Gyvenimas rudenį (hibernacija)

Henrikas Vaitiekūnas
2022-09-12
Pavadinimas tikrai nereiškia, kad jūsų gyvenimas rudeniop. Tačiau tuoj pasipils gąsdinančioji tirada: ji primins, nuo ko rudenį turite bėgti ir kokių priešų privalote saugotis. (Antrąją rašinio pastraipą galite praleisti. Ji bus banaloka ir kiek sunervins. Bet ją privalu „išguldyti“. Nes tokios žaidimo taisyklės). Toliau – tikrai bus įdomiau.
Gyvenimas rudenį (hibernacija)

Štai ta, antroji pastraipa: apie grėsmes. Orų pasikeitimai rugsėjį – tie, kuriuos dabar pergyvename – gresia kiekvieno kūneliui: nuo tachikardijos, galvos ir sąnarių skausmų iki gilios vienatvės pajautimo ar sunkiai atpažįstamos rudeninės depresijos. Nekalbant, apie „prakiurusią“ nosį. Šia pastraipa ir daktarus gąsdinu: tuoj ims kankinti (gal jau ėmė?) skambučiai. Ir begalinė – kada ji buvo kitokia? – eilė prie kabineto durų. Žodžiu, šį rudenį bus taip, kaip ir kiekvieną: plis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, suaktyvės virusai. Jei nesisaugosime, tos, iš pažiūros nekaltos ir įprastos rudeninės bėdelės, gali virsti komplikacijomis: bronchitais, plaučių, inkstų, ausies, šlapimo takų ar net širdies raumens uždegimais. (Čia pastraipa baigiasi ir lendame į įprastinį – šviesesnį pokalbį).
 
Jei imčiau agituoti, kad į rudenį nereikia kreipti dėmesio, kad, girdi, gyvenkite, kaip anksčiau gyvenę – nebūčiau teisus. Nes žinau (o dabar ir jums atskleisiu), kad rudenį ima veikti keistas mechanizmas, turintis dar keistesnį pavadinimą – hibernacija. Priminsiu jums kompiuterius ir „snaudžiantį“ jų režimą. Kompiuteris išjungtas. Tačiau duomenys hiberfil.sys faile niekur nedingo. Tiesiog, taip taupoma energija. Ir mes, žmogėnai, identišką sistemą turime. (Gal sistemos „Windows“ kūrėjai nuo mūsų ją ir nusižiūrėjo?). Tiesiog šiek tiek atrofuotas žiemos miego periodas. Hibernacija – ramybės būklė, kuomet sulėtėja gyvų organizmų gyvybiniai procesai. Iš kur tai? Iš gilios praeities, kuomet šaltaisiais periodais ir kailių (aprangai), ir maisto (nudobto mamuto) trūko. Reikėjo hibernatizuotis. Ir darome tai iki šiol.

 
Todėl rudenį reikia keisti aprangą, maistą, mąstymą bei gyvenimo būdą. Laikinai. Kad į mūsų kompiuterius (galvas) įrašytoji informacija išliktų. Kad vėl gyvuotume pavasarį. Todėl patarimų, kuriuos žinote, nekartosiu, tik tuos, kuriuos pamiršote.
Vėl banalu, tačiau niekur nedingsi. Prasidėjo sąnarių skaudėjimo metas. Sako, kad į orų pasikeitimus taip reaguoja 70 proc. žmonių. Jie žino apie tai ir... nieko nedaro. Sąnarių skausmai paūmėja likus kelioms valandoms iki orų pasikeitimo, tad pagelbėkite sau: reikia (suspėsite!) šildančių procedūrų, gal masažo... Tingite? Šeimos daktaras padės iš anksto išsirinkti kremzlių sveikatą palaikančius gliukozamino ar chondroitino preparatus. Arba... bandys pakeisti jūsų mąstymą. Pasiduokite. Nes – jūs patys tai žinote – nėra preparato, kuris tik gydytų, o negadintų. Tad hibernacijai – rudeniniam galvos perkrovimui – tiks psichologiniai nusiteikimai. Nesupratote, apie ką čia? Ogi apie... spalvas.
 
Žinau, kad tų rudens (kitaip tariant, grybavimo) rūbelių turite į valias. Bet kodėl jie tokie blankūs ir nespalvoti? Keiskite! Ryškios spalvos ne tik pakels nuotaiką: jos pakeis aplinkinių požiūrį į jus. Raudonas lietpaltis niūrią dieną privers iš letargo atbusti einančius ir... snaudžiančius. Nenorite raudono lietpalčio? Tai bent ryškų skėtį nusipirkite!
 
Vėl bus nuobodu: žodžiai apie treniruotes ir fizinę kultūrą. Tik nereikia jokių sporto klubų! Geriausia gimnastika – rudeninis gėlių persodinimas. Vis pasilankstant. Dar geresnis sportas – grybavimas. Na, ir nevalgykite rudenį taip, kaip valgėte vasarą: paskutinis užkandžiavimas – ne mažiau kaip trys valandos prieš miegą. Pagal kinų medikų rekomendacijas žiemą patartina atsisakyti dešrų (chemijos tame produkte ir ten yra) bei rūkytų mėsos gaminių. Na, gal tik kartą per savaitę, iš bažnyčios grįžus. O jei nuo rudens ir miegoti eisite valanda anksčiau (nesėdėsite prie TV), sumažinsite išlaidas už elektrą.

 
Absoliuti naujovė. Naujas ir žodis, kurį dabar pirmąsyk perskaitysite. Fudpairingas (foodpairing). Lietuvių kalbon šis užjūrio terminas puikiai išverčiamas: maisto derinimas. Ir skirtas jis ne tiek gastronominėms rudens užmačioms, o daugiau smagesniam laiko praleidimui bei... kūrybinėms paieškoms. Perskaičiau, kad jo „išradėjas“ – kažkoks ponas Bernaras Laussas – šią pramogą (?) sukūrė rudens vakarais per pasisėdėjimus su draugais. Nieko ypatingo tame nėra: nebūtina buvo B.Laussui įgyti bioinžinieriaus diplomą. Tiesiog vietoje įprastų žalių agurkų su medumi, kartą draugams jis pasiūlė su medumi paragauti... raugintų agurkų. Kažkam patiko. Kažkas parašė. Ir fudpringistų judėjimas prasidėjo. Maža detalė: kadangi visi besirenkantieji pas poną Laussą buvo „mirtini“ kompiuteristai, poruoti produktus buvo pavesta... kompiuteriui. Turėdami laisvo rudeninio laiko jūs tai galite padaryti be kompiuterio. Patiekalų pavyzdžiai: baltasis šokoladas ir juodieji ikrai. Arba avietės su popkornu ir... viskiu. Ir tai nėra nesąmonė. Nes, pasirodo, mūsų skonio receptorius net 80 proc. paveikia kvapas. Tad kompiutery sudarytoji duomenų bazė produktus ir grupavo pagal mėgstamus kvapus.
 
Grįžtame į liūdnąjį lietuvišką rudenį. Padaryti jį linksmesnį – jūsų valioje. Geriausia, žinoma, būtų žaisti šviesa. Daug jos turėtų būti! Bet reikalą gadina tos vis dar neaiškios elektros kainos. O gal verslininkai galėtų padėti? Galėtų atvežti tų pasaulyje populiarių – rudeniškų ir žiemiškų – žadintuvų. Lietuvoje jų dar nesu matęs. Tačiau vien aprašymas sužavėjo: vietoje grubaus čirškalo tie žadintuvai, sako, ima skleisti tikrą aušros analogą – pamažu stiprėjančią pavasarišką šviesą! Laukiame!
Kol laukiame, priminimas apie tai, ką turime. Lietuvišką rudenį puikiai „nutrina“ ranka pasiekiami resursai. Vardinu.
 
Galingiausias imunostimuliatorius – rausvažiedžių ežiuolių sultys. Arba tų ežiuolių arbata. Depresiją geriausiai nužudo jonažolės. Nereikia susirgti – tinka prevencijai. Ir jau nuo šiandien pradėkite kovoti su vitamino D trūkumu. Jo yra kiaušiniuose ir žuvyje. Ir, žinoma, pipirmėtė: stabdo mikrobus, jose esantis mentolis įveikia peršalimą. O apie svogūną ir česnaką rudens profilaktikai – nerašau. Nes žinote.
 
Bet gal pamiršote (ar išgąsdinti esate ir net pagalvoti nedrįstate) apie baltąjį sausąjį vyną? Ispanijos medikų tyrimai tvirtina: veja jis rudenį iš galvos kaip vėtra. Tik, žinoma, reikia žinoti, kiek išgerti: ne daugiau kaip 150 gramų! Ispanai tai daro kasdien. Ir pabaigoje – paguoda tiems, kuriems nepatinka apsiniaukęs bei debesuotas oras. Kuomet oras būtent toks, arčiau žemės būva daugiau deguonies. Pabraidžiusios po jį, jūsų smegenys taps aktyvesnės. Tapsite sveikesni ir kūrybiškesni.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris