Niūri realybė
Socialinis darbas priskiriamas prie didesnės profesinės rizikos sričių. Socialiniai darbuotojai patiria tiek fizines, tiek psichologinio spaudimo grėsmes. Fizinės grėsmės dažniausiai patiriamos dirbant su socialinės rizikos grupės šeimomis ar asmenimis, neįgaliaisiais, turinčiais proto ar psichikos negalią, asmenimis, piktnaudžiaujančiais alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis. Maža to, kasdieninis socialinio darbo praktikos reiškinys – grasinimai, įžeidinėjimai. O kur dar rizika susirgti sunkiomis užkrečiamomis ligomis.

Reikia ir policijos pareigūnų paramos
Siekdama išsamiau aptarti, kaip socialinių paslaugų įstaigos stengiasi įveikti šias grėsmes bei norėdama išgirsti, su kokiais didžiausiais sunkumais praktikoje susiduria socialiniai darbuotojai, aš, kaip ir kiti Seimo nariai, nuolat susitinku su savivaldybių, seniūnijų atstovais bei pačiais socialiniais darbuotojais.
 
Socialiniai darbuotojai įvardijo, kad didžiausia problema jų darbe - darbas su girtaujančiomis šeimomis, kuriose auga mažamečiai vaikai. Darbuotojams, siekiantiems užtikrinti vaikų saugumą, tenka neskaičiuoti savo darbo valandų ir šiose šeimose lankytis ne tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos, bet ir vakarais, per šventes, savaitgaliais. Juk girtaujama dažniausiai vėlesniu paros metu ir savaitgaliais, todėl būtina surasti mechanizmą, kaip užtikrinti vaikų apsaugą ne tik įstaigų darbo metu.
 
Susitikimuose paaiškėjo, kad dar ne visose savivaldybėse pakankamai bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, darant reidus ir problematiškiausias rajono šeimas aplankant po darbo ir savaitgaliais ar švenčių dienomis. Noriu pabrėžti, kad taip pat ne visos savivaldybės yra įrengusios patalpas, kuriose būtų galima prisiglausti mamoms su vaikais, esant smurtui šeimoje, grėsmei jų sveikatai ir gyvybei.
 
Darbas su pasekmėmis – beviltiškas
Socialiniai darbuotojai pabrėžė, kad šiuo metu vyksta darbas tik su pasekmėmis – jau degradavusiais, į alkoholio liūną įklimpusiais asmenimis, tačiau vienas socialinis darbuotojas nėra pajėgus tokius asmenis pakeisti ir sugrąžinti į normalų gyvenimą. Būtina kompleksinė pagalba – mokymai socialinės rizikos šeimoms, psichologo pagalba ir kitos priemonės, kurios šiuo metu yra nepakankamos.
 
Pasikalbėjusi su bendruomenėmis, susidariau įspūdį, jog pagalba šioms šeimoms teikiama labai formaliai (paslaugų teikimas šioms šeimoms mažai kontroliuojamas, dėl to metų metais šeimos neįgyja socialinių įgūdžių), be to, kartais savivaldybės linkusios pagražinti skaičius, mažai besigilindamos į realią situaciją.
 
Ne visur vyksta kompleksiniai mokymai socialinės rizikos šeimoms. Socialiniai darbuotojai mano, kad jie galėtų vykti seniūnijose, o vesti juos turėtų ne tik socialinės srities, bet ir švietimo, sveikatos, vaiko teisių, policijos specialistai, galbūt ir kunigus galima pakviesti. Šeimai, patekusiai į socialinės rizikos sąrašą, turi būti suteikta kompleksinė pagalba ir griežta kontrolė. Juk šiuo metu tokie asmenys dažnai jaučiasi turintys daugiau teisių ir už socialinį darbuotoją, ir už paprastą gyventoją, nenori nieko keisti savo gyvenime ir nejaučia, kad dėl to gali sulaukti neigiamų pasekmių.
 
Kaip apsaugoti darbuotojus
Ne mažiau svarbu užtikrinti pačių socialinių darbuotojų saugumą ir geras darbo sąlygas. Seniūnijų socialiniai darbuotojai pabrėžė, kad visiškai vieni eina pas agresyvius asmenis ir papasakojo ne vieną įvykį, kai išsigelbėjo tik dėl savo sumanumo ir drąsos. Tokia situacija tęstis nebegali. Turime pasirūpinti ir apsaugoti darbuotojus, lankančius gyventojus namuose. Tam būtinas atsakingų tarnybų bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią galimiems smurto protrūkiams šeimose bei apsaugoti tokias šeimas lankančius darbuotojus.
 
Negalima pamiršti ir tinkamo socialinių darbuotojų pastangų įvertinimo. Piniginės socialinės paramos teikimo funkciją perdavus savivaldybėms, valstybės mastu pernai savivaldybės sutaupė 50 proc. socialinei paramai skirtų lėšų. 2015 m. pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo iki 115 tūkst. gyventojų, tai sudaro 4 proc. gyventojų, o kompensacijų gavėjų – iki 145 tūkst., tai sudaro 5 proc. gyventojų. Visa tai yra didžiulis socialinių darbuotojų, besiaiškinančių situaciją konkrečioje šeimoje, nuopelnas, bet, deja, ne visos savivaldybės iš sutaupytų lėšų moka priedus socialiniams darbuotojams už padidintą darbo krūvį, aiškinantis situaciją.
 
Planuojama diskusija LR Seime
Visas iškeltas problemas artimiausiu metu ketiname aptarti kartu su Lietuvos socialinių darbuotojų bei Lietuvos savivaldybių asociacijomis, kurios šiuo metu renka tikslesnius duomenis ir pasiūlymus dėl socialinių paslaugų teikimo ir socialinių darbuotojų saugumo. Esu tikra, kad ši praktikų diskusija bus itin naudinga ieškant opių socialinių klausimų sprendimų.