Tas pavyzdys buvo pateiktas ne nagrinėti, o tik mąstymui suaktyvinti. Nes dramblį tikrai esate matę. Bent jau paveikslėlyje. Kiek vėliau paaiškinsiu, kodėl dar turėtumėte jį ir susapnuoti. Bet dabar – apie patį sapno mechanizmą. Nes jūs gi vis pasižadate jį išsiaiškinti, tik laiko tam taip ir nerandate.
 
Apie sapnus prisapnuota daug. Pavyzdžiui, Kelis Balkelis (JAV psichiatras) yra parašęs rimtą mokslinį darbą, kuriame įrodinėja, kad sapnas – ne tik vaizduotės žaismė, bet ir nuoroda, skirta ateičiai modeliuoti. Žinoma, apie tai išgirdę lietuviai (ir mūsų psichologai, psichiatrai taip pat) tik nepatikliai šypteli. Bet štai legendą apie Gedimino sapną lietuvaičiai kiekvienam svečiui pasakoja. Ir nutyla tik tuomet, kai tie svečiai paklausia, ar tik nesumoduliavo tas anų laikų kunigaikštis dabartinės (ir dabar jau kasmetinės!) mūsų Garbingojo Kalno slinkties?..
 
Sapnų tyrėjas Erikas Choelas iš Taftso universiteto (taip pat JAV) pastebėjo: dažniausia sapnuojame situacijas, kurios gyvenime daugsyk pasikartoja. Kai taip atsitinka, mūsų smegenys tuos sapnus vis deda į tą pačią skrynelę, t.y. apibendrina. Išvada: remiantis šiuo E.Choelo atradimu, imta manyti (ir net praktikuoti!) studijavimą... miegant. Ir, žinoma, jūs esate girdėję apie gan sėkmingus tokio „beveik nuotolinio“ mokymosi pavyzdžius. Ypač, jei mokotės užsienio kalbos.
 
O kiti populiarūs išmąstymai apie sapnus ir galimą jų naudą yra dar štai kokie: sapnai lemia kūrybinį postūmį (šioje vietoje visi imasi nuorodos į garsiąją lentelę susapnavusį D.Mendelejevą). Bene svarbiausioji iš citatų yra ši: „Sapnai nėra nei paslaptingi, nei fantastiški: jie panašūs į kasdienes mūsų mintis. Ir tai reiškia, kad jie nėra beprasmiai“. Pasakė tai Zigmuntas Froidas.
 
Z.Froidas pasaulyje gerbėjų ir niekintojų turi po lygiai. Tad ir mums dabar tenka rinktis: galėtume į jo išvedžiojimus nekreipti dėmesio ir toliau rašyti apie sapnų horoskopus. Arba: jei Z.Froidas mums šiek tiek patinka, jo teiginių iliustracijai ir patvirtinimui turime pasitelkti dar vieną pavardę – Erikas Hoelis. Šiedu vyrukai, skirtingais laikais gyvenę (neurobiologas E.Hoelis ir šiandien yra Tuftso universiteto profesorius), apie mūsų sapnų kilmę ir jų panaudojimą (?) mąsto identiškai. Aišku, E.Hoelis – moderniau. Štai, ką jis rašo Bostono žurnale „Cell Press“: „Visą laiką domėjausi, kodėl žmonėms patinka fikcijos – romanai, teatras ar kinas. Sapnai taip pat yra tik biologinės fikcijos, tad jos, matyt, taip pat privalo turėti kokį nors tikslą ir būti naudingomis pažinimo prasme...“
 
Bet iš mokslo (kai kam gal pasirodys pseudomokslo?) pasaulio akimirkai grįžkime į savo rytmetį. Dažnam yra buvę taip, kad nuliūdote netikėtai atsibudę: gi toks gražus buvo sapnas! Bet stebuklų, pasirodo, nutinka: vos užmerkėte akis ir vėl sugrįžote į tą pačią – gražią, spalvotą ir žydinčią – sapnų pievą! Ne visiems tai pasiseka. Bet neneikite: buvo! Ir sugrįžote ne tik su vaizdais, bet ir su garsais. O jei prie atviro lango dar ir alyvos žydi, ir su kvapais! Štai toks yra Tikrasis Sapnas!
O ar galėtume jį vėl, kito ketvirtadienio naktį, pakartoti? Žinoma, kad taip! (Tik žinote, kaip ten tose ilgose instrukcijose būna: pabaigoje itin mažomis raidelėmis beveik visuomet randate prierašą „...yra papildomų sąlygų“). Tad dabar apie jas.
 
Pirmasis žingsnis į neištyrinėtą pasaulį yra paprastas: teks atsakyti į klausimą, ar turite kreatyvinių (nevartotina svetimybė!) sugebėjimų. Kodėl tą žodį, o ne žodį „kūryba“ pavartojau? Todėl, kad kreatyvas – ne tik kūryba, bet dar ir fantazija. Ir vaizduotė. Apie sapnų „iššaukimą“ rašantys ir tą reiškinį studijuojantys žodžio „vaizduotė“ taip pat privengia: nes mano, kad moksliškiau bus, jei parašys „vizualizacija“. Apie tikrą vizualizaciją jau ir šiame rašiny buvo: kuomet rašiau apie sapną, pagyvintą ne tik vaizdais, bet ir garsais. Ir kvapais. Be fantazijos tokio sapno nesusapnuosit. Nes jam ruoštis reikia iš anksto. Bet paguosti galiu: to veiksmo – vizualizacijos – nepajėgūs pasiekti tik du procentai gyventojų. Visiems kitiems fantazijų pakanka. Todėl dabar – praktinė užduotis: pasitikrinkite!
 
Nieko sudėtingo. Tiesiog pabandykite patys sau papasakoti apie savo namo lauko duris. Tas, kurias keliskart per dieną atidarinėjate. Ar pastebėjote nuskeltą dešinį apatinį jų kampą? O koks yra paskutinis jūsų laiptinės buto numeris? Sakote, kad to žinoti jums nereikia? Bet gal tuomet jums nereikia ir smagių kreatyvinių sapnų? (Kam važiuoti į Bulgariją? Čia ir dabar susapnuokite Auksines Smiltis: atsibusite pailsėję).
 
Bet vizualizacijos nepakanka. Dar reikia mokėti ją valdyti. Pradžioje – prieš užmiegant. O po to – jau ir sapne. Paaiškina tai bene garsiausias Lietuvoje sapnų tyrinėtojas psichologijos daktaras Tadas Stumbrys. Štai ką jis rašo: „Buvo pastebėta, kad veiksmai, kuriuos atliekame sapne, atsispindi fiziniame mūsų kūne. Aktyvuojasi tos pačios smegenų motorinės sritys, galima išmatuoti ir padidėjusį raumenų aktyvumą. Todėl visi įgūdžiai, kuriuos įgyjame arba laviname sapne – taip pat gerėja...“
 
Vis dar neatskleidžiu sąmoningo sapnavimo technologijos? Jos ir nebus. Nes rašinys – ne mokomasis, o pažintinis. Antra vertus, tie, kurie ir dabar tai skaito su ironijos bei saviironijos doze, vis dar kelia tą patį negudrų klausimą: kam man reikia tą dramblį sapnuoti? Atsakymą turiu paruošęs: ne nuo dramblio pradėkite. Pradžioje pakaks, jei miegoti susiruošę lovoje (ir, žinoma, mintyse) pabandysite vizualizuoti paprastą... trikampį. Arba kvadratą. Norite sudėtingesnės užduoties? Tuomet vizualizuokite snaigę. Po to ją pabandykite paspalvinti. Jei pasiseks – vargu, ar iš karto – darsyk į mintis įsileiskite ir tą trikampį, ir tą kvadratą. Tačiau – jau ne plokštumoje, o tūrinėje formoje. Po to pratybinius vizualizuotus vaizdelius jau galite bandyti ir audioalizuoti. T.y. įgarsinti. Po ilgalaikių pratybų galbūt galėsite ir prie dramblio pereiti. Bet ne iškart. Nes jūs gi nežinote, kiek kanopų tas dramblys turi. Teks pasimokyti ir į paveikslėlius pažiūrėti.
 
Beje, sąmoningo sapnavimo specialistai (pasaulyje jų tiek, kad pirštų suskaičiuoti tikrai užteks) teigia, jog dramblio vizualizacija – viena sunkesnių. O lengviausia – jūs nepatikėsite – jūros! Net ir dabar jau girdite, kaip ji ošia! Mums dabar jos reikia! 
Bet, nepaisydamas visų šauktukų, vis vien siūlau pradėti nuo dramblio. Nes, anot visų teisingų ir nelabai teisingų sapnininkų, sapnuoti dramblį – laimė ir pasisekimas. O jei sapne ant dramblio sėdėsi, tavęs laukia garbė ir turtas! 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!