- Ar nustebote sužinojusi, kad iš premjero rankų gausite apdovanojimą? Ką jis jums reiškia?
 
- Tai buvo jaudinanti akimirka. Nors įprastai man nebūdingas greitas jaudulys, šis apdovanojimas sukėlė įvairius jausmus – jis ir šiek tiek nustebino, ir pradžiugino, ir kartu užplūdo dar didesnės atsakomybės jausmas. Be abejo, smagu, kad esi įvertintas, pastebėtas, bet kartu tai įpareigoja stengtis toliau, kad dar labiau pateisintum gero gydytojo, gero vadovo vardą.
 
- Kiek metų dirbate gydytoja?
 
- Daugiau nei dvidešimt metų – pradėjau dar studijuodama rezidentūroje, 2003-aisais, Bukonyse. Ten dirbau apie dešimtmetį. Tai – kaimiška apylinkė, kurioje gali pajausti tikrąjį mediko darbą, kai esi praktiškai vienas – neturi kasdien greta esančių patyrusių kolegų, įvairių specialistų komandos, su kuria gali aptarti kilusius neaiškumus. Tokiose darbovietėse tenka pačiam priimti sprendimus. Tai sustiprina ir užgrūdina. Vėliau Bukonyse dirbau ir administracinį darbą. Keliai į Jonavą atvedė laimėjus pirminio sveikatos priežiūros centro vadovo konkursą...
 
- Ar mediko kelias buvo vaikystės svajonė?
 
- Kai mokyklos išleistuvių šventėje pirmoji mokytoja dalijo lapelius, kuriuose būdami pirmokėliai užrašėme, kuo norime būti suaugę, manajame buvo parašyta, kad noriu tapti gėlininke. (Šypsosi.) Taigi nuo vaikystės neturėjau svajonės būti medike. Apsisprendžiau bebaigdama mokyklą, paskutinėse klasėse.
 
- Kuo jums svarbi ši profesija?
 
- Nors mediko profesija atima daug laiko, jėgų, energijos, ji daug ir duoda. Prasmę, galimybę augti, mokytis. Ji moko empatijos, kantrybės, išgirsti kitą žmogų. Rinkdamasi profesiją norėjau būti arčiau žmonių, tai tikrai čia ir esu.
O kaip vadovė taip pat džiaugiuosi galėdama save realizuoti – patinka, kad būdama medikė šiose pareigose galiu labiau suprasti komandos narius. Žinau, kaip realybėje darbas vyksta ir kas atsispindi teisės aktuose – kad kartais su praktika prasilenkia tai, kas išguldyta juodu ant balto popieriuje... Kiek įmanoma, stengiuosi inicijuoti pokyčius įstaigos lygmenyje, kad pagerinčiau sveikatos priežiūrą, kad būtų atitikti pacientų lūkesčiai. Tai man svarbu.
 
- Kokie pokyčiai ir kokie iššūkiai šiuo metu yra šeimos medicinoje?
 
- Šeimos medicinoje vyksta daug pokyčių, projektų, specialistai jungiasi į komandas, daugėja funkcijų slaugytojams ir kitiems komandos nariams. Iššūkis yra tai, kad visiems reikia laiko prie tų pokyčių priprasti ir su jais susigyventi.
Pokytis neįvyksta tik įsigaliojus teisės aktui, reikia laiko persiorientuoti, taigi turime būti kolegiški, pakantūs vieni kitiems, kad sulauktume to teigiamo rezultato, kurio ir tikimės.
 
- Ar daug pacientų sutinkate, kuriems vietoj vaistų reikėtų išrašyti sveikos gyvensenos piliulę?
 
- Iš tiesų pats žmogus gali padaryti didžiausią indėlį į sveikatą, nes labiausiai ją ir lemia gyvensena, aplinka, rūpestis savimi – fiziniu aktyvumu, mityba.
Aš daug reikšmės teikiu emocinei savijautai. Streso mažinimas gali būti didelis teigiamas sveikatos veiksnys. Mūsų skubėjimas, įtampa, blogas miegas atsiliepia visam bendram fonui, nes išbalansuoja ir trukdo atrasti laiko, motyvacijos pozityviems dalykams.
 
- Aišku, kad gyventi be streso nepavyks, bet kaip jį valdyti?
 
- Pirmiausia reikia keisti požiūrį į kai kuriuos dalykus. Kai kurias situacijas priimti tokias, kokios jos yra, skatinti savyje daugiau pozityvo, mažiau piktintis. Jei nuolat jautriai išgyvensime dalykus, kurių negalima pakeisti, ne padėsime sau, o tik suksimės neigiamų emocijų rate.
 
- Kartais žmonėms begalinį stresą ima kelti jų sveikata – baimės dėl ligų, specialios dietos, intensyvios treniruotės, papildai.... Ar būna, kad sveikata rūpinamės jau per daug?
 
- Iš tiesų, būna kraštutinumų. Kai vienų pacientų nepavyksta prisikviesti pasitikrinti, nes jie numoja ranka į negalavimus ir sveikatą, kiti perdėtai rūpinasi, net užsiima savigyda, nusistato diagnozių, laikosi dietų, intensyvių sporto režimų. To nereikėtų daryti nepasitarus su specialistais, nes kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam dėl įvairių asmeninių sveikatos aplinkybių.
Nemaža dalis tokiu būdu persistengia ir nualina organizmą. Aklas nusistatymas iš savęs spausti, kiek įmanoma, gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
 
- O kaip jūs rūpinatės savo sveikata, kokia rutina gyvenate, kad išsaugotumėte energiją, grožį ir gerą savijautą?
 
- Kaip ir prieš tai diskutavome, man didžiausias prioritetas yra poilsis ir pakankamas miegas. Fizinis aktyvumas yra svarbu, tačiau šiuo metu aktyviai nesportuoju. Kažkada lankiau aerobikos, šokių treniruotes, o dabar stengiuosi tiesiog kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, einu į darbą ir iš darbo, stengiuosi kuo mažiau naudotis automobiliu, atostogų metu mėgstame žygius su šeima.
 
- Turite mitybos taisyklių, nuo kurių nenuklystate?

- Jokių ypatingų mitybos taisyklių neturiu. Tiesiog stengiuosi nepersivalgyti, tačiau nesilaikau tokių dalykų, kaip nevalgymas po šeštos valandos vakaro ar panašiai – valgau tai, ką noriu ir kada noriu, tik paisydama porcijų dydžio ir teikdama prioritetą sveikesniems produktams, vaisiams, daržovėms.
 
- Ar mėgstate žiūrėti filmus, serialus, skaityti grožines knygas, kurių siužeto epicentre atsiduria medicina, ar vis dėlto darbą paliekate darbui?

- Darbo poilsio balansas yra svarbus, todėl po darbo tikrai stengiuosi pailsėti, tačiau televizoriaus žiūrėti nelabai mėgstu. Labiau norisi atsigauti emociškai, pabūti gamtoj, su šeima... O jei jau ką nors žiūrėti, tai renkuosi atpalaiduojantį turinį – galbūt kokią atpalaiduojančią romantinę komediją, užuot leidusi laiką prie kitų laidų ar serialų.
 
- Minėjote, kad būdama pirmoje klasėje norėjote būti gėlininke. O jei... atsirastų tokia netikėta galimybė įgyvendinti vaikystės svajonę?
 
- (Šypsosi.) Gėlynus puoselėčiau tikrai daug dažniau, nei galiu dabar, kai paprasčiausiai tam pritrūksta laiko... Tačiau turiu gėlynėlį, prie kurio su dideliu malonumu pasiilsiu po darbo. Vis dėlto tai – mano hobis. O darbo į kitą nekeisčiau.

---

 
Dosjė
Asta Sivolovienė (g. 1976 m. rugsėjo 18 d.) baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo šeimos gydytojo kvalifikaciją.
2005-01-28 - 2013-08-12 Bukonių PSPC vyriausioji gydytoja.
2013-08-13 VŠĮ Jonavos PSPC direktorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!