Kas nepažįsta laikrodžių?

Henrikas Vaitiekūnas
2020-10-05
Pradėkim nuo užduoties, kurią prieš keletą dienų nusirašiau nuo televizinės (nelietuviškos) viktorinos. Kaip jūs galvojate, kodėl Didžiosios Britanijos mokyklose sieniniai laikrodžiai su rodyklėmis po ilgų moksleivių ir jų tėvų prašymų buvo pakeisti į elektroninius, t.y. tik skaičius rodančius? Atsakymas: laikrodžių su rodyklėmis šiuolaikiniai Anglijos moksleiviai jau nepažįsta. Nes tokių jų namuose seniai nebėra.
Kas nepažįsta laikrodžių?

Antroji užduotis: atspėti, kur link šis rašinys mintį veda. Tikriausiai ir vėl nepataikėte. Nes, jei be įžangos šiandienos temą būčiau įvardinęs, gal net pabėgę būtute. Nes nelabai įdomu. Šiandien pašnekėsim apie individualizuotą ir intymią jūsų gyvenimo paslaptį. Apie tai, ar skaitote knygas.
Sociologinės apklausos į šitą klausimą atsako nevienodai. O šis randasi todėl, kad apklausose šia tema dažniausia yra meluojama.
Bet dabar patiems teks patikėti, kur teisybė yra, o kur – nelabai. Štai skaičiukai.
 

2013 m. viena tyrimų organizacija pranešė, kad Lietuvoje bent po vieną knygą per metus perskaito 66 proc. gyventojų. Pagrindiniai knygų pirkėjai, anot tų tyrėjų, tuomet buvo 30-50 m. piliečiai, pasižymintys stabilia perkamąja galia. Kiek tokių buvo, nenurodyta. Neskaitymo priežastis prieš septynerius metus nustatyta tokia: laiko ir susidomėjimo trūkumas. Toks įspūdis, kad tyrė, bet iki galo neištyrė. Todėl imu 2019 m. duomenis. Beveik niekas ir nepasikeitė: 30 proc. deklaravo, kad knygų neperka, nes jos brangios. Ar skaito? Trečdalis apklaustųjų sakė, kad iš bibliotekos ar draugų pasiskolina. Vėl kažkas suvelta ir iki galo nepasakyta. O tiesa paaiškėja tik tuomet, kai pats imi pašnekovus klausinėti. Štai tipiškas atsakymas: „Buvau knygyne. Praleidau valandą, bet nieko neišsirinkau. Viršeliai gražūs, o penkis puslapius perskaičiau ir supratau, kad niekalas...“
 
Statistika tikrųjų tiražų nerodo. Ji slepia ir leidyklų uždarbius. Autoriai savo ruožtu slepia gautąjį honorarą. Nes girtis tikrai nėra kuo. O kur dar knygyno dalis? Tad dažniausia baigiasi taip: sukraus tau knygas į bagažinę ir - pardavinėk, užsidirbk. Ne vieną pažįstu, kuris bagažinėje dar 2018 m. tiražą vežioja. Nes knygas Lietuvoje išleido jau beveik visi, kurie bent šiek tiek rašyti mokėjo. O kas nelabai mokėjo, mokėjo kepti... Taip ir supykdžiau vieną lietuviškų knygų leidėją, kuomet eilinėje mugėje jos paklausiau, ar dera grožinės literatūros leidyklai vieną po kitos „kepti“ tik kulinarines knygas? Bet ne apie rašytojiškus reikalus mes čia, o apie skaitytojiškus. Ir šiek tiek - net apie medicininius. Nes savaitraštis toks.
 
Pirmasis medicinos tyrimais paremtas pranešimas tikrai kai kam bus naudingas. Niekada nemeskite knygos, jei perskaitėte tik 5 ar 10 puslapių. Psichiatrai ir psichologai praneša, kad tikrasis suvokimas ateina tik po 50 puslapio. Jei ir toliau nepatinka, štai tada jau ir negaiškite brangaus laiko.
Čia buvo naujoji medicina. Toji, kuri dabar liepia jums prisiminti, ar tikrai šiandien skaitėte „Delfi“, ar tik to elektroninio laikraščio pavadinimus akimis perbėgote? Ar taip ir grožinę literatūrą skaitote? Nuodėmę pripažinusiems – priminimas: kas antrame interneto rašinyje nėra jokios kalbos apie tai, kas pavadinime buvo. Tuo priartėjome prie pagrindinės rašinio potemės.
Kokias knygas šiame skubos amžiuje pasirinkti: paprastas, popierines ar elektronines?
 
Elektroninių knygų nauda. Nors ir visam mėnesiui atostogauti išsiruošėte, elektroninė knyga (skaityklė) bagaže vietos užims tiek, kiek jos užima plonytis žurnalas. Pasirinkimas tame žurnale – tūkstantinis. Visokiomis kalbomis! Antrasis privalumas (kai kuriems mūsų jis gal net pirmasis) – knygos kaina. Elektroninė visuomet (o kartais net 10 kartų) yra pigesnė! Kitos gėrybės: gali pasirinkt platformą: skaityklę pakeisti planšete, gal net dideliu TV ekranu. Be to, neteks dejuoti, kad knygos negavote ir dabar reikės laukti antrojo tiražo. O didžiausias elektroninės knygos privalumas, žinoma, patiks tikriems Žaliesiems. Nes, įsivaizduojate, kiek miško iškertama tūkstantiniams tiražams!
 

Kita reikalo pusė yra rimtesnė. Nes visi protingieji pasaulio žmonės pasisako tik už Tradicinę Popierinę Knygą. Mat jei dalį dienos praleidote su kompiuteriu, o vakare vėl imate elektroninę knygą, iš lėto prarandate kritinį mąstymą. Lėtinate kognityvinius smegenų procesus. „Vartydami“ elektroniką vakare – zulinate regėjimą, „numušate“ biologinį laikrodį. Dėl to – blogiau miegosite.
Paspartėjus gyvenimo tempui visi visuomet užimti. Tada ieškome lengviausio kelio: norime ir greit, ir gerai. Bet su elektronika – kaip su seksu: ir Greit, ir Gerai retokai būna. O su popierine knyga būna ir Ilgiau, ir Dar.
 
Vietos rašiniui liko nedaug. O dar viena dienos potemė – už Lietuvą tikrai didesnė. Tai – greitasis skaitymas. Šiaip jau tai nėra vakar dienos atradimas, pirmosios greitojo skaitymo pamokos atsirado maždaug prieš 60 metų. Esmė – lavinti skaitymo plotą (kuo daugiau teksto matome, tuo daugiau jo į save „įsiurbiame“). Antra: sublokalizacija – žodžiai, kurie jau „sėdi“ mūsų atmintyje, bet mes kažkodėl juos skaitome lėtai. Ogi atpažinti galime per šimtąsias sekundės dalis. Trečia: anticipacija – iš anksto susidarytas vaizdas. Na, ir perfekcionistais neturėtume būti: neskaitykime taip, tarsi mums būtų svarbi kiekviena raidė.

 
Padarykite eksperimentą: suskaičiuokite, kiek žodžių per minutę perskaitysite. Manau, kad ne daugiau kaip pustrečio šimto. O tikrieji greitojo skaitymo meistrai įgūdžius yra taip ištobulinę, kad 500 žodžių per minutę – jiems tikrai ne riba.
Plačiau tuo susidomėjusiems patariu paieškoti rašytojo, filosofo ir lektoriaus Aivaro Pranausko publikacijų (ta tema jis yra išleidęs net DVD). O dabar belieka jums priminti, kad greitasis skaitymas – tikrai ne grožinei literatūrai pažinti skirtas. Galbūt studijoms. Galbūt greitam naujo reiškinio suvokimui. Tai - plati tema, o klausimas lieka paprastas ir žemiškas. Kodėl kartais užsukame į greitojo maisto restoraną, ir kodėl kartais neskubėdami, o pasimėgaudami vakarieniaujame tikrame restorane.
 
Ar tikrai skaitymas gydo? Tas tikrasis, lėtasis, su popierinėmis knygomis gydo viską: ir stuburą, ir depresiją. Klasikinė literatūra – nuo vienų ligų, Šveiko nuotykiai – nuo kitų. Didžiausias skaitymo poveikis, žinoma, yra ne sielai, o mūsų galvai. Protui.
Todėl dabar, kai per televiziją stebiu ikirinkiminius partijų debatus, tik viena mintis ir šauna į galvą: jie neskaito. Arba: jie skaito tik „Delfi“ antraštes.
Ir visai neatsitiktinė yra šio rašinio pradžia apie laikrodžius.
Panašu, kad ir laikrodžio jie nepažįsta. Nes vis į laiko rėmus netelpa.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų

    Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų

    Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Jurgita Syminienė (33 m....
    Pogimdyminė depresija – (ne)išpaikintų mamyčių liga

    Pogimdyminė depresija – (ne)išpaikintų mamyčių liga

    „Atrodė iki pilnos laimės gyvenime trūksta tik vaikelio“, - pokalbį pradeda pogimdyminę depresiją išgyvenusi Di...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...
    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Camelia“ ketvirtadienį skelbia, kad visą spalį klientams suteiks galimybę apsaugin...

    Sveika šeima


    „Studentų maistas“ – ne vaistas

    Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

    Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
    Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Kas nepažįsta laikrodžių?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica