Čia mes – apie šypsenas, juoką, klegėjimą ir apskritai apie humoro suvokimą bei pajautą. Tik nesakykite, kad jūsiškis humoro jausmas toks pat kaip ir to Mykolo iš antrosios laiptinės. Mat Mykolas jau trečiąkart (nes vis pamiršta) užduoda tą patį, jam labai juokingą, klausimą: kuo skiriasi vyrų ir moterų požiūris į nešvarius tualetus?
 
Atsako jis pats: moterys galvoja, kad, prieš pasinaudojant, reikės tualetą kažkaip nuvalyti. O vyrai, anot Mykolo, mąsto kitaip: „Teks nuplauti čiurkšle.“ Ir tai Mykolui juokinga. Bet tik tol, kol trečias kaimynas jam papasakoja dar vieną anekdotą apie dvi krosnin įmestas malkas. „Man karšta“, – sako viena malka. O kita nusistebi: „Pirmąkart girdžiu kalbančią malką!“ Tai pasakodamas kaimynas netveria juoku, beveik žvengia. Bet Mykolas pasako, kad tai – nejuokinga. Ir dabar jau greit pusmetis, kai bendralaipčiai apsimeta vienas kito nebepastebintys.
 
Prašome nesmerkti autoriaus už tokias neįdomybes: neišradingas ne jis, o tie lietuviškieji pasakojimai, anekdotais kažkodėl vadinami. Todėl gerb. skaitytojams dabar priverstinai teks išklausyti tikrą (o ne lietuvišką) anekdotų gamybos technologiją – teoriją, kuri yra nuobodesnė net už nejuokingiausius anekdotus. Bet gi būna, kad nuobodybės viską ir paaiškina. Remsimės Dortmundo mokslininkais. Jie sako, kad tikrą pokštą (o kas išaiškins, kas tas „tikras pokštas“?) aptinka kairysis smegenų pusrutulis. Jame nauja informacija sutapatinama su jau esančia atmintyje. Jei prasmės kontrastingos, tai tampa įdomu. Tolesniu vertinimu užsiima migdolinis smegenų kūnas, reguliuojantis sprendimų priėmimą. O galutinį vertinimą, ar tai juokinga ar nelabai, nulemia premotorinė operkuliarinė smegenų žievė, kuri yra smilkinio srityje.
 
Dabar privalau atsiprašyti. Nes veik leipstu iš juoko, įsivaizduodamas, kaip jūs, visiškai rimtai nusiteikę, perskaitėte prieš tai surikiuotus keturis abrakadabrinius sakinius. Absurdas yra taip rašyti plačiajai visuomenei, o ne mokslininkams skirtuose laikraščiuose! Bet nesinervinkit. Priimkit tai kaip... anekdotą.
 
Anekdotai ir kiti juokai, pasirodo, skirstomi ne tik pagal žanrą: ironija, sarkazmas, juodasis humoras, absurdas, situacinis humoras, kalambūras, fizinis humoras (visokie slydimai-kritimai) ir t.t. Pasaulyje įsitvirtino ir humoro „tautybės“: angliškas, kuris dar gali būti sausas, t.y. be energijos, ir kurį supranta tik anglai. Prancūzų humoras labiau filosofinis, labiau provokuojantis, toks be tabu.
 
O štai kas tarptautinėse knygose rašoma apie humorą lietuviškąjį: jis – savikritiškas (ir tai yra gerai), provincialus (nelabai gerai), nesubtiliai kalbantis apie šeimyninius santykius (galima pakęsti) ir pilnas sovietmečio palikimo (tą jau tikrai seniai reikėjo išguiti).
 
Jei sluoksniuosime pasaulinį humoro pyragą toliau, pasirodys, kad kanadiečiams labiausia patinka situacijų komedijos, o didžiajai daliai europiečių – logikai prieštaraujantys juokai. Kas tokias nuostatas formuoja? Pirmiausia – kultūriniai skirtumai. Antroje vietoje – empatija (lietuviai apie ją turėtų rimtai pagalvoti). Toliau – asmeninės patirtys ir bendra tautos psichologine būklė. Dar toliau – subtilybių suvokimas.
 
O dabar sukime į pasauliui pažįstamą Juodojo Humoro Kampelį.
Juodasis humoras – ir sudėtingas, ir subtilus. Ir, deja, ne kiekvienam priimtinas. Ne dažnam suprantamas. Ir, deja, ne visuomet... protingas.
 
Vis dažniau patarimo paklausiu Dirbtinio Intelekto. Ir šįsyk parašiau jo pateikti juodojo humoro pavyzdį. Atsakymas atėjo per sekundę. Toks: „Pastaruoju metu mano žmona su manim nebesikalba“, – sako pilietis. „Kodėl?“ – klausia draugas. „Pamiršau, kur ją palaidojau...“ Ar juokinga? Tai, kad ne! Net liūdnoka dėl tokio prasto DI. Išvada: pasaulis ne tik kvailėja, bet ir... liūdnesnis darosi. Tačiau grįžkim prie Tikro ir... Juodo.
 
Teoretikai sako, kad Juodasis Humoras privalėtų būti šokiruojantis, provokuojantis, emociškai atribojantis (atskiriantis skausmingus dalykus nuo emocinio streso), ironiškas (dažniau – sarkastiškas). O svarbiausioji jo tematika – tabu! Po šituoju „tabu“ paprastai slepiame temas, nepriimtinas viešam aptarimui, – mirtį, ligas, nelaimes. Nemanau, kad tai, kas čia išvardyta, lietuviams tiktų ir patiktų. Todėl dabar seks netikėtas vienos naujos šventės paaiškinimas – lietuviai daug mieliau nei juodąjį humorą renkasi kitą šiurpulio atitikmenį... Helovyną. (Ši šventė su lietuviškumu tikrai nieko bendro neturi, ir ginčijantys tai žino tikrąją amerikoniškos šventės pavadinimo kilmę – „All Hallow Even“. Bet tai – jau kita, mažiau juoda tema).
 
O kodėl iš vis čia apie Helovyną ir žinias, kurių... nežinome? Todėl, kad niekas kitas taip neatspindi intelekto kaip humoro jausmas. (Juodojo humoro supratimas – ypač). Kuo žinių gausiau, kuo pasaulėžiūra platesnė – tuo didesnė galimybė matyti įvykius iš skirtingų pusių. Tęsiant potemę – Andriaus Užkalnio (nesvarbu, ar mėgstate jį ar ne) citata: „Jei žmogus neturi humoro jausmo, jis turi didelę asmenybės ydą.... Tas žmogus yra gamtos arba ugdymo smarkiai nuskriaustas...“ Galima nesutikti. Bet tuomet išklausykite dar vieną juodąjį anekdotą: gydytojas pacientui sako, kad turi jam dvi žinias – blogą ir dar blogesnę. Bloga yra ta, kad ligoniui, girdi, liko gyventi tik 24 valandas. „O kokia dar blogesnė?“ – klausia ligonis. Daktaras atsako: „Pamiršau jums apie tai vakar pranešti... “
 
Neliūdėkite, jei jums vėl NELABAI juokinga. Suverskite bėdą fiziologijai, kuri sąmonei diktuoja, kad jūsų humoro supratimas yra KITOKS, nei visuomenėje priimta. Gali taip būti. Nes visi į patiekalus nevienodai beriame druskos ar pipirų. Humoras yra prieskonis. Vartokite jį taip, kaip jums patinka. (Tik nepamirškite, kas užkirto kelią žinomam Lietuvos humoristui į Seimą. Prastas jo humoras užkirto!).
 
...Kokie bebūtų mūsų pamąstymai, šiame laikraštyje jie visuomet turi bent vienu galu į mediciną atsiremti. Todėl primindami, kad kiekvienas mūsų perdien juokiasi apie 13 kartų, turime nepamiršti ir to, kad maždaug 13 kartų per dieną besijuokdami ar bent besišypsodami jūs praplečiate kraujagysles ir paspartinate kraujo apykaitą. Be to, mažinate cukraus kiekį kraujyje. Ir dar turime atkreipti dėmesį į tai, kad vienumoje juokiamės 30 kartų rečiau nei kompanijoje. Juokas neutralizuoja vienatvę stresą ir liūdesį. O jei šiame rašiny atpasakoti anekdotai jūsų lūkesčių neatitiko, linksmesnių – pilnas internetas.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!