How are you?

Henrikas Vaitiekūnas
2020-09-21
Viskas prasideda nuo pasisveikinimo frazės. Po to – nė sekundės nedelsdami – seniai nesimatę bičiuliai vienas kito būtinai paklaus, kaip jums sekasi. Kaip keista bebūtų, tikrasis atsakymas į rašinio pavadinimo klausimą nerūpi tik angliškai kalbantiesiems. Visi kiti – žinoma, ir lietuvius įskaitant – iš anksto žino, kad galimi tik trys atsakymo variantai: a) labai gerai arba gerai; b) normaliai; c) blogai: viskas yra blogai.
How are you?

Traukiame už virvelės toliau. Jei pasirinkote variantą A, tuomet yra dvi galimybės: arba jus įtars meluojant, arba tuo geruoju gyvenimu senas draugas (ar buvęs kaimynas) būtinai pasipiktins. Nes gi negali būti, kad kam nors šiais laikais gyventi vis dar yra gera! Jei pasirinkote variantą B, jau sukėlėte nedidelį įtarimą: galbūt ką nors slepiate, kalbėti nenorite. O jei pasirinkote lietuviškąjį variantą (jau supratote, kad tai yra C ), jūs – normalus žmogus. Ir šneką su jumis galima tęsti.
 
Dabar vėl vienas faktas, kuris nenustebins. Nepaisant to, kurį atsakymo variantą bičiuliui išbeldėte, vėliausiai po minutės išnirs antrasis privalomas klausimas – apie sveikatą. Ir tikrai nepavydžiu jums, jei užsiminsite nors apie vieną iš trijų pasaulyje populiariausių sveikatos bėdų. Tik neapsimeskite, kad tos trijulės nežinote! Štai ji: galvos skausmas, nuolatinis nuovargis ir nugaros problemos. Ir būtent tada prasidės tai, dėl ko ir šis rašinys rašytas.
Psichinės sveikatos specialistai teigia, kad maždaug 25 proc. jūsų pašnekovų – tų, su kuriais šiandien jūsų kelias susikirto – pasirodys tarsi visą gyvenimą Londone gyvenę, t.y. jūsų sveikatos problemų neišgirs. Likusieji 75 proc. – nors ir labai šiam teiginiui prieštarausite – palinksės galva: o namo grįžę bei darsyk susitikimą su jumis prisiminę apsidžiaugs, kad bėdos ištiko ne jį. O jus.

 
Tęskime kelionę „How are you?“ link. Ir štai pirmas neteisingas, bet įsigalėjęs teiginys: netikėkite, kuomet jums sako, kad jei ligonį kas nors išklauso, tam ligoniui palengvėja. Taip. Yra galimybė išsipasakoti. Bet - ne kaimynui, ne seniai matytam studijų draugui ar jau pagyvenusiai telefoninei simpatijai. Išsipasakosite šeimos daktarui. (Girdžiu, kaip dabar mane keiksnoja šeimos daktarai. Bet be reikalo keiksnoja: gale bus patarimas, kaip jiems nuo nelabai tikrų ligonių apsiginti. Bet tai bus vėliau).
 
Dabar apie tai, kad jei tau nieko neskauda – tu jau beveik ir priešas. Beveik nelietuvis. Nors gal be reikalo čia tik lietuvius miniu. JAV ir Vokietijoje dirbanti psichoanalitikė Karen Horney rašo, kad tie netikri ir emocijomis pastiprinti skundai sveikata (ir mes čia rašome tik apie netikrus ir „padidintus“ atvejus) yra daugelio vienišų arba pusiau vienišų žmonių būdas iš visuomenės bei gydytojų „išmelžti“ meilę bei gailestį. O gal nereikia net jokiu psichoanalitiku būti: pasaulis gi jau taip sutvertas, kad sergantis visada gaus daugiau dėmesio ir skanesnį kąsnelį? Arba tiesiogine, arba perkeltine prasme. Nes: ne televizija rodo gyvenimą, o gyvenimas moko televiziją. Pažiūrėkite į pačias baisiausias – alkoholikus ir vaikų skriaudikus rodančias lietuviškas TV laidas: kai didžiulį purvyną ekrane parodo, mūsų nedidelis purvynas jau tarsi ir geresnis. Su skundais dėl sveikatos yra taip pat.
 
Dar viena potemė. Kodėl taip dažnai skundžiamės, kad skauda nugarą ar galvą? Ir ar rasis tas, kuris seniai sutiktam ir pasiilgtam draugui puolė iškart pasakoti, kad jau nebegali į gatvę išeiti be sauskelnių? Ar pasiguos jis senstelėjusiai klasiokei, kad turi potencijos bėdų? Kad hemorojus „užėdė“?
Urologas iš Klaipėdos Mindaugas Danilevičius perspėja: jis sako, kad problemų, apie kurias nenorite kalbėti su draugais, slėpti nereikia. Reikia eiti pas daktarus. Nes „dėl gėdos“ užspaudę problemą tapsime irzlūs, persekios nuolatinis nerimas. 
 
O ar gali būti, kad pirmam sutiktam apie savo ligas imame pasakoti todėl, kad tas nuolatinis nerimas jau persekioja? Rašiny dabar atsiras visiems medikams žinomas, bet daugeliui potencialių pacientų negirdėtas žodis: hipochondrija. Patikrinkite, ar ji jūsų – visiems apie savo ligas pasakojančių – dar neužpuolė.

Hipochondrikai bijo bet kokios ligos. Jie priskiria sau visų perskaitytų medicinos straipsnių susirgimus. Ir mina šeimos gydytojų kabinetus, kas savaitę prašydami siuntimo vis pas kitą specialistą. Šeimos daktarai vargsta.
Kadangi nesu daktaras ir jokios priesaikos manęs nevaržo, pamokysiu (nes žadėjau tai padaryti) šeimos daktarus, kaip su hipochondrikais elgtis.
 
Taigi. Kai tik ligos vis ieškantis ir net su daktarų pagalba jos nerandantis ims aiškinti, koks baisus yra jo gyvenimas, kaip vakar skaudėjo dešinį šoną, šiandien kairį (ir dar apie tai, kad įtaria, jog besimptomiu koronavirusu yra užsikrėtęs), šeimos daktaras turėtų „duoti grąžos“: papasakoti apie nuolat vis gendančią e.sveikatos sistemą, blogą antraklasio sūnaus matematikos pažymį ir apie iširusias dukters sužadėtuves. Efektas turėtų būti panašus į tą, kurį LT pilietis yra patyręs, žiūrėdamas „TV pagalbą“...


Na, bet būkim arčiau aktualijų. Atsakymo neduosiu, tik „ant minties“ užvesiu: kodėl dažnai vaikams, atėjus metui eiti į mokyklą, užeina pilvo skausmai? Jei jūsų šeimoje tai aktualu, teks paskaityti apie psichosomatiką. Tie psichosomatiniai požymiai – net dusulio, virškinimo ar net širdies ligų pojūčiai - gali atsirasti ir tiems, kuriems jūs nuolat skundžiatės savo sveikata. Jie gi jau iš anksto žino, ką pasakysite, ir kuo skųsitės. Tiesa, yra ir lengvesnis variantas: pamatę jus, tie žmonės pereis į kitą gatvės pusę. Nes vėl yra dvi galimybės: a) jūsų skundai jiems jau pabodo; b) o gal jūs – toks visuomet ligotas – ir juos užkrėsite?
 
Todėl priminsiu (atsiprašau!) apie gyvenimą, elgesio taisykles ir etiketą Tikrame Pasaulyje. Blogu tonu laikomos yra kalbos apie rasinius skirtumus. Apie tai, kas ir kiek turi pinigų. Ir apie politiką užstalės pokalbyje šnekėti nevalia. Ir visiškai nepadoru yra pasakoti apie savo bei kitų ligas.
Bet būčiau neteisus, jei nepriminčiau, kad egzistuoja ir kitokios nuomonės. JAV neurologo Ričardo Deividsono tyrimas buvo toks: išmatavo (deja, prietaisas ar priemonė neaprašyti) ligonio patiriamą skausmą, kuomet palatoje jis gulėjo vienas. Kitas matavimas tą pačią valandą, kuomet slaugytoja už rankos ligonį laikė, - skausmas buvo gerokai mažesnis. Ir kuomet dar po kelių minučių toje pat palatoje ligonį už rankos laikė žmona, skausmas bemaž atsitraukė.
Atsiprašau už nelietuvišką pavadinimą. Bet kai TAI išgirsite, apie ligas – nė žodžio!


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris