Į savo vartus...

Henrikas Vaitiekūnas
2021-07-19
Visai ne apie ką tik pasibaigusį futbolą čia, o apie ypač nudėvėtą temą – vakcinaciją ir skiepus. Žinau, kad tai jau gerokai įgrisę ir kad savo nuomonę apie Covid‘ą senokai turite. Dar žinau, kad dabar jau ne mano valioje tą jūsų nuomonę pakeisti. Tačiau gal vis dėlto sutiktumėte kartu praleisti dar bent dešimtį minučių ir pakalbėti apie... žurnalistiką?
Į savo vartus...

Ar jums nėra juokingi tie žinių laidose reporteriais save vadinančių ir į ekstremalų įvykį atvykusių jaunų berniukų ir mergaičių klausimai netyčia pro šalį ėjusiems pašnekovams? Mat į įvykio vietą tie reporteriai paprastai atvyksta tada, kuomet „greitoji“ jau išvažiavusi, o iš buvusio namo sienų tik lengvas dūmelis bekyla.
- Nieko nemačiau, tik „bum“ išgirdau, – paprastai sako pro šalį ėjusi arba artimiausioje troboje gyvenanti bobutė. Ir tik retais atvejais akiratin pakliūva diedukas, pasakojantis įdomiau:
 
- Užsiviriau kavutės, pažiūrėjau pro langutį, pamačiau dūmelį, paskui žiūriu raudona mašinytė atvinguriuoja. Ne koks rytelis... (Tiksli citata iš žinių reportažo).
- O gal dar ką matėt? Gal ką negyvą iš trobelės išnešė? – klausia guvi reporterė. Bet pašnekovas sako nieko daugiau nematęs. Tuomet reporterė (arba reporteris) būtinai paklausia, ar geras buvo tas žmogus, kuris sudegė. (Arba užsimušė). Dažniausiai išgirsta, kad geras. Nesvarbu, kad rūkė ir dažnokai išgerdavo. Bet vis tiek geras. Nes – kaimynas.

 
Po šitokių žodžių prelegentas paprastai susimąsto ir tyli. Ir tada reporteris, supratęs, kad nebelabai (?) turi ekrane ką rodyti, nedrąsiai paprašo: „Būkit malonus, dar ką nors papasakokit... O gal ir jo karvė gaisre sudegė? Nesudegė? Tai papasakokit, kas tą karvę išgelbėjo...
Kartais papasakoja. Bet didžiausia informacijos dalis taip ir lieka nutylėta. Ir tai yra gerai. Nes – nelaimė gi. Toliau – apie kitus nutylėjimus. Jie skaitytojams ar žiūrovams nėra geri. Čia mes apie Covid‘ą – nelaimę, kuri dabar aprašoma dažniau nei avarijos ar gaisrai.
 
Kaip keista bebūtų: kuomet tie patys jaunieji reporteriai gatvėse klausinėja apie skiepus, išgirdę atsakymą „Niekada!“ jie nuo prelegento atšoka tarsi nuo gyvo viruso. Tiesa, būna ir drąsesnių. Bet ir tie, paklausę, kodėl gi skiepų bijomasi, atsakymą gauna iškart: „Nesiskiepysiu, nes tai – pavojinga. Nes jūs patys savo tinklalapyje rašėte apie abortų liekanas skiepuose. Ir, pats skaičiau, jog iškart po skiepo numirė ne tik diedukas ar bobutė, bet ir jaunas žmogus...“
- Negali būti! – nustemba žurnalistas. Ir nusliūkina tolyn. Ir tuo baigiasi visa žurnalistika. Kas čia: negebėjimas tinkamai paklausti? O gal laikmečio negalia?
 
Tikrai žinau: gatvės ir institutai – pilni žmonių, turinčių gal ir kitokią, nei internetas platina, tačiau protingą nuomonę. Gal kažkur net redaktorių, norinčių ne sensacijos, o tikros tiesos dar rasčiau? Bet kas ir kada eteryje arba puslapyje pakalbino tuos normalius, tik kitą nuomonę turinčius žmones? Kodėl gi jie nesiskiepija?
(Prieš pateikdamas šį klausimą, turėjau nurodyti asmenybes, kurios, šio rašinio autoriaus nuomone, į normalių žmonių būrį neįsitenka. Bet nenurodau. Kad redakcijai netektų teismuose bastytis. Antra vertus, jei esate šio laikraščio skaitytojas, tas pavardes žinote ne tik iš feisbuko, iš Seimo narių sąrašo – taip pat).
 
Bet ne valdžią kaltinti šiandien susirinkome. Pirmąsyk kamuolį spirsiu į savo vartus: dėl platinamos skiepų baimės kaltinsiu kolegas. Lietuvos žiniasklaidą. Bus faktai. Ir nieko, beveik nieko daugiau.
 

Praėjusios savaitės pirmadienis. Elektroninėje spaudoje sužinau apie dar vieną žmogų, kuris Lietuvoje kovoja su pandemija, – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja ponia R.Pilvinienė. Interviu su ja dviejuose didžiausiuose interneto portaluose skelbia: Lietuvoje – du miokardito atvejai po COVID-19 vakcinos. Rašiniai – beveik identiški. Paaiškinsiu, ką reiškia „beveik“: portalas l.rytas.lt pagąsdino TROMBOFLEBITU. (Maždaug taip: būkite atsargūs, gal tuo skiepu nesiskiepykite). Beveik ta pati informacija ir delfi.lt: tik ten rašinio gale prierašas – „TROMBOFLOEBITO“ (terminas visai kitoks!) gydytojas su vakcina NESIEJO! T.y. vieną nuo kito ATSIEJO! (Raides padidino H.V).
 
Deja, tai – ne smulkmena. Tai – atgrasymas nuo vienos iš vakcinų. Žygiuojame toliau. Internetinio puslapio „Jūsų Panavėžys“ link. Didžiulė antraštė skelbia: „Panevėžyje po skiepo mirė moteris“. O rašinio gale prierašas mažytėmis raidelėmis: „Penkiolika minučių po skiepo mirusi moteris turėjo implantuotą širdies stimuliatorių. Medikai moters mirties su skiepu nesieja“.  
 
Medikai nesusiejo. Nenoriai iki šiol besiskiepijantys panevėžiečiai – tikrai susiejo. Bet kaltų nėra. Nes, pabandykite su spauda bylinėtis – pritrūks ne tik pinigėlių, bet ir sveikatos.

Visais informacijos kanalais skelbiamas (ir jau subliuškęs) Prezidentūros mitas: paskiepysim 70 proc. tautos – įgysim kolektyvinį imunitetą. Pasaulio naujienos yra kitokios: kad virusas nustotų plitęs, paskiepyti reikia 85 proc. šalies gyventojų.
 
Tačiau, kaip kasdien po šešis kartus sako LNK žinios, grįžkime į Lietuvą.
Kaune gyvenanti artima giminaitė mokytoja sako, kad nesiskiepys nes turi „daug antikūnų“. Kada juos skaičiavo, nepamena. Klasiokė iš Klaipėdos (garbingų metų sulaukusi, nes – klasiokė) visiškus niekus telefonu vapa apie „čipavimą ir prisijungimus“ prie jos smegenų. Todėl nesiskiepija. Mes gi – grįžtame prie žiniasklaidos.
 
Antraštė: „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos gali būti susijusios su itin retu širdies raumens uždegimu“. (Naujiena paskelbta liepos 9-ąją, ir pacituota visur, kur tik galima buvo pacituoti, įskaitant televiziją ir radiją).
 
Bet redaktoriai turbūt nežino: rašinių tokiais pavadinimais Lietuvoje jau seniai niekas neskaito. Kodėl? Nes visiškai užtenka ir pavadinimo: naujieną jau sužinojote. Ir tikrai nedaug buvo šio rašinio skaitytojų, kurie dar imtų ir matematinį uždavinį spręsti. O reikėtų gi! Mat, kaip rašoma straipsnyje, po vakcinacijų buvo užfiksuota net 300 krūtinės skausmo priežasčių. Vakcinacijų būta 190 milijonų! Belieka sudauginti ir padalinti. Atsakymas: galimybė tą širdies smūgį po vakcinos patirti sieka net... 0,00016 proc. Tai mažesnė tikimybė nei centrinėje Vilniaus gatvėje nukentėti nuo žaibo.
 
Lietuviška spauda gąsdina. Latviai diskutuoja dėl priverstinės vakcinacijos. Anglai bet kokių ribojimų atsisako. O virusas sėkmingai modifikuojasi ir plinta. Atsakymas į klausimą, ką mums daryti – itin paprastas ir daug prievartos nereikalaujantis: skiepų atsisakantiems reikia sudaryti sąlygas apsilankyti COVID-19 reanimacijų palatose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris