Didelis krūvis ir įtampa, psichologinis smurtas darbe, veiksmingos emocinės ir psichologinės pagalbos stoka – tai Lietuvos medikų realybė, į kurią dėmesį Lietuva atkreipė tik sumokėjus didžiausią kainą – savo noru iš gyvenimo pasitraukus jaunam gydytojui.
Dažnas apie tai žino ir yra patyręs (ne tik sveikatos, bet ir švietimo įstaigose), bet priima tai, kaip natūralų „paprotį“, su kuriuo gyvenome ir ilgai gyvensime. Tačiau šiandien mes gyvename kitame laikmetyje – tie žmonės, kurie gelbsti mūsų gyvybes ir rūpinasi mūsų sveikata, neturėtų būti sveikatos sistemos šešėlyje.
5 dalykai, kuriuos būtina keisti
1. Sveikatos įstaigoms turėtų vadovauti geri vadybininkai
Kažkodėl priimta, kad būtinai medikas turi būti sveikatos įstaigos vadovas. Vadovai–medikai ne visada daug dėmesio skiria vadybai. Jeigu esi sistemoje užaugęs medikas, kuris nuo pat studijų patiria patyčias ir vėliau mobingą darbe bei ilgainiui tampi įstaigos vadovu, keisti stilių ir atmosferą nėra jokių prielaidų ir paskatų. Nesakau, kad nėra išimčių – yra gerų vadovų medikų, tačiau kviečiu grįžti prie principo –
let managers manage. Leiskim vadybininkams vadybinti, o gydytojams gydyti!
2. Turime sukurti nulinės tolerancijos aplinką psichologiniam terorui ir priekabiavimui
Jeigu seksualinis priekabiavimas iš „normos“ labai greitai Lietuvoje tapo blogo tono elgesiu ir netgi smurto forma, turime nustoti toleruoti psichologinį terorą darbe. Aš girdžiu, kad sveikatos sistemoje tokį elgesį paprastai sau leidžia kai kurie aukštesnes pareigas užimantys medikai.
Anoniminė pranešėjo (angl. whistleblower) sistema turi veikti, nustatyti tokius atvejus ir numatyti sankcijas. Mokyklos Lietuvoje žingsnis po žingsnio kovoja su patyčiomis, suaugusiųjų organizacijos irgi į tai turėtų atsisukti. Tačiau čia, kaip ir švietime, reikia sistemiškumo. Neužtenka vienerius metus taikyti sistemą, ji turi veikti visą laiką ir jai dėmesį turi rodyti įstaigos vadovai. Ir čia sugrįžtame prie vadovybės temos.
3. Atlyginimas ir darbo krūvis turi keistis
Darbas 1,5 etato vienoje įstaigoje ir papildomas krūvis poliklinikoje ar privačioje įstaigoje, naktiniai budėjimai, darbas savaitgaliais – tai nėra normalios darbo sąlygos gelbstint gyvybes.
Akivaizdu, kad adekvatus darbo užmokestis leistų daugiau laiko praleisti su šeima. Sveikatos ministras liepos mėnesį pasirašė susitarimą su medikų organizacijomis dėl nuoseklaus atlyginimų kėlimo. Tačiau spalio mėnesį atneštame biudžete to nematyti. PSDF rezervas – virš 200 mln. eurų. Pasirašiau pasiūlymą panaudoti 100 mln. eurų medikų atlyginimų kėlimui 2020 m. Nuoseklus augimas turi būti, ypatingai turint omenyje augančias PSDF pajamas.
4. Gydytojų–rezidentų išnaudojimas turi baigtis
Ar normalu, kad rezidentai po naktinių budėjimų toliau eina atlikti užduotis skyriuje – apžiūri pacientus ir tvarko popierius? Baigi budėjimą 7.00 ryto ir dar iki pietų dirbi tau numestus kitus darbus. Didžiausios gydymo įstaigos gali ir turi sudaryti normalias sąlygas rezidentams dirbti ir nelaikyti jų „pigia darbo jėga“. Ir tik nereikia sakyti, kad nėra resursų.
5. Amžina ir gili, kaip vandenynai, tema – švietimas
Akademija ne tai, kad turi būti supažindinta, kad priekabiavimas ir mobingas yra blogai, jie turi būti apmokyti, kaip įveikti psichologinį smurtą ir priekabiavimą. Jie turi pažinti tokius reiškinius ir padėti tiems, kurie juos patiria. Studentas universitete turi mokytis, o ne klausytis nesąmonių, kaip jis ar ji nieko nesugeba.
Suprantu, kad pasakyti yra lengviau negu padaryti. Suprantu, kad pasipriešinimas didelis. Bet nesutinku, kad turime nuleisti galvas ir toleruoti esančią situaciją. Verskime naują puslapį, kad nereikėtų daugiau nešti gedulo žvakių prie ligoninių ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: