Kaip ir turėjo būti, išsiskyrė tapatinančių loterijas su blogiu ir laikančių jas pramoga nuomonės. JAV buvo siūlymų per karantiną stabdyti ir jas, ir azartinius lošimus. Tačiau jokia valstija loterijų neuždraudė, nes vadovavosi nuostata, kad šios sukuria viešųjų paslaugų finansavimą. Jungtinės Karalystės Nacionalinės loterijos organizatoriai irgi skelbė, kad pandemijos metu loterija vaidmuo svarbus, nes remia socialinius projektus ir bendruomenes.
 
Neaiškus ir pandemijos poveikis žaidžiančiųjų loterijose skaičiui bei loterijos bilietų pirkimui. Kai kurie JAV parduotuvių tinklų vadovai teigė, kad per du pandemijos mėnesius loterijos bilietų pirkimas išaugo 9-14 proc. Tačiau yra ir priešingos informacijos, kad pardavimai krito. Pavyzdžiui, Kalifornijoje 2019 m. per tris mėnesius loterijos bilietų buvo parduota už 696 mln. USD, o 2020 m. per tą patį laikotarpį - už 492 mln. USD. Kita vertus, konstatuojama, kad padidėjo bilietų pirkimas internetu ir žaidimai iš namų kompiuterių.
 
Pirmosiomis karantino dienomis loterijos bilietų pardavimai ES smarkiai krito, nes daug prekybos taškų buvo uždaryti. Vėliau pardavimai stabilizavosi, mat išaugo žaidimų internete pardavimų kiekis.
Įdomu, kas vyksta užsienyje, bet mums įdomiausia, kaip Lietuvoje keitėsi ar nesikeitė loterijų žaidėjų elgesys. Tai aiškinantis buvo apklausta tūkstantis respondentų. 62 proc. jų atsakė, kad loterijos bilietų jie niekada neperka, 25,5 proc. nurodė, kad karantino metu pirko taip pat kaip ir iki jo, 11 proc. – kad pirko rečiau ir mažiau, o 1,5 proc. tvirtino pirkę dažniau.
 
Apklaustųjų komentarai paaiškina vienokį ar kitokį pasirinkimą:
Kazimieras S. (42 m. išsilavinimas aukštesnysis, padalinio vadovas) pasakodamas apie elgesį karantino metu sakė: „Geras klausimas. Nepirkau. Gal todėl, kad į parduotuvę žmona vaikščiojo, o aš nėjau. Gal nesidomėjau. Nepirkau ir tiek.“
Jurgita G. (29 m., išsilavinimas aukštasis, vadybininkė) pranešė, kad karantino metu nepirko loterijos bilietų. Savo sprendimą paaiškino: „Kam juos pirkti, vis vien nieko nelaimiu.“ Paprašyta patikslinti, ar kada nors yra laimėjusi atsakė: „Taip, anksčiau laimėdavau. Bet dabar – ne.“
 
Reikšminga grupė respondentų (25,5 proc.) nurodė, kad karantinas nepadarė įtakos jų žaidimui loterijose. Sprendimą žaisti karantino metu tiek pat kaip iki jo šie respondentai aiškino noru laimėti dideles pinigų sumas, noru bendrauti su artimais žmonėmis (dažniausiai šeimos nariais, kartu stebint loterijų tiražus per TV), siekimu paįvairinti laisvalaikį ar pajusti nugalėtojo jausmą, kai laimi.
Minėti ir su išskirtinėmis karantino sąlygomis sietini loterijos bilietų įsigijimo motyvai. Svarbiausi jų: gyvensenos pastovumo išsaugojimas ir laisvalaikio paįvairinimas. Pirmuosius minėjo 14,8 proc. antruosius - 9,4 proc. respondentų.
 
Jurgis D. (59 m., išsilavinimas aukštasis, universiteto dėstytojas) sakė: „Man loterijos nėra labai svarbios, tačiau per karantiną nenorėjome pasiduoti, norėjome gyventi kaip laisvi žmonės. Todėl ir pirkdavau bilietus, kad sau ir šeimai parodyčiau – gyvenimas tęsiasi. Gaila, kad nieko neišlošėm.“
Remigijus G. (43 m. išsilavinimas vidurinis, darbininkas): „Pirkau kaip visada. Kodėl aš turėčiau prie kažkokio viruso taikytis. Tegu jis prie manęs taikosi.“
Loreta B. (62 m. išsilavinimas aukštasis, mokytoja) sakė: „Loterijos – pramoga. Per karantiną tik darbas prie kompiuterio ir pro langą žiūrėjimas. Todėl kaip visada ir pirkdavau bilietą kas savaitę. Vis šiokia tokia pramoga. Netgi keletą eurų laimėjau.“
Jolanta A. (40 metų, išsilavinimas vidurinis, troleibuso vairuotoja) sakė: „Visada perkam bilietą. Tokia mūsų šeimos tradicija. Kodėl per karantiną turėjom nepirkti?“
 
Žaidimų loterijose reikšmę atskleidžia ne tik dalyvavimas jose, bet ir loterijų vyksmo stebėjimas. Tyrimo duomenys rodo, kad loterijų stebėjimas per televiziją nemenkai daliai respondentų buvo reikšminga pramoga, kuriai jie nuolat skyrė laiko. Kas 8 respondentas tam skyrė daugiau nei valandą per savaitę.
Ilgiausia loterijas stebėjo vyresni žmonės (nuo 60 iki 69 metų), mažesnes pajamas gaunantys bei nedirbantys profesinio darbo (bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės). Dera pastebėti, kad stebint loterijas dažnai užsiimama ir kita veikla.
 
Gabrielė P. (40 metų, išsilavinimas aukštesnysis, pardavėja) sakė: „Visada pažiūrėdavau, kaip žmonės žaidžia. Bet laiko pramogoms trūksta, reikia vaikus prižiūrėti. Kai išėjom į prastovą, nebeliko kas veikti. Vaikų pamokos prie kompiuterio, namai tvarkyti ir vėl tvarkyti, pietūs nuo ryto paruošti. Galima prie televizoriaus pasėdėti. Bet ten vis apie koroną ir apie koroną. Loterijos užsimiršti padėdavo.“
Feliksas H. (61 metai, išsilavinimas aukštesnysis, dirba pagal verslo liudijimą): „Mėgstu meistrauti. Tuo metu ir televizorius įjungtas. Loterijos - ne kinas, jei ką praleidi vis vien viskas aišku. Tai gal valandą ar kiek ir žiūriu, bet ir savo darbą dirbu.“
 
Dažniausiai loterijų stebėjimo per televiziją priežastis – paties respondento dalyvavimas žaidime. Akivaizdu, kad prizų dalijimo stebėjimas nedaro jokios įtakos jų paskirstymui. Tačiau nuo pat loterijų atsiradimo jų tiražai būdavo vieši ir sutraukdavo nemažai žiūrovų. Televizija išplėtė tokio dalyvavimo galimybes ir, kaip rodo apklausos duomenys, tai atitinka nemažos dalies žaidžiančių loterijose poreikius – jie stebi loterijas, kuriose žaidžia ir patiria azartą, toks stebėjimas yra bendra pramoga su šeima ir artimais žmonėmis. Todėl nuosekliai du trečdaliai respondentų laikė loterijos žaidimų transliavimą per televiziją pramoginės kultūros dalimi.
Gediminas Navaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!