Šimtus pelėdų nuotraukų esate regėję, dešimtis papuošalų, pelėdas vaizduojančių, matėte, gal net kam nors dovanojote. Bet ar teko jums kada nors gyvai matyti šį Nepaprastąjį Paukštį? Jei teigiamai atsakėte, esate vienas iš maždaug dešimties tūkstančių Lietuvos gyventojų. Nes pelėdą gamtoje itin sunku išvysti. Ir dėl to, kad slepiasi. Ir dėl to, kad dieną tupi nekrutėdama. Ir dėl to, kad naktį niekas jūsų miškan neišvaro.
 
Kiti variantai: Kauno zoologijos sodas, Barkelių kaimas Kretingos rajone ir Pelėdų ūkis Rudaminoje. Bet šie trys nesiskaito: pelėdos ten – ne laisvėje. (Jei šias eilutes skaito pilietis, kuris pelėdą namuose laiko, jis, be abejonės, žino, kad grubiai pažeidžia Lietuvos įstatymus ir yra nusipelnęs baudos). Tiesa, dar yra Pelėdnagių kaimas Kėdainių rajone: pilnas pelėdų. Tik jos ten, nors ir prie kiekvienos sodybos, bet... medinės.
 
Ši ilgoji iki šiolei surašytoji tirada – ne tik mąstymui suaktyvinti. Tiesiog tai įdomiau, nei vardinti pasaulyje gyvenančias pelėdų rūšis ar pasakoti, kurios iš jų mažiau saugomos, o kurios į Raudonąsias knygas įrašytos. Ir dar: jei atverstumėte šio mėnesio „Lietuvos sveikatos“ numerius, pastebėtumėte dėsningumą: tai apie intelekto koeficientą, tai apie „mokslinę“ išvaizdą rašyta. Ir nė vienas „moksliukas“ nenustebs Kalėdoms gavęs kokį nors „pelėdinį“ suvenyrą. Nes tai nuo seno žinomas mokslo, proto ir išminties simbolis. Ar tikrai taip ir yra?
 
Na, labai jau norim, kad tos pelėdos būtų ne tik protingos, bet ir teisingos: jei tiksliau, – moralios. Todėl, kai į rankas imsite rašinius apie pelėdų ištikimybę partneriams, aštuoniuose iš dešimties rasite „įrodymus“, kad pelėdos pasirenka sau porą visam gyvenimui. Ir, žinoma, keista, jog noras savo ir pelėdų gyvenimą pagražinti net ir čia sumeluotas: visos jų rūšys – poligamiškos. Išskyrus pelkių (balinę) pelėdą, gyvenančią ir Lietuvoje.
 
Dabar tradicinė skiltis – trumpai tradicinei istorijai. Prancūzijoje rasti pelėdų piešiniai, kuriems jau 30 tūkstančių metų. Pripaišyta jų ir senovės Egipto rašmenyse.
Ir dar viena antikinė istoriją, kurią mūsų dienomis stengiamasi nutylėti. (Gal todėl, kad išsaugotume pelėdų kiaušinius?). Romėnų gamtininkas Plinijus Vyresnysis (tas pats, kuris kadais pasakė, jog teisybė slypi vyne, o sveikata – vandeny tūno) pirmame mūsų eros amžiuje tvirtino, kad nėra geresnio pagirių vaisto nei pelėdų kiaušiniai.
 
Bet kuomet istorijas vienon krūvon sudedi – vaizdelis nelabai ramus ar taikus. Taip, pelėda visais laikais buvo išminties, intuicijos ir patarėjos simbolis. Tačiau dar dažniau – mirties pranašas. (Gal ir pasisekė tiems, kurie jos laisvėje nesutiko?). 
Į pasaką panašus faktas. Bet faktas. Dažnai į lizdą pelėdos atsineša... gyvates. Ir neleidžia joms pabėgti. Net maisto šitoms „sanitarėms“ atgabena. Nes tuomet ir pelėdžiukai saugūs (?), ir parazitai išnaikinami.
 
O dabar – pats laikas pakalbėti... apie grožį. Tikriausia atspėsiu: jos tokios mielos. Taip ir norisi tą pelėdžiukę paglostyti. (Bet nereikia, tai gali jums blogai baigtis, nes žinomas ne vienas faktas, kai pelėdos užpuolė ir sužeidė savo šeimininką). Bet grįžkime prie grožio. Klajoja po pasaulį išmintis, paaiškinanti, kodėl reta pelėda (atrodo, tik viena arktinė jų rūšis) medžioja dieną. Ogi todėl visos kitos dienomis neskraido, nes mano esančios tokios gražios, kad jas kitų rūšių paukštytės užpultų to grožio pavydėdamos.
 
Ar atsimenate lietuvišką pasakėčią, kaip ponas Dievas pelėdai prisakė parodyti jam Patį Gražiausiąjį Paukštį? Peržiūrėjo tada pelėda pasaulio paukščius ir nė vienas nepasirodė toks gražus kaip josios vaikas. Ponas Dievas tuomet pasakė: „Toks sušiuręs, pasišiaušęs, ar neradai gražesnio?“ Ir atsakė jam pelėda: „Visus kampus išlandžiojau, bet tokį gražų tik vieną teradau...“
 
Tiek apie grožį. O dabar, kaip privaloma šitam savaitraščiui, – apie sveikatą. Vienintelė ir svarbiausioji sąsaja pelėdas jungianti su sveikata yra visiems žinoma: yra žmonės – pelėdos ir žmonės – vyturiai. Jei netyčiom pasirodytų, jog esate pati tikriausioji „pelėda“, t.y. galite dirbti naktį, o iš lovos keliatės (jei yra galimybė) jau įdienojus, jei gyvenate pagal formulę „diena trunka ilgiau nei šviesa už lango“, pastebėjimai jums tokie (o patarimus sugalvokite patys): „pelėdos“ – daug kūrybiškesnės už „vyturius“. „Pelėdos“ didesnį dėmesį skiria detalėms. Jos mažiau pavaldžios visokiems grafikams, yra laisvesnės kaip asmenybės. Mirties tikimybė – nesigąsdinkite, gi kalbame apie drąsius paukščius – pelėdoms yra maždaug 10-čia procentų didesnė. Paaiškinama paprastai: žalingi įpročiai tarp vakaro žmonių – taip pat dažnesni.
 
Kita neigiamybė: vėlai einantys miegoti rizikuoja sukaupti daugiau riebalų. O tai didina diabeto ir širdies ligų riziką. Ir dar: „pelėdos“ dažniau suserga depresija. Prognozės tarsi prastokos. Tačiau kuomet nesiseka, visuomet reikia rasti dar vieną – itin rimtą pavyzdį. Ir štai jis: vištų niekas nelaiko protingomis, nors jos eina miegoti, vos ėmus temti. O štai apuokas – pasakose protingas paukštis – visą naktį nemiega. Beje, ar žinote, kuo pelėda nuo apuoko skiriasi? (Visi apuokai yra pelėdos, bet ne visos pelėdos yra apuokai). Skiriasi – „ausytėmis“, kurias apuokai turi, o pelėdos – ne. Ir dar vienas atradimas. Šįkart ant pilvo miegoti mėgstančio šio rašinio autoriaus. Nors medicininė-vadovėlinė tiesa pataria ant pilvo miegoti kuo rečiau (nesveika), kas paaiškins, kodėl visi be išimties pelėdų jaunikliai miega veidu žemyn? Kažkas bandė aiškinti: sako, kad taip miega tie, kurių galvos yra... sunkios. Tik nepasakė, nuo ko jos sunkios...
 
Na, ir dar trys įdomesni pelėdų gyvenimo faktai. Pelėdų skrydžiais pastaruoju metu rimtai susidomėjo JAV begarsių lėktuvų „Stealth“ konstruktoriai: perims „patirtį“. Yra pelėdų rūšis, kuri „specializuojasi“ gaudyti žuvis (nagų forma tam itin pritaikyta). Pelėdos nevarto ir nesukinėja akių, o suka visą kaklą (todėl jame 14 slankstelių, o kiti paukščiai tokių slankstelių turi tik 7).
Ir apie rašinio pavadinimą: Kalėdų mugė šiemet vyks ir Kauno Pelėdų kalne. Jei kauniečiai šį rašinį skaito ir vis dar nežino, kur tas kalnas yra, pranešame: tai tas pats kalnas, kurio pirmasis vardas yra Ąžuolų kalnas. Bet dabar jau tampa Kalėdų...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!