Jei ką tik perskaitytą įžangą imtų nagrinėti koks mediciniškai lingvistinis maniakas jis rastų mažiausia bent penketą neteisybių. Nes laikai keičiasi. Nes medicina tobulėja. Nes mes, trigubai gyvenimo spartą padidinę, jau gebame keturgubai savo ligas „sulankstyti“ ir... daktarams įtikti bei patikti.
 
Prieš ištardamas ligos pavadinimą (kankynė jau tik akimirksnį tetruks!) ir rašinio poveikį stiprindamas, dar turiu pavardinti, kokie jums žinomi ponai tąja liga sirgo.
Nostradamas. Henrikas VIII. Galileo Galilėjus. Čarlzas Darvinas. Isakas Niutonas... Turi šitą bėdą ir ne vienas šiandien per TV matomas mūsų tautos ar užsienio herojus. Bet jų paslapties atskleisti dėl suprantamų priežasčių negalime. Ir nereikia. Nes mūsų rašinio tikslas, kaip tai keistai beatrodytų, šiandien idealiai sutampa su... Lietuvos policijos lozungu: „Ginti. Saugoti. Padėti“. (Čia – tik žurnalistinė ekvilibristika).
 
O šiaip jau rašome apie... podagrą.
Tai liga, kankinanti net iki 3 proc. JAV gyventojų. Ją „nešiojasi“ apie 2,5 proc. europiečių. Ir tik... 0,5 proc. Lietuvos gyventojų. Bet mažas procentas nerodo, jog nevargstame ir nesikankiname. Ir dar jis nerodo, kad podagra mums negresia. Gresia.
 
Kas tai per „daiktas“? Apie podagrą rašė dar 400 metų prieš mūsų erą gyvenęs Hipokratas. (Pažymėjo, kad neserga nevartojantys alkoholio ir moterys iki menopauzės). 17-ąjame amžiuje gyvenęs anglų klinicistas T.Sidengamas vaizdžiai aprašė podagros sukeliamą skausmą. („Pojūtis toks, tarsi jaustumei, kaip į tavo kojos pirštą dantis suleido didžiulis piktas šuo“). Ligonius identifikuoti bandė ir apie 1800-uosius gyvenęs prancūzų daktaras E.Mušronas. („Tai karalių, princų, kariūnų, politikų ir kitų talentais apdovanotųjų kūrybingų žmonių liga...“). Ir E.Mušronas tolesnėje studijoje pateikė 50 tuo metu podagra sirgusiųjų garsių prancūzų sąrašą. (Įdomu: to nuosprendžio dėl ypač talentingųjų link buvo prieita per... kavą. Surasta, kad ligą sukelianti šlapimo rūgštis stimuliuoja galvos smegenis; ji esą panaši į kofeiną, teofiliną ir teobrominą, kurie aktyvina dėmesio koncentraciją bei proto aiškumą).
 
Ir dabar jau tik žingsnis beliko iki pačios aiškiausios ligos identifikacijos: podagra randasi tuomet, kai dėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose pagausėjusios šlapimo rūgšties susidarę natrio uratai nusėda sąnariuose ar vidaus organuose. Dažniausia pažeidžiamas kojos didžiojo piršto sąnarys. Simptomai – dažniausia naktį – pasireiškia ir pėdose, keliuose, riešuose. Kartojasi su pertraukomis.
 
Dabar jau turėtume šnekėti apie gydymą. Bet geriau už mus tai padarys daktarai. Todėl tolesnis rašinio planas toks: 1) nuogirdos, kaip ligos išvengti, t.y. profilaktika; 2) patarimai, kuriuos daktarai žino, bet dalinti prisibijo. Nes jie – ministerijos neaprobuoti. Tai liaudiški patarimai. Pradedame.
 
Banalu, bet profilaktikai padeda iškrovos dienos. Ir nemažiau kaip 1,5 litro vandens kasdien (padeda išskirti iš organizmo šlapimo rūgštį). Kuo mažiau alkoholio, tuo geriau (vėliau bus svarbi pastaba dėl alaus). Jūros produktų (čia – ne apie tradicinę žuvį) – ne dažniau nei kartą per savaitę.
 
Ką tik mokslininkų atrasta prastoka naujiena jaunoms ponioms: podagros atvejų pagausėjo tarp „įsimontavusiųjų“ krūtų implantus. (Tai susiję su po tokių operacijų pablogėjusia inkstų veikla veikla).
 
O dabar jau apie nemedikamentinius, t.y. liaudiškus gydymus. Ir patarimai, kokius produktus patartina valgyti, o kokių – vengti.
 
Vienas populiariausių ir labiausiai Lietuvos podagrininkams žinomų vaistų – vyšnios. Tik kiekis ir kaina gąsdina, nes reikėtų iki kilogramo per dieną. Tinka ir sultys, vandeniu atskiestos. Tinka ir ekstraktas. Svarbiausia – kad būtų nesaldintas! Jei vyšnių ar jų sulčių nėra, tiks ir parastas vanduo su citrina. Kasdien. Bet ir dėl to pasitarkite su šeimos daktaru. Ir dar Lietuvoje bei gretimose šalyse populiarus tarp podagra sergančiųjų yra obuolių actas (stiklinėje vandens – 1 šaukštelis. 2-3 kartus per dieną).
 
Ir receptai, kokių mažiausia tikėjotės.
Vienos mūsų nemylimos šalies gyduoliai rekomenduoja podagros pažeistą vietą ištepti (ir nakčiai užrišti) košele, pagaminta iš pigaus odekolono ir kiaulės lašinių. Lašiniai, žinoma, turėtų būti ne rūkyti, o sūdyti. Smalsučiai galėtų bandyti ir kitą variantą – jodo ir sodos košelę. Bet gal geriau mums kliautis europinėmis patirtimis?
 
Vakarietiški gyduoliai pataria valyti kraują. Tokiam valymui dabar – pats metas, nes artėja „kraujo šluotų“, kiaulpienių ir dilgėlių, metas. Tik ir vėl: pasitarkite su daktaru!
Alkoholis: kuo mažiau, tuo geriau. Ir – svarbusis sakinys apie alų: bealkoholinis podagrininkus veikia taip pat kaip ir alus su laipsniais. (O alaus be laipsnių, primename tai jums, apskritai pasaulyje ir Lietuvoje nėra. Galite tai patikrinti!).
 
Apie sultis. Nė viena neskiestų sulčių rūšis sergantiems podagra nepadės. Reikia skiesti. Arba... rinktis vandenį. (Pagal ankstesnes rekomendacijas buvo rekomenduojama ir kavos negerti: dabar už 1-2 puodelius per dieną daktarai nebars, o kai kurie (gerieji daktarai) jums net pašnibždės, kad net taurę raudonojo vyno išgėrę situacijos nepabloginsite).
 
Dar vienas gydymo būdas – krioterapija. Šalčiu podagra gydoma ir Lietuvoje. Bet čia jau reikia ne tik profesionalių tyrimų, o ir profesionalių rekomendacijų. (Užsiminta tik sergančiųjų žiniai).
Trumpai, neatimdami darbo iš dietologų, apie segančiųjų podagra maistą.
 
Druskos – ne daugiau kaip vieną gramą per dieną. Mėsos – ne daugiau kaip 500 g per savaitę! Rafinuoto aliejaus – ne daugiau kaip 30 g per parą. Visiškai nevartoti rūkytų mėsos produktų, šokolado ir... grybų!
 
Pabaigoje – gydomasis receptas eksperimentatoriams-smalsučiams. Vaistas iš eglės kankorėžių. Į keturias dalis padalintus kankorėžius sudėti į trijų litrų stiklainį, užpilti cukrumi ir šiltu vandeniu. Padėti tamsoje ir sulaukti rūgimo, kasdien stiklainį papurtant. Nukošus, dėti šaldytuvan ir vartoti po valgomąjį šaukštą kasdien.
Ir po kurio laiko turtuoliai turėtų nebeverkti!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!