Kadangi per pastaruosius penkerius kūrybinio darbo dešimtmečius recenzijos neteko rašyti, ėmiausi vartyti instrukcijas. Sužinojau, kad įžanga skaitytoją turi sudominti. Pagrindinė jos dalis – supažindinti su recenzuojamo veikalo turiniu. O pabaigoje turėtų būti paraginimas į tą turinį vienaip ar kitaip sureaguoti.
 
Kad dar aiškiau būtų, internetas pasiūlė kokią nors jau gatavą recenziją atsisiųsti. Pasiryžau. Bet tuomet tas pats internetas – tą pačią akimirką – primygtinai pasiūlė už tą pavyzdį... sumokėti. Nedaug: 99 eurocentus. Nesutikau: nutariau tuos centus sutaupyti. Ir pats – na, ne vienas pats, o švedų psichiatro Anderso Hanseno lydimas – atsakyti į pagrindinį klausimą: kodėl taip gerai gyvendami, taip blogai jaučiamės?
 
Ir iškart kumščiu į pasmakrę: naujausiais duomenimis, 284 milijonus pasaulio žmonių kamuoja nerimo sutrikimai, dar 280 milijonų – depresija. Jūs tiems milijonams nepriklausote ir jokių depresijos požymių nejaučiate? Puiku! Nepaisant to, šio rašinio bendraautorius – švedų psichiatras Andersas Hansenas – turi jums ką priminti: esate neįtikėtinai stiprūs. Nes išlikote! Ir štai kokios yra tos tvirtybės ir išlikimo priežastys: jūs (t.y. jūsų protėviai, be kurių ir jūsų nebūtų) nenumirėte per gimdymą, sugebėjote pagyti nuo visų infekcijų, mirtinai nenukraujavote nuo patirtų žaizdų, nepatyrėte bado, nebuvote priešų užmušti ir netapote plėšrūnų grobiu. Ir per dešimtį pastarųjų giminės kartŲ jums velniškai sekėsi: protėvio nesuėdė liūtas, niekas iš giminės nuo uolos nenuslydo į bedugnę ir nemirė, nesulaukęs palikuonių. Jūs – iš superžmonių giminės. Turėtumėte tuo džiaugtis. Bet ne: viskas jums šiame pasaulyje negerai! Kodėl? Ir iš kur tuomet prasta sveikata bei nuotaika? Andersas Hansenas – cheminės biologijos daktaras į paprastą klausimą duoda paprastą atsakymą: mūsų organizmai yra pritaikyti išgyventi ir susilaukti palikuonių, o ne būti geros sveikatos. Nes savijauta, asmenybė bruožai, draugai ar stogas virš galvos, mums mirus, tampa visai nesvarbūs. (Darsyk: prioritetas – išgyventi. O ne gerai jaustis!).
 
Bet gi puikiai žinau: filosofavimai giliai į širdį neįlenda. Todėl eime prie kasdienių pavyzdžių. Viršininkas pavaldiniams paveda išnagrinėti svarbų klausimą. Po kiek laiko šie ateina pas jį su 15 segtuvų dokumentų. O viršininkas, ką? Žinoma, jis pasako „Aš neturiu laiko tai skaityti, todėl pateikite vieno puslapio apibendrinimą ir atsakymą, ką toliau darysime“. Į pavyzdį galima žvelgti keturiais ar net penkiais kampais. Bet Andersas Hansenas randa dar vieną, netikėtą, kampą. Ilgamečiai psichologiniai jo tyrinėjimai įrodė, kad vienu metu žmogus gali dėmesį skirti tik vienam dalykui ir galvoti tik vieną plačiai užgriebiančią mintį. Apibendriname: galime kritikuoti tą „viską apibendrinti“ prašiusį viršininką. Arba – galime pasistengti jį suprasti. Išvada: mūsų protas yra automatizuotas. Ir galbūt(?) todėl automatizuotai jame radosi jau rašinio pradžioje iškeltasis klausimas: kodėl neblogai gyvendami, jaučiamės nelabai gerai?
 
Anoji pastraipa sudėtingai surašyta: beveik neabejoju, kad joje akylūs ir kruopštūs Lietuvos psichoterapeutai ar neurologai (pavyzdžiui, J.Fišas – knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius) ir prieštaravimų rastų. Bet vedu į dar vieną pokalbio su A.Hansenu potemę: apie laimę. Šitoje sferoje LT valstybėje daugiausiai nuveikęs yra psichologijos daktaras profesorius G.Navaitis (knyga „Laimės ekonomika“). Bet psichologijos daktaras A.Hansenas laimės sąvokon įtraukė dar vieną, mūsuose nutylėtą dedamąją – laikinumo sąvoką. Esmė tokia: turėdami vieną ar kitą darbą, naują automobilį bei nepriekaištingą vonios kambarį, būsime gyvenimu patenkinti. Tik ar ilgam? Svajonei išsipildžius, norim dar geresnio darbo, automobilio ar baldo. Ir tai – niekuomet nesibaigia!  
 
Galime teisinti tai bendražmogiškuoju godumu. Bet A.Hansenas ir šitąją mūsų ydą teisina smegenų veikla: teigia, kad tas pats organas – smegenys mums pakiša klaidingą mintį, jog esame geresni už kitus, todėl ir turėti daugiau už kitus privalu. (Bet būva ir atvirkštinis procesas: mūsų pačių smegenys mus nuvertina. Ir iš čia kyla atvirkštinės problemos. Bet gi nespėsim apie viską. Todėl dabar – apie tai, kas svarbiausia ir aktualiausia: sveikatos tema. 
 
Anądien buvau su garsiąja klimatologe Audrone Galvonaite susitikęs, įsidėmėjau jos žodžius, kad pasaulio variklis (ir didysis klimato negandų kaltininkas) yra Saulė. Sunku bus patikėti, bet panašiai kalba ir Andersas Hansenas. Tik vietoje saulės jis mini... šaldytuvą ar (arba) artimiausią maisto parduotuvę. Girdi, tiedu objektai šaukte šaukia: „Gelbėkis nuo bado! Susikimšk į save visas kalorijas, kurias rasi!“. O kuomet sustojame prie saldumynų lentynos, smegenys reaguoja taip, lyg būtume aptikę didžiulį medį, kurio šakos svyra nuo saldžių vaisių! Išvada: praeityje žmonijai visuomet trūko kalorijų, todėl taip ir neatsirado „išjungimo mygtukas“, galintis sustabdyti jų geismą. O kai galimybės gauti kalorijų yra begalinės, pasekmes numatyti nesudėtinga: išgyvenimo mechanizmas virto spąstais. „Ir dar, – sako A.Hansenas, – protėviai palaikytų mus kuoktelėjusiais, jei sužinotų, kad, apsipylę prakaitu, mes bėgiojame, kad grįžtume į tą pačią vietą. Ir, kad kilnojame sunkius daiktus, kad pakiloję juos vėl atgal padėtumėm...“ Išties, kažkas nenormalaus. Ir tai varo dar vienos šio amžiaus rykštės – depresijos – link.
 
Depresiški (nežinia, kodėl) vieną dieną mums tampa ir vakarėliai, ir draugų skambučiai, ir net kelionės. Ne paslaptis – gydytojams depresuotųjų skundai nepabodo: jiems jie vis daugiau pinigų atneša. O išbristi iš ligos sunku. Bet štai jums – įdomioji psichiatro Anderso Hanseno versija. Jis sako, kad depresiją ir ją keliantį stresą dažniausia vertiname per santykių su kitais prizmę. Bet toks vertinimas nuo tiesos tolsta: vis daugiau tyrinėtojų prieina prie išvados, kad gebėjimas patirti depresijos simptomus gali būti susijęs su... bakterijomis ir virusais. Tai gali būti giliai slepiamas vidinis mechanizmas, praeityje mus saugojęs nuo užkrečiamųjų ligų. Antra vertus, jei pažvelgtume viruso akimis (?), sunku įsivaizduoti intervencijai tinkamesnį organizmą nei šiuolaikinis žmogus.
 
Versijos tiriamos. Jei jos sudomino, nuoroda: parašyta, remiantis Anderso Henseno knyga „Liūdnos smegenys“. (BALTO leidybos namai, 2023).


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!