Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?

Henrikas Vaitiekūnas
2024-05-20
Dar sužinosite ir tai, ko kasdien bijo putinas. Bet mūsų savaitraštyje patekti į rašinio pavadinimą jam – įvairių fobijų itin apsėstam – per didelė būtų garbė.
Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?

Skirtingi sudurtiniai žodžiai su vienoda galūne „fobija“ šiame rašiny bus paminėti tik... 31 kartą. Kodėl „tik“? Todėl, kad pasaulyje tų fobijų psichiatrai jau priskaičiuoja daugiau nei tūkstantį. Vadinasi, įvardinsime tik maždaug vieną iš trisdešimt aštuonių. Tačiau ir to pakaks jus nustebinti. Arba išgąsdinti. Nes turbūt nejaukiai pasijusite, kuomet paaiškės, kad ir jūs turite kokią nors iki šiol dar neįvardintą baimę. Pavyzdžiui, falakrofobiją. Anksčiau to žodžio nežinojote? Dabar, jei tai išties aktualu, jau nepamiršite: falakrofobija – paniška baimė... nuplikti. (Į dideles gilumas tikrai nenersim, tačiau patvirtinsim: ir fobijų geografijoje galima rasti „Marianų įdubą“. Mat paniška nuplikusiųjų baimė – baimė gatvėje sutikti plikį – taip pat egzistuoja. Ji jau kitaip vadinasi – peladofobija).
 
Tiesa, šįkart rašinys – ne mokomasis, o pažintinis. Smagiam laiko praleidimui. Pradedame jį nuo kelių pastebėjimų apie panišką baimę – fobiją. Kas ji?
 
Filosofinės išvados dėsto, kad baimė padėjo išlikti žmonijai ir yra kažkaip kažkiek mus saugantis veiksnys. Na, o fobija – realaus pavojaus gyvybei nesukeliantis pavojus. T.y. neracionali baimė. Tačiau pastaroji sveikatą, sako, ėda ne mažiau. Ir nervus gadina. Ir visokiausius nerimus ar nemiegą sukelia.

 
Dabar seks nuobodokas pavardijimas. Bet dar nemeskite skaitę! Populiariausios, sako, yra arachnofobija (vorų baimė), ofidiofobija (gyvačių), klaustrofobija (uždarų patalpų), akrofobija (aukščio), hydrofobija (vandens), aerofobija (skrydžio) ir... panašios baimės. Tačiau netrukus išgirsite ir apie tokias, kurių nesat girdėję. Prižadu! Ir nors dar žadėjau pramoginį pasiskaitymą, atsižvelgdamas į savaitraščio specifiką, privalau pažymėti, kad ši problema yra giliai medicininė: patologinės fobijos galiausiai virsta mąstymo bei elgesio sutrikimais. Gydomi jie nelengvai. Ir – ne rašiniais.
 
Taigi dabar jau kalbėsime apie problemų keliančius ir jums dar negirdėtus. Ir vėl pradėsim nuo mūsų savaitraščio specifikos.
Nosokomeofobija yra... ligoninių baimė. (Komentarų nei šiuo, nei kitais atvejais BEVEIK nebus. Dėl siekio išlikti sąlyginai objektyviais. Ir su tikėjimu, kad kiekvienas skaitytojas kiekvienai pavardintai fobijai ras savąjį komentarą). Prie ligoninių temos šliejasi ir agliofobija – bet kokio skausmo baimė. Kraujo baimė yra hemofobija, karcinofobija siejama su onkologinėmis ligomis, lokiofobija – tai baimė gimdyti. Matyt, aiškinti nereikia, ką reiškia odontofobija. O štai nekrofobija – tai mirties baimė. (O, kad jūs žinotute, kiek tūkstančių žmonių būtent ji ir kankina!). Radiofobija serga tie, kurie bijo rentgeno aparatų ir jų spindulių. Ritifobija – vienodai ir vyrus, ir moteris kankina. Tai – raukšlių baimė. Bet populiariausioji medicininė baimė, žinoma, yra nozofobija – ligos baimė. Ji, beje, tikrai pagrįsta.
 
Bet žadėjau rašyti apie rečiau pasitaikančias. Jų tikrai yra. Tiesa, pasitaiko jos ne taip ir retai. Mes paprasčiausiai nemanome, kad tai – patologijos pradžia. Tad siūlau – be baimės – išgirsti.
 
Musofobija yra pelių baimė. Išvydusios mažiausią pelytę kai kurios ponios ima spiegti. O kai kurios jų draugės namuose – ir nebūtinai narvelyje – laiko civilizuotąsias didžiąsias žiurkes. Kodėl taip mūsų psichologija surėdyta?
 
Daugeliui lietuvaičių suprantama ir žinoma yra kinofobija – šunų baimė. O apie ailurofobiją negirdėjote? Tai – baimė likti kambaryje vienam su kate. (Čia – autorinis intarpas: rašinio autoriui kažkada buvo pasiūlyta paglostyti... tigrą. Glosčiau. Bet kuomet jis atsisuko į mane, akimirksniu atsidūriau už penketo metrų. Todėl, kas yra ailiurofobija, jau žinau).

 
O kartais galbūt net nežinom, kad susirgom ir kad išsigydėm patys. Čia – apie tai, jog ne vienas lietuvaitis, ypač pastaruoju metu, „pasigavo“ akustikafobiją. T.y. susirgo nuo miesto triukšmo. Ir todėl vis daugiau mūsų keliasi gyventi į užmiestį, kad pailsėtų nuo nuolatinio triukšmo.
 
Visų fobiįdomybių nepavyks išvardinti. Tad pereiname prie tų, kurių pavardes pasaulis (ir mūsų rašinio antraštė) mini.
 

JAV prezidentas J.Bidenas – kaip paprastas mirtingasis – serga arachnofobija. Bijo vorų. Komunistinės Kinijos vadas Xi Jinpingas turi ofidiofobiją – bijo gyvačių. Indijos ministras pirmininkas N.Modi serga retoka liga – spektrofobija: jis bijo... vaiduoklių. putino gydytojai, buvusieji ir esami, tvirtina, kad didžiausioji jo fobija yra misofobija – bakterijų baimė. Keistą fobiją – ją privalėjom ankstesnėje rašinio daly paminėti – turi Vokietijos kancleris O.Šolcas. Tai – iatrofobija – bet kokių gydytojų baimė. Matyt, ne vienas ja sergame. Dar dviejų valstybių vadovai – Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas R.Sunakas ir Lenkijos prezidentas A.Duda turi hematofobijas. Bijo kraujo. O su vienomis įdomiausių (mums, pašaliečiams) baimių gyvena Prancūzijos prezidentas E.Macronas (pirofobija – bijo ugnies) ir Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas („turi“ galeofobiją, t.y. bijo ryklių).
 
Dar keletas jums negirdėtų baimių yra tokios: anulfafobija (baimė likti senberniu ar senmerge), bufonofobija (varlių ir rupūžių baimė), penterafobija (uošvės ar anytos baimė), tafetofobija (baimė būti gyvam palaidotam).
 
Dvi šiandienos pasaulyje populiariausios baimės. Monofobija – vienatvės baimė (nedažnas ją pripažįsta). Antroji – plintanti per pasaulį kosminiu greičiu ir kasdien naujus tūkstančius „susargdinanti“ – nomofobija. („No mobile-phone phobia“). Beveik 80 procentų mobiliųjų telefonų turėtojų „suserga“ (o gal kabučių čia ir nereikia?) šia liga, jei namie ar darbe pamiršta telefoną. Ir jaučiasi jie be jo ne tik kaip be rankų, bet ir kaip neregiai. Diena be telefono pagal streso lygį prilyginama vizitui pas odontologą ar net vestuviniam stresui. 
 
Ką su tomis visomis fobijomis daryti? Reikėtų, žinoma, gydyti. Nes jų atsikratę gyvensime labiau visavertį gyvenimą. Bet gi kiekvienas šį rašinį skaitantis sakys, kad tai – ne apie jį. Ir, žinoma, jokio gydymo jam nereikia.
 
Kol nesate pavojingi visuomenei, gyvenkite taip, kaip jums patogiau. Tačiau turiu gi įrodyti, kad veiksmingų būdų (ir gyvenimiškų receptų) yra. Prie nemėgstamų situacijų galima iš lėto pratintis. Arba jas kitaip paveikti. Todėl – receptas klaustrofobijos (uždarų patalpų) bijantiems: į mažą, siaurą ir jus bauginantį liftą neškitės kvepiantį obuolį. Nežinia kodėl, bet jo kvapas klaustrofobiją užgožia ir naikina. Kilkite ir leiskitės kvėpuodami laisvai!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

      S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

      Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
      Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

      Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

      Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

      Budinti vaistinė


      Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

      Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

      Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
      Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

      Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

      Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

      razinka


      Sveika šeima


      Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

      Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Indijoje – progresuojančiojo paralyžiaus protrūkis

      Indijoje nuo metų pradžios reta neurologine liga, sukeliančia viso kūno paralyžių, susirgo daugiau nei pusantro šimto žmonių. Giljeno-Barė sindromas sparčiai plinta technologijų centre Punėje, keldamas nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Planuoto elgesio teorija
      Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
      Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
      Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
      Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
      Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

      Naujas numeris