Lietuva be vaikų globos namų. Kada pasieksime?
Kristina Miškinienė
2014-10-27
Ar žinote, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip 10 tūkstančių socialinės rizikos šeimų, kuriose auga daugiau kaip 20 tūkstančių vaikų. Lietuvoje globojama 10 tūkstančių vaikų, likusių be tėvų globos, iš jų apie 4 tūkstančiai ‑ vaikų globos namuose, šeimynose – apie 400 ir šeimose – daugiau kaip 6 tūkstančiai vaikų. Per metus iš vaikų globos namų į biologines šeimas grąžinama apie 800 vaikų, apie 200 vaikų institucinė globa pakeičiama į globą šeimoje arba šeimynoje. 2013 metais įvaikinti 187 vaikai, iš jų 80 vaikų įvaikino užsienio piliečių šeimos ir 107 vaikus – Lietuvos Respublikos piliečių šeimos.
Iš globos namų – į šeimas
Ši nelabai džiuginanti statistika verčia mus aktyviau ir sparčiau siekti, kad kuo daugiau vaikų ar be tėvų globos likusių vaikų neliktų valstybiniuose globos namuose ir daugiau gyventų savo tėvų ar globėjų šeimose bei šeimynose. Socialinių reikalų ir darbo ministerija šiemet priėmė veiksmų planą 2014 ‑ 2020 m. laikotarpiui, kuriame numatyta sukurti perėjimo sistemą iš institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų vaikams ir likusiems be tėvų globos vaikams, pagalbos šeimai ir globėjams. Šiam planui įgyvendinti per naująjį Europos Sąjungos paramos laikotarpį numatyta skirti apie 230 mln. litų.
Šiuo planu norima užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui, taip pat ir neįgaliam vaikui, augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje. Deja, šiuo metu dar trūksta prevencinių, bendruomeninių paslaugų šeimai ir vaikams. Nepakanka vaikų dienos priežiūros ir popamokinio ugdymo paslaugų, ypač kaimiškuose rajonuose.
Trūksta pagalbos šeimoms ir globėjams
Šiuo metu daugiau kaip trečdalis globojamų vaikų gyvena vaikų namuose. Iš institucijose globojamų vaikų daugiau kaip 35 procentus sudaro vaikai iki 3 metų amžiaus, o šiame amžiaus tarpsnyje ypač svarbu, kad vaikai kuo anksčiau pradėtų gyventi šeimose, kad būtų ugdomas jų prieraišumas ir pan. Deja, socialinę riziką patiriančios šeimos negauna reikiamos pagalbos, kuri padėtų biologinei šeimai formuoti saugų ryšį su vaiku bei globojamiems vaikams gyventi šeimoje.
Nepakankamai išplėtota vaikų globos (rūpybos) šeimoje sistema, nesukurta profesionalių globėjų sistema. Globėjai, globodami vaikus, pasigenda įvairios specialistų pagalbos. Gal todėl pastaraisiais metais mažėja asmenų, norinčių globoti ar įvaikinti vaikus.
Daugelį metų situacija iš esmės nesikeičia
Daugelį metų iš esmės nekinta stacionariose vaikų globos įstaigose globojamų vaikų skaičius, esamas vaiko globos organizavimo finansavimas neskatina vaiko globos šeimoje ir neužtikrina geriausių vaiko interesų. Vaiko globėjo atranka ne visada užtikrina geriausius vaiko interesus, o ir globėjų šalyje parengiama nepakankamai.
Iškalbi statistika
Lietuvoje yra 105 įstaigos, kur globojami vaikai. Šiuo metu tik 35 iš jų gavo licencijas, iš 50 šeimynų licencijas gavo kol kas tik 30. Socialinės rizikos šeimose auga 20 664 vaikai, tik apie 5,5 tūkstančio vaikų lanko dienos centrus. Socialinių reikalų ir darbo ministerija 2020 metais planuoja padidinti vaikų skaičių dienos centruose tik iki 7 tūkstančių.
Lietuvos statistikos departamento 2012 m. duomenimis, šalyje veikia 34 krizių centrai ir laikino apgyvendinimo įstaigos motinoms ir vaikams, kuriuose paslaugas gauna apie 2,5 tūkstančio asmenų, 71 paramos šeimai centruose paslaugos teikiamos tik apie 3,8 tūkstančio šeimų.
Kada visus bendruomenės vaikus laikysime savo vaikais
Šiai dienai akivaizdu, kad teikiamų paslaugų rizikos šeimoms ir jų vaikams bendruomenėse labai trūksta, prevencinis darbas beveik nevykdomas. Dėl to dažnai kenčia vaikai. Šioms paslaugoms teikti labai trūksta lėšų. Trūksta ne vien lėšų, bet ir visos bendruomenės kitokio požiūrio ir atsakomybės dėl neprižiūrimų vaikų, paramos, pagalbos ir palaikymo toms šeimoms ir asmenims, kurie ryžtasi globoti vaikus savo šeimose. Tik tuomet šalyje neliks vaikų globos namų, kai visus bendruomenės vaikus laikysime savo vaikais. Tikiuosi, kad savivaldybės kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis labai atsakingai įvertins savo krašto situaciją ir sukurs bendruomenines paslaugas, tenkinančias savo gyventojų, o ypač vaikų, poreikius.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
.jpg)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: