aisiais šalyje pradėjo veikti telefoninė programėlė „iConsent“ („Sutinku“). Abu partneriai joje užfiksuoja sutikimą aktui. Bet kritikai nepatenkinti: mat iškart po akcijos programėlėje rekomenduojama dar ją ir įvertinti. Tai, girdi, įrodo, kad technologijos svarbesnės už jausmus. Tik keista, kad mūsiško įstatymo iniciatoriai ne visą danų patirtį nusižiūrėjo. Nes ir čia inovacijų būtų radę. Mat daniškoje programėlėje gali pasirinkti: sutikti savaitei, mėnesiui ar – „tik vienam kartui“. Tas „vienas kartas“ galioja lygiai vieną parą!
 
Nyderlandai. Ištobulinta elektroninė erdvė. Veikia serveriai, suteikiantys galimybę užsiregistruoti abiem būsimo akto pusėms. Po registracijos persikeliama į elektroninį startuolį „LegalFling“ („Trumpas mielas romanas“). Ten būsimi santykiai įgyja teisinį pagrindą – abipusį leidimą. Ir – pirmyn! Tačiau, turime pažymėti, kad „LegalFlig“ yra paslaugą teikianti privati organizacija (duomenimis galima naudotis teisminiams aspektams iškilus), o Aukštieji Nyderlandų parlamento rūmai įstatymą – kaip ir lietuviai – dar tik svarsto.
 
Kaip Ukraina, nebūdama ES dalimi, sugebėjo tokioj įdomioj srity inovatyviąją Lietuvą pralenkti? Jokio naujo įstatymo ukrainiečiams neprireikė. Tiesiog, 152-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis, ir iki tol baudęs už prievartinį, fizine jėga paremtą santykiavimą, buvo papildytas žodžiais apie savanorišką žodinį sutikimą meilės aktui. (Trumpalaikė ar ilgalaikė tai meilė – įstatymas nenurodo. Sutikimo ar nesutikimo formuluočių nepateikia. Ir patys ukrainiečiai dėl to galvos nesuka: turi dabar svarbesnių reikalų). Tačiau jūsų smalsumą patenkinti galiu. Bausmės, kurias už prievartinę meilę žada taikyti ukrainiečiai, – nuo 50 iki 240 valandų visuomenei naudingo darbo. Iki penkerių metų laisvės apribojimo. Arba iki 2 metų kalėjimo. Bet nuo straipsnių įsigaliojimo nuobaudos dar nebuvo taikytos.  
 
Iš ukrainietiškųjų meilės reikalų bei įstatymų išplaukia ir nesyk girdėta (bet neakcentuota griežtai!) Lietuvos advokatų nuomonė. Jie iš anksto trina rankas: žino, kiek laiko reikės analizuoti tuos sutikimus-nesutikimus; jie jau dabar renka pavyzdžius-analogus apie „nepakankamai išreikštus sutikimus“. Ir dega nekantrumu gauti pirmąją bylą, kurioje nukentėjusiuoju bus pripažintas... vyras.
Tikiuosi, kad redaktorė šiuos žodžius išskirtiniu šriftu ar spalva pažymės. Kaip turės elgtis advokatas (ir kaltintojas!), kuomet paaiškės, kad sutikimą seksui su trečiuoju asmeniu davė jau santuokoje esantis partneris ar partnerė? Kokie ir kur čia prioritetai?
 
Advokatai suinteresuoti naujo įstatymo priėmimu. Jis jiems jau dabar primena „Sekundės“ banką: „Reikia pinigų? Pinigų yra!“. Ir nebandykite teigti, kad bylos sėkmė nuo to, ar geras (gudrus) jūsų advokatas, – tikrai priklausys.
Kad ir toliau linksmai leistumėte laiką, drįsiu ta proga priminti senąsias su šių dienų tema besisiejančias lietuviškas „tradicijas“.
„Na, visų pirma ji yra pati kalta; atėjo su tokiu trumpu sijonu!“. Arba nekart ponioms ir panelėms girdėtas kitas pasakymas: „Mes gi suaugę žmonės, nėra ko bijoti“. Arba: „Kokie dar prezervatyvai? Nejaugi tu manim nepasitiki?“ Ir, žinoma „neatremiamasis“ argumentas: „Tai ko tada atėjai į svečius?“
 
Faktologija Nr. 2. Lietuvoje galioja Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl smurto artimoje aplinkoje. Būta ir jo papildymų, apie kuriuos susidomėję gali paskaityti. Ir – nors į asmenines aferas nemėgstu velti kitų autorių – patariu (tik tiems, kurie dėl šios temos tikrai yra susirūpinę!) susirasti neseną publikaciją, kuri vadinosi „Sutikimo seksui reikia, o skiepams ne?“
 
Ir – idėja idėjų stokojantiems įstatymų leidėjams: ponia Vaitiekūnienė tikrai norėtų įstatymo apie tai, kad, prieš surūkydamas cigaretę, turėčiau iš jos gauti „iConsent“ leidimą. Vienkartinį. O jei būsiu geras, savaitinį. Su prof. G.Navaičiu neseniai diskutavome apie kazino žalą šeimų biudžetui. Tad kodėl gi prie tos įstaigos durų nepaprašius, kad lošikas atneštų žmonos išduotą leidimą pralošti ne daugiau kaip 50 eurų? Ir – kad žmonos dar išduotų šventinius leidimus tam tikram alkoholio kiekiui... Jūs manote, kad autorius per toli į svajonių šalį lekia?
Tuomet pažiūrėkite, kokia gi istamdarystės fantazija plati. Štai, kas jau įteisinta!
 
JAV Vašingtono valstijoje žmona gali atsakyti mylėtis, jei vyras kvepia (dvokia?) česnaku. Ilinojaus valstijoje net akto viduryje žmona vyrui gali pasakyti „Stop!“. Ir jis privalo sustoti. Nesustojęs, bus apkaltintas išprievartavimu.
Vengrija. Įstatymuose įrašyta, kad mylėtis galima tik tamsoje. Priežiūros mechanizmas nenumatytas. Bet, jei bus skundas, bus ir piniginė – savaitės atlyginimo dydžio – bauda. Nepatikėsite, tačiau Estijoje galioja įstatymas, draudžiantis sekso metu žaisti šachmatais (Netikintiems: apie tai rašė alfa.lt 2013 m. kovo 26-ąją).
 
Bet rimčiausias turbūt yra griežtos islamiškos šalies – Libano – įstatymu paremtas draudimas: lytiniai santykiai su ėriukais... nedraudžiami. Tačiau, jei po tokio sekso vyrai norės tą ėriuką (ėriukę) suvalgyti, jiems grės mirties bausmė.
Daug čia prirašiau apie nedorų kėslų turinčius vyrus. Sako, kad vis dažniau randasi ir panašių kėslų turinčios moterys. Bet apie tai, kuomet Adventas pasibaigs.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!