Kas svarbiau: sauja skalūnų ar žmogaus sveikata?

Aurelija Stancikienė
2015-03-27
Ką balsuodami už Žemės gelmių įstatymo pataisas pasirinks mano kolegos – Seimo nariai: neįkainuojamą visų mūsų turtą – geriamąjį vandenį ar juos deginančią sąžinę – skalūnų dujas?
Kas svarbiau: sauja skalūnų ar žmogaus sveikata?

Mūsų vanduo buvo geras, bet dabar jis užterštas. Vanduo dvokia, jo negeria net gyvuliai.
Anksčiau mes galėjome gerti vandenį iš savo šulinių, bet dabar geriame jį tik iš butelių, kuriuos perkame iš vandens banko.
 
Tokius ir panašius Pensilvanijos valstijos (JAV), kur išvystyta skalūnų dujų gavyba, gyventojų skundus Lietuva neseniai galėjo išgirsti kone per visas televizijas, kai buvo rodomas Didžiosios Britanijos režisieriaus Jeft Wilkinson dokumentinis filmas „Skalūnų dujos – naujoji energetikos karštligė“. Ir aikčioti, matydama, kaip užsiliepsnoja iš skalūnų telkinio atitekėjęs vanduo.
 
Nei Didžioji Britanija, nei Prancūzija neskuba tapti skalūnų dujų revoliucijos vėliavneše. Tuo tarpu Lietuva jos griebėsi viena pirmųjų pasaulyje.

Jau iš pat pradžių tapo akivaizdu, kad nuo to jos nesulaikys nei Žalieji, nei protestuojantys vietos gyventojai, nei saujelė Seimo narių, kuriems už siaurus lobistų interesus svarbiau Lietuvos žemė, jos natūralios gelmės ir vis dar gyva esanti jos gamta.
 
Buvau ir tebesu prieš skalūnų dujoms išgauti naudojamas agresyvias technologijas, hidraulinį uolienų ardymą – niekas nežino, ar vėliau jis nesukels žemės seisminių procesų – geologija šioje srityje juk tebėra kūdikystėje.
 
Tai tik viena neištirta šios technologijos pusė
Ne mažiau pavojų kelia cheminio kokteilio pumpavimas į gręžinius, požemines toksinių medžiagų saugyklas.
Dujų gavyba suinteresuoti asmenys skalūnų paieškoms naudojamų medžiagų, žinoma, nevadina cheminiu kokteiliu. Nevadina jų net atliekomis, kurias iki šiol draudėme laidoti žemėje. O kas yra tyrimui naudojamos ir žemės gelmėse paliktos medžiagos? Mineralai, vitaminai?
 
Skalūnines dujas išgaunančios kompanijos niekam neišduoda paslapties, kokios cheminės medžiagos naudojamos skalūnų paieškai ir jų gavybai.
Įdomiausia, kad dėlto nekyla niekam nerimo – nei Aplinkos, nei Sveikatos apsaugos ministerijoms.
 
Bet Lietuvos žmonės turi žinoti, jog ieškant abejotino turto po mūsų žeme, jos sluoksniuose atsiradę plyšiai gali atverti požeminius kelius, kuriais šie „vitaminai“ gali nukeliauti į geriamojo vandens klodus.
Todėl dėl skalūnų paieškos turėtų susirūpinti ne tik Aplinkos ministerija, bet ir Lietuvos medikai.

Juk JAV gydytojai jau susidūrė su neaiškios kilmės ligomis, kuriomis serga skalūnų dujų regionų žmonės.
Šioje šalyje jau įsitikinta, kad nuodai iš skalūnų dujų gavybos gręžinių kartais patenka į geriamąjį vandenį ir sukelia negalavimus, kurių gydytojai negali efektyviai gydyti, negaudami žinių, kuo tiksliai žmonės buvo apnuodyti.
 
Pasaulio mokslininkai neneigia, kad skalūninių dujų gavybos procese į geriamąjį vandenį gali patekti pavojingų medžiagų. Ir nebūtinai dėl hidraulinio ardymo – dėl paprasčiausio aplaidumo – gedimai, avarijos juk vyksta ne tik ant žemės.
 
Nepaisant to, kad viena skalūnų dujų gavybos verslo JAV kompanija atsisakė planų rasti jų ir Lietuvoje, mūsų Vyriausybė vėl rengiasi jų žvalgymo ir naudojimo konkursui. Neva skalūnai, iš jų išgaunamos dujos – energetinė nepriklausomybė, nors jau turime suskystintų dujų terminalą.

 
Neva jie, skalūnai, – turtas po mūsų kojomis, iš kurio mokesčių pavidalu pabirs auksas, nors jau esame patyrę, kaip šildė jis mus, kai iš mūsų žemės buvo siurbiama nafta.
Galiausia metamas paskutinis, šiandien, šiukštu, - neginčijamas koziris: Europos Sąjunga (ES) visas šalis nares ragina energetiniais ištekliais apsirūpinti pačioms, nors toje ES dar nėra jokios oficialiai įteisintos skalūnų angliavandenilių gavybos tvarkos.
 
Na, gerai: jeigu neišvengiamos žvalgytuvės po žeme ir abejotino turto gavyba, tai aplinkos - oro, požeminio ir paviršinio vandens, žemės gelmių monitoringą, tai yra, stebėseną lai vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Lai prisiima ji atsakomybę už šią Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos respublikos, taigi mūsų visų išimtinę nuosavybę. Neįkainojamą, kurią turi toli gražu ne visos pasaulio šalys.
 
Deja, tokios nuostatos šiandien Vyriausybės Seimui pateiktame Žemės gelmių įstatymo projekte nebeliko. Nuostata, kad stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą privalo valstybės įgaliotos institucijos ir tai jos turės atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, iš naujojo įstatymo projekto siūloma išbraukti.
Vadinasi, stebėti, kaip žvalgant ar išgaunant skalūnų dujas kinta mūsų žemė – visa, kas ant jos ir po ja, galės privati įmonė, kurią samdys tuo užsiimančios bendrovės. O gal tai darys jos pačios?
 
Kokio tuomet objektyvumo galima tikėtis?
Naujasis Lietuvos Žemės gelmių įstatymo projektas, kurio pataisos nustatys skalūnų dujų žvalgybos bei gavybos ir konkurso sąlygas, gavo Seimo Teisės departamento ir Vyriausybės pritarimą. Tad, tikėtina, jog šiandien jo pateikimui bus pritarta.
Ką pasirinks kolegos, Seimo nariai: deginančią sąžinę ar abejotinos vertės turtą – saujelę skalūnų?
Aurelija Stancikienė yra Seimo narė
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris