Kada gausime premiją už gerą sveikatą?

Algimantas Kirkutis
2017-11-03
„Šalies gyventojų sveikata – nacionalinės reikšmės strateginis išteklius, turintis didelę įtaką mūsų valstybės saugumui“, – tai žodžiai, prieš keletą savaičių suskambę krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pasisakyme Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio posėdyje, skirtame jaunimo sveikatos problemoms.
Kada gausime premiją už gerą sveikatą?

Jis pasakė, kad, kaip parodė šaukiamojo amžiaus jaunuolių sveikatos patikrinimas, dėl sveikatos būklės tik 58 proc. jaunuolių gali būti priimti į karinę tarnybą. Vadinasi, beveik pusė jaunuolių nėra sveiki ir negali būti pašaukti ginti Tėvynės. Greta augančio jaunimo sergamumo stebime, kaip didelė jo dalis (ir tikrai ne pati nesveikiausia) palieka šalį ir išvyksta gyventi į Vakarus. Jaunimas – mūsų tautos ateitis. Todėl įkyriai į galvą lenda mintys, kas bus su Lietuva po kelerių metų, jeigu ir toliau taip mažės jos piliečių skaičius ir sveikatos ištekliai? Ką čia gali sveikatos apsaugos sistema ir ar ji funkcionuoja tinkamai?

Maždaug prieš trisdešimt metų medicininių-gydomųjų paslaugų sektoriuje mes išskyrėme dvi veiklos rūšis: asmens sveikatos (AS) priežiūrą, kuri iki šiol tęsia gydomosios-medicinos tradicijas, bei visuomenės sveikatos (VS) stiprinimą. Pastarajai sričiai suteikėme visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo funkcijas. Ta pačia proga visą sistemą (kartu ir ministerijos pavadinimą) perkrikštijome iš medicinos į sveikatos apsaugos paslaugų.
 
Šis veiksmas buvo atliktas remiantis senovės Rytų medikų išmintimi ir naujausiais VS moksliniais tyrimais, įrodžiusiais, kad sveiko žmogaus išsaugojimas yra žymiai lengvesnis ir pigesnis, negu grimzdimas į nesibaigiantį ligų ir jų sukeltų pasekmių gydymą.

 

Jau seniai ekonomistų pagrįsta, kad, investavus vieną eurą į sveiką gyvenseną, galima gauti dešimtis eurų naudos. Čia galime dar pridurti, kad pastaruoju metu Amerikos spaudoje apstu publikacijų, kalbančių apie sveikatos stiprinimo veiklą kaip apie milžiniškais tempais augančią naują multimilijardinę pramonės sritį.

  
Atrodytų, kad toks sveikatos apsaugos sistemos padalinimas yra visai logiškas, orientuotas žingsnis į ateitį. Tai – graži teorija, o dabar pažiūrėkime į praktiką. Pastaruoju metu Seimo Sveikatos reikalų komitete vykstantis šalies 2018 m. biudžeto projekto svarstymas atskleidė neregėto masto disproporciją tarp valstybinių resursų, skiriamų ligų gydymui – AS priežiūrai ir gyventojų sveikatos išteklių apsaugojimui ir sustiprinimui – VS. Pažiūrėjus į Sveikatos apsaugos ministerijos 2017/2018 metų valstybės biudžeto asignavimų struktūros pokyčius, pagal vykdomas programas matome, kad iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai skiriama 679,228 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad tai, 89,725 tūkst. eurų daugiau negu ankstesniais metais.
 
Atrodytų lyg ir gerai, Vyriausybės dėmesys gyventojų sveikatai auga, tačiau pažiūrėkime į asignavimus (35,703 tūkst. eurų) skiriamus VS veiklai. Tai sudaro 5,2 proc. (praeitais metais buvo 6,2 proc.) nuo valstybės biudžeto asignavimų. Palyginus visas lėšas, kuriomis disponuoja VS sektorius su visu sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimu, pamatysime, kad jis nesiekia net 2 proc. Tai rodo, kad mūsų šalies sveikatos apsaugos biudžetas yra orientuotas į ligų gydymą ir jų sukeltų pasekmių slopinimą.
 
Siekdama šiek tiek sušvelninti situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija įkūrė Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, kurio valdymą patikėjo visuomenės atstovams. Šiais metais šis fondas buvo „ženkliai“ padidintas, net padvigubintas: jeigu pernai jis sudarė 0,02 proc., tai dabar planuojamas jo padidinimas iki 0,039 proc. nuo valstybės biudžeto asignavimų sveikatos apsaugai.
 
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą, mano manymu, labai paprastų, tačiau vis dėlto visuomenėje sunkiai suvokiamų principinių momentų. Sveikata ir liga – tai dvi skirtingos žmogaus būsenos. Liga atsiranda tik tada, kai sveikatos apsaugos barjerai (individualūs-fiziologiniai, visuomeniniai-socialiniai ir kt.) yra patogenetinio faktoriaus (ligų sukėlėjo) įveikiami. Ligos sukelti simptomai žmogų vargina ir trumpina jo gyvenimą. Tai jį verčia kreiptis pagalbos į gydytoją, kuris suteikia gydymo paslaugas – pašalina simptomus ir kitas ligos sukeltas pasekmes. Už atliktą darbą iš paciento ar jam atstovaujančios institucijos medikas tradiciškai gauna konkretų a t l y g į.
 
Savo ruožtu sveikata žmogaus yra suvokiama kaip natūrali būsena. Ją užtikrina susiformavusios, evoliucijos bėgyje organizmą apsaugančios nuo išorinių faktorių poveikio imuninė ir kitos autonominės fiziologinės apsaugos sistemos (barjerai). Patirtis ir mokslas įrodo, kad šie barjerai gali būti stiprinami. Pavyzdžiui, kaip raumenys ar kitos organizmo sistemos, kurios sąmoningo žmogaus elgesio pagalba gali būti apsaugomos nuo žalingų išorinių faktorių poveikio bei specialia veikla stiprinamos-treniruojamos. Tokiu būdu dėl sąmoningo individo ir visuomenės elgesio tausojama ir sustiprinama natūrali organizmo būsena – sveikata, pagerinama gyvenimo kokybė ir užkertamas kelias ligų pasireiškimui.
 

Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad žmogaus, suvokiančio sveikatą kaip natūralią būseną, kryptingas siekis išlikti sveikam reikalauja jo papildomos sąmoningos motyvacijos tausoti ir stiprinti savo sveikatą nelaukiant ligos sukeltų simptomų pasireiškimo. Deja, kol kas atskiro individo ir visuomenės tokio sąmoningumo trūkumas n e s u k u r i a m o t y v a c i j o s skirti reikiamą atlygį už VS specialistų veiklą.

 
Todėl šios funkcijos ėmėsi Vyriausybė. Ši ekonominė aplinkybė, motyvuojanti piliečius gyventi sveikai, įneša principinį skirtumą tarp gydomosios (AS) ir sveikatą tausojančios bei stiprinančios (VS) veiklų. Turėdami pajamas iš gydomojo verslo gydytojai nėra suinteresuoti sveika visuomene, nes tai kelia tiesioginę grėsmę jų pajamoms. Sutinku, kad tai skamba šiek tiek tiesmukai, nes gydytojas visada mūsų sąmonėje buvo tapatinamas su kovotoju už žmogaus sveikatą.

 
Tačiau situacija iš esmės pasikeitė suskilus sveikatos apsaugos sistemai į dvi dalis: gydytojui atiteko AS priežiūra, o visuomenės sveikatos specialistui – VS tausojimas ir stiprinimas. Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, istoriškai susiklosčius aplinkybėms, prie sveikatos apsaugos sistemos vairo išliko gydytojai. Todėl jie sistemos vairą suka į gydomosios medicinos link. Juo labiau, kad tai padaryti labai nesunku. Juk niekam nekyla abejonių, kad gydyti būtina ir tai reikia daryti gerai, pasitelkiant visas įmanomas, kaskart vis pažangesnes priemones. Tam reikia vis daugiau investicijų.
 
Gaudama kvalifikuotas medicinines paslaugas visuomenė užliūliuojama ir lyg užmiega saldžiu miegu. Susidaro klaidinga nuomonė, kad susirgus bus išspręstos visos su ligomis susijusios problemos, todėl motyvacija rūpintis savo sveikata mažėja. Auga priklausomybė nuo medicininių paslaugų. Tai įsuka labai pavojingą, vis naujų ligų atsiradimo verpetą – kuo geriau gydome, tuo daugiau sergame. Todėl, skirdami vis daugiau lėšų sergamumui mažinti, mes vis giliau grimztame į nesveikatos liūną. Apie tai kalba pastarojo laikotarpio labai svarbūs Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos dokumentai.
 

Turėdama tikslą sveikatą, o ne ligų gydymą, VS stiprinimo veikla dabartinėje šalies sveikatos apsaugos sistemoje užima kampininko arba nemylimo pavainikio vaidmenį. Jai atitenka tik keli procentai nuo valstybės sveikatos apsaugos sistemai skiriamų lėšų.

 

Nekalbėsiu apie dėl šios priežasties natūraliai susidarančias disproporcijas tarp abiejų sistemos dalių aprūpinimo metodinėmis ir materialinėmis-techninėmis priemonėmis bei darbuotojų darbo užmokesčio skirtumus. Skurdas VS sektoriuje nulemia visuomenės ir politikų antraeilį požiūrį į šią labai potencialią sritį, dėl kurios neveiksnumo jie patys ir yra kalti. Manau, kad, kol šios skirtingos (o kai kuriuo požiūriu net antagonistinės) sveikatos apsaugos sistemos dalys (AS ir VS) gyvens po vienu stogu ir bus maitinamos iš vienos lėkštės, rimtesnio proveržio VS srityje pasiekti nepavyks.
 
Norint ligų verpetą pasukti sveikų žmonių daugėjimo linkme, reikia valstybiniu lygmeniu pradėti rimtai ir sistemiškai žiūrėti į VS tausojimo ir stiprinimo veiklą. Kviečiu pasaulinį pripažinimą įgijusius mūsų šalies VS mokslininkus drauge su praktikais ir atsinaujinusiais politikais kurti motyvacinį lauką, kuris leistų įtikinti visuomenę ir Vyriausybę būtinumu sparčiau ir atsakingiau vystyti VS stiprinimo sritį:
 
1. Tam gali prireikti įgyvendinti nepriklausomą nuo gydomosios medicininės praktikos VS sektoriaus tarpdisciplininį/tarpžinybinį egzistavimą. Svarstytinas jo realizavimas per tiesioginį valstybinį valdymą (kaip tai padaryta maisto saugos ir veterinarijos sektoriuje) arba šios veiklos susiejimas su socialinės apsaugos sritimi.
 
2. Be to, būtina suformuoti sąlygas, įgalinančias plėsti visuomenės ir ypač jaunimo asmeninę motyvaciją rūpintis savo sveikata, kaip savo gerovės bei valstybės svarbiausio strateginio ištekliaus pagrindu, kuris nulemia kiekvieno žmogaus ir mūsų tautos dabartį bei ateitį. Tai galima padaryti sukuriant papildomo piliečių skatinimo-premijavimo sistemą už savo sveikatos taupymą ir stiprinimą bei nukreipiant tokiu būdu jų kaupiamų lėšų panaudojimą VS srities vystymui.
Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas, LVŽS frakcijos narys




Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris