Bet mūsų daktarai – žmonės kultūringi ir išsilavinę – termino nevartoja. Jie marazmą įvynioja į spalvotą popierėlį, sakydami, jog tai – tik senatvinė demencija: sutrikimas, dėl kurio suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių. Tarp tų, kurios atsakingos už kalbą, judėjimą, orientaciją ir t.t. Ir tuomet žmogus tampa absoliučiai priklausomas nuo artimųjų.
 
Skaitytojams teks dalintis į dvi grupes. Viena tų grupių – senatvinę demenciją artimoje aplinkoje vienaip ar kitaip jau patyrusių – galėtų apie tai romanus parašyti. Ir visi jie būtų patirties bei patarimų kupini. Bet antroji – su liga dar nesusidūrusiųjų – tokioms knygoms laiko neranda. O paskui jau būna per vėlu. Tad šitas rašinys ir skirtas vėluojantiems: padės atpažinti.
 
Prašuoliuosiu svarbiausius simptomus. Ir tikrai, jei bent mažytę jų dalelę jau užčiuopsite, neimkite naiviai šypsotis ir save raminti: nuo smulkmenų – nesvarbu, kiek šiandien jums metukų stuktelėjo, – ir prasideda.
 
„Pažengusiųjų“ testas toks: parodykite rankomis, kokioje padėtyje turėtų būti laikrodžio rodyklės, jei dabar yra 11 valandų ir 36 minutės. Pavyko iškart? Bet gal pastebėjote kasdienoje ir kitų, mažiau ryškių detalių? Pavyzdžiui, ar šaldytuvą atidarę neradote šalia dešros dar ir peilio? O kartais tame pat šaldytuve, sako, net žadintuvas iš kažkur atsiranda...
 
Dar keletas panašių pavyzdžių. Negebėjimas vakare prisiminti, ką valgėte per pusryčius, nuolat pasimetantys automobilio rakteliai – gali būti tik išsiblaškymo, netvarkingumo pavyzdžiu. Tai – nebūtinai demencija. Rimtesnė situacija yra, jei jau kelintą kartą „pagaunate“ save niekaip nerandantį tinkamo žodžio. Arba eilinį kartą pamirštate geriausio draugo gimtadienį. Ir iš asmeninės patirties: anądien tik antru bandymu pavyko išvažiuoti iš parkingo, nes vietoje mašinos numerio net du kartus įvedžiau... banko PIN kodą. Nejaugi reikalai prasideda?
 
Taip, su amžiumi užduotims, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, prireikia vis daugiau laiko. Jei demencija gerokai užkariavusi, kartais bandoma pakartoti ir jau atliktą veiksmą: pavyzdžiui, darsyk išsivalyti dantis. Kažkam tampa sunkiau naršyti žemėlapyje (dėl baimės pasiklysti, žinoma, to nepripažįstant). Bet ir tie akivaizdūs sutrikimai dar nelaikomi tokiais sunkiais, nei tie, kurie... nepastebimi. Čia – apie dingstantį susidomėjimą ir norą: numetami į šoną (nes, girdi, tapo nebeįdomūs) anksčiau mėgti kryžiažodžiai. Nebesinori nei grybauti, nei uogauti, nei... Į Bulgariją. (Apie Palangą jau nė kalbos nėra).
 
Dar. Jūsų kolegos gali atkreipti dėmesį į prasidėjusius negalavimus, kuomet jiems dvi ar net tris dienas iš eilės imate pasakoti tą patį anekdotą. Ar darsyk bandote kritikuoti TV laidą, kurią jau vakar aptarėte. Čia pavojus tame, kad mandagūs jūsų draugai neišdrįsta pasakyti, jog tai jau girdėjo. Tad mandagiai linksi galvomis, o gydytojo konsultacijos nedrįsta pasiūlyti.
 
Bet po gąsdinimų – paguosiu. Daktarai demencijos neįžiūrės, jei net vieną ar kitą sutartą pasimatymą pamiršite: pasitaiko visiems. Jei nepavyko iškart mokesčių deklaracijos užpildyti, „neprirašykit“ bėdos demencijai. Ir, jei anūko pagalbos prašote dėl naujo telefono nustatymų, – taip pat ne demencija. Bet jei jau saviįtarus esate, dar keletas užduočių. Pasitikrinimui.
 
Gydytojai sako, kad jos priskiriamos sunkesnėms. Perkate prekę, kainuojančią 1,96 euro. Kiek grąžos gausite iš 5 eurų banknoto? (Atsakyti reikia per pusantros sekundės!). Arba, štai „klausimėlis“, kurį, diagnozavę senatvinę demenciją, pacientams pateikia JAV tyrėjai: surašykite, kuo panašūs yra kamščiatraukis ir... kirvis (?).
 
Dabar seks negailestingiausia publikacijos dalis: pasaulio medicina pripažįsta, kad senatvinė demencija – neišgydoma. Šiandien ja serga beveik 5,5 procento vyresnių nei 60 metų amžiaus pasaulio žmonių. Tai... Ne, neskaičiuosiu: nuo demencijos bėgdami, turite patys suskaičiuoti. Tad kiek gi bus tie 5,5 procento, jei šitos eilutės parašymo metu pasaulyje gyveno 8 024 375 015 piliečių?
 
Dar vienas sakinys apie gydymą: ieškojimai yra nuolatiniai. O kol jie vyksta, svarbiausia yra priežiūra ir ligos profilaktika. Pavyzdžiui, švedai, olandai ir danai jau steigia nedideles bendruomenes, kuriose ligoniai gyvena kaip sanatorijose. (Ten ir kavinės padavėjai, ir renginių organizatoriai yra medikai). Kinai demenciją lengvina versdami ligonius po 20 minučių pamiegoti dienos metu. Lietuvoje kol kas didžiausia pagalba – iš malonių slaugytojų: sako, kad ji tikrai gera. Tačiau ar pakanka to, kuomet pasiekus 65-erius demencija serga vienas iš trylikos, o sulaukus 80-ties – vienas iš penkių?
 
Todėl dar vienas šito rašinio tikslas – supažindinti jus su mažiau žinomais pasaulio patarimais. Kai kurie jų galbūt pasirodys nerealūs ar net kenksmingi. Tad – ne rekomenduojame, o tik informuojame. O jūs jau tarkitės su daktarais.
 
Pradėsiu nuo kontraversiškiausių. Žinomas Danijos gydytojas Stevenas R.Gundry viename tyrimų pažymi, kad nedidelės (?) nikotino dozės stabdo demenciją. Tačiau tų dozių nenurodo. Priešingai, įspėja, kad geriau nerizikuoti: „profilaktiškai“ rūkyti nereikėtų. Panaši kontraversija prieš metus aprašyta ir tinklalapyje „Lietuvos medicina“: teigiama, kad terapinį poveikį, stabdant demenciją, turi ir kanabidiolis – aliejus, randamas kanapėse. Lietuvos tyrėjai į publikaciją neatsiliepė.
 
Toliau – raudonasis vynas, sūris ir... aviena. Kiekis nurodytas: viena taurė sauso vyno per dieną kognityvinius gebėjimus gerina. Įrodyta. Ir rekomenduojama bent kartą per savaitę paragauti avienos. (Kitokia mėsa tokių savybių esą neturi). Tinka ir pelėsinis sūris. Bet jis – tik giminėje neturintiems sirgusiųjų demencija.
 
Ir vienintelis pasaulyje pripažintas vaistas nuo senatvinės demencijos: mėlynės! Tinka žalios, virtos, lapų užpilai, arbatos ir t.t. Sako, kad jos „auga ten, kur nykštukai po žemėmis slepia turtus“. Gal patys ir pasiaiškinsit, ką tai reiškia?
 
Bet jau pabaiga. Su paburbėjimais, ko nevalgyti ir negerti, kad demencijos išvengtumėte. Dažniausiai ją sukelia nereglamentuotai vartojami migdomieji. Taip pat – palmių ir kokosų aliejai. Ir šokoladas. Ir... aliuminio puodai. Ir paukštienos odelės. Ir dar apie du šios ligos pranašus: tai – pablogėjusi klausa ir... menkesnis už vidutinį išsilavinimas. Todėl ir priminimas: mokytis per vėlu nebūna!


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!