Šią savaitę Lietuvoje vyksta tarptautinė konferencija, kurioje kartu su Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, JT Nusikalstamumo ir narkotikų kontrolės biuro ir kitų tarptautinių institucijų atstovais be kitų klausimų bus aptariamos ir pasaulinės narkotikų prevencijos praktikos.
Klausysimės gerųjų Čekijos ir Estijos valstybių pavyzdžių, o Lietuva, deja, vis dar negalės pristatyti savo sėkmės istorijos ir savo ambicijų reformoms. Praėjusį ketvirtadienį Seimas atmetė mano ir grupės Seimo narių siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kurios būtų atvėrusios kelią subalansuotai narkotikų prevencijos politikai Lietuvoje.
Jungtinų Tautų dokumentai nuosekliai ir vieningai kalba apie tai, kad narkotikų problemos efektyviai gali būti sprendžiamos tik sustiprinus visuomenės sveikatos vaidmenį, įgyvendinus mokslo ir žiniomis grįstas politikos priemones bei užtikrinus žmogaus teises.
Vis dėlto Lietuvoje teisėsaugos institucijos vis dar koncentruojasi į smulkių pažeidėjų gaudymą ir baudimą, bet ne į kovą su narkotinių medžiagų platinimu stambiu mastu ar efektyvią pagalbą sergantiems priklausomybe.
Šiuo metu galiojančiame BK praktiškai nėra skirtumo tarp disponavimo nedideliu ir dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šiuo atveju disponavimas reiškia įgijimą, laikymą, vartojimą neturint tikslo platinti. Neleistinų medžiagų kiekių dydžius – nedidelį, didelį ir labai didelį kiekį reguliuoja Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu. Taigi pagal galiojančius teisės aktus, disponavimas (be tikslo platinti) iki 5 g., pavyzdžiui, kanapių, gali užtraukti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
Įstatymo pataisomis siūlėme panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paliekant administracinę atsakomybę. Be to, numatėme galimybę pažeidėją, kuris turi priklausomybės problemą, nukreipti dalyvauti tikslinėse elgesį keičiančiose ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose.
Šios turėtų būti įgyvendinamos per priklausomybių ligų centrus, psichikos sveikatos centrus, visuomenės sveikatos biurus. Tai buvo laiku ir vietoje pasiūlyta idėja, atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija numato priklausomybės ligų centrų pertvarką.
Taip pat numatėme galimybę žmogų atleisti nuo administracinės atsakomybės, jeigu šis teisėsaugos institucijoms savanoriškai atidavė turėtą neleistiną medžiagą ar savanoriškai kreipėsi į sveikatos įstaigą.
Tokie pasiūlymai gimė dėl trijų pagrindinių priežasčių, kuriomis remiasi Vakarų valstybės:
Baudžiamųjų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis spręsti problemų, todėl baudžiamosios teisės taikymas šiais atvejais yra perteklinis. Baudžiamoji teisė, vadovaujantis ultima ratio (liet. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė)principu turi būti taikoma tik tada, kai išbandytos visos teisinėje sistemoje esamos galimybės ir matoma, kad jos yra neveiksmingos.
Teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos. Nuo Naujųjų metų iki kovo mėnesio paskutinės savaitės Lietuvoje buvo pradėti net 165 ikiteisminiai tyrimai. Tai riboja teisėsaugos galimybes efektyviai panaudoti išteklius sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui. Taigi administracinės atsakomybės taikymas būtų buvęs greitesnis ir efektyvesnis, nei baudžiamosios, įvertinus baudžiamojo proceso ypatumus.
Daugelis pažangių valstybių pripažįsta, kad į baudimą orientuota politika yra neefektyvi ir baudimas nepasiekia savo tikslo. Kitaip tariant, nėra įrodymų, kad griežtos bausmės skatina neleistinų medžiagų vartoti mažiau. Priešingai – tai atbaido priklausomybę turinčius žmones gydytis, o atsitiktiniams pažeidėjams baudžiamoji atsakomybė turi neadekvačių pasekmių, pavyzdžiui, užkertamas kelias karjerai ar net gresia laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau Seimo nariai neišgirdo šių argumentų. Nors diskusijoje buvo sveiko proto ir nuoširdaus rūpesčio, kaip pertvarkyti narkotikų prevencijos politiką, garsiau pasireiškė tie, kurie paprasčiausiai neskiria baudžiamosios, administracinės ir civilinės atsakomybės, kalbėjo teisėsaugos pareigūnų vardu, neišsiaiškinus jų realios pozicijos, rėmėsi ,,fake news“ (netikromis žiniomis), o ne faktais.
Nepaisant to, ko gero, pirmą kartą Seimo istorijoje pradėjome civilizuotą ir argumentais grįstą diskusiją dėl narkotikų prevencijos politikos atnešdami konkretų pasiūlymą pokyčiams.
Kadangi mūsų pasiūlymas buvo lengva ranka atmestas, laukiame konkrečios valdančiųjų pozicijos ir pasiūlymų, kaip spręsti, o ne konservuoti šias problemas. Savo ruožtu mes savo pasiūlymus teiksime tol, kol sprendimų priėmėjai išgirs tarptautine praktika grįstus argumentus.
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: