Egzistencija, pagrindžianti realybę

Henrikas Vaitiekūnas
2022-07-25
Rašinio pavadinimas yra taip suveltas (gerąja žodžio „veltinis“ prasme), kad vers jus išsiaiškinti, apie kokią egzistenciją ir kokią realybę čia kalbėsim.
Egzistencija, pagrindžianti realybę

Kol vis dar pirmąjį sakinį apmąstote, neduodamas laiko atsitokėti, primenu, kokie būna MITAI. Jie būna: kosmogoniniai, antropogoniniai, teogoniniai, eschatologiniai ir... naujieji. Pastarieji nėra susiję su senove. Tačiau ir jiems būdingas absoliutaus tikėjimo ir tapatumo principas.
O dabar jau nusileisime ant žemės. Paprašysiu prisiminti močiutės pamokymą: bent kartą per savaitę reikia nors vieną morką sugraužti – kad akys tamsoje geriau įžiūrėtų. Ir, žinoma, jokiu būdu neik maudytis po sočių pietų, nes nuskęsti gali. Ar teisybė tai? Gal tik mitas?
 
Tas morkų mitas šimtąkart aprašytas. Ano karo metais, kai anglų lakūnai ėmė itin tiksliai bombarduoti taikinius, naująjį išradimą – radarus – buvo stengiamasi nuslėpti. O į klausimą, kas atsitiko, kad taiklumas triskart pagerėjo, lakūnai sutarė atsakyti taip: „Pagal daktarų rekomendacijas prieš kiekvieną skrydį ėmėm morkas graužti, tad vitaminas A ir nulėmė geresnį taiklumą...“ Graži pasaka. Bet nepagrįsta. Nes šiandien jau įrodyta: vitaminas A padeda regėjimą IŠSAUGOTI. Bet jo negerina.
 

Panašiai ir su maudynėmis pavalgius. Šitą mitą išpopuliarino sportininkai. Ir niekas su jais nesiginčija: profesionalių plaukikų rezultatai po sočių pietų – visuomet prastesni. O iš lėto vandeny besipliuškenančiam pensininkui (ar pakrantės smėliuke besikapstančiam anūkui) popietinis brydis į vandenį – tik į sveikatą!
 
Keletą kitų populiariausių mitų (ir pasakas apie jų laužytojus) teks praleisti. Nes „patarimai“ apie sviestą, kavą, mėlynių naudą ir perdien išgeriamo vandens kiekį (šią savaitę internete apie vandenį buvo keturi SKIRTINGI rašiniai) – jau atsibodę. Būtų mano valia – uždrausčiau. Bet „patarėjų“ nekaltinu: tai redakcijų „vadų“ užsakymai, nes tik jie, girdi, žino, kas skaitytojams patinka. Ir taip tarpusavyje konkuruoja. Pamindami, deja, pagrindinę žiniasklaidos tezę: skaitytojas nėra kvailas!
Bet nuo tematikos – gyvenimo ir sveikatinimosi mitų – šiandien nevalia nukrypti. Nes, kai tie mitai tvirtai įsišakniję, tai ir Protingąjį Skaitytoją kartais į šunkelį nuveda.
 
Maždaug kas pusmetį televizijose pasirodo žinoma daktarė. Visokeriopomis temomis kalba, be nė karto nepamiršo papasakoti apie detoksikuojančias dietas ar žarnyno valymus. Vyrai, žinoma, tokių šnekų nesiklauso. Tačiau „ant kabliuko“ užkibusių ponių – ne viena. Nes eiline pasaka-mitu patikėjo. Daktarei pasaka naudinga – pinigėlių atneša. Bet specialistai-mokslininkai sako, kad žarnyno valymas reikalingas tik vienu atveju – kolonoskopijai ruošiantis, o detoksikuojančioji dieta žaloja organizmą ir lėtina medžiagų apykaitą. Pacientės viena kitai perpasakoja, kaip greit joms pavyko nereikalingų kilogramų atsikratyti. Bet nesuvokia, kad svoris prapuolė ne dėl riebalinio audinio, o dėl skysčių netekimo. Grįš ryt-poryt.
 
Ta pačia proga – apie dietas pagal kraujo grupę. Straipsnių prirašyta daug, o prie šios tematikos knygų net bibliotekoje eilė. (Tikrai kažkada buvo). Nenorėdamas klaidinti, tos dietos – ką valgyti tam tikros kraujo grupės žmonėms – nepriminsiu. Tačiau naujausi tyrimai rodo: net gerieji organizmo pasikeitimai nuo maisto „pagal kraujo grupę“ nepriklauso. Kokie gerieji? Turiu būti objektyvus: išryškėjo pozityvus ir kiek netikėtas momentas. Tiriamųjų organizmuose sumažėjo cholesterolio.
 
Dar apie vieną su peršalimu susijusį mitą. Populiariausia mamų ir močiučių priemonė – karštas pienas su medumi. (Dažnai dar ir su sviestu). Mitas! Nes piene ir svieste – pilna sočiųjų riebalų rūgščių, kurios daugiau kenkia, nei padeda. Antra vertus, kiekvienas daktaras tai žino – sumaišius medų su karštu pienu gydomosios medaus savybės trečdaliu sumažėja.

 
Suprantu: populiariausius mitus taip nagučiais padraskydamas, galiu sulaukti piktųjų daktarų pasmerkimo ar net kai kurių draugų netekti. Todėl apsidraudžiu: visas čia išsakytas abejones GALITE ir PRIVALOTE aptarti su šeimos gydytoju. O tiems, kuriems nugarą nuolat skauda (aplink save tai nuolat girdžiu) – sekančioji pastraipa.
 
Iš tų – autoriaus amžiaus „senolių“ – vis girdžiu tą patį: „Jau mano amžius toks, PRIVALO skaudėti...“ Na, visų pirma – neprivalo! O antra pusė tokia: šiandien nugara dažniausia skundžiasi 35-55 metų piliečiai. Tie, kurių antrasis gyvenimas... kompiuteryje. O mitas kur? – klausiate. Mitas – paslaptingame trakštelėjime, kurį išgirdote pas kineziterapeutą. Ir tada tyliai (garsiai nedrįstate) pagalvojate: kažkas tame stubure „išėjo iš vietos“. Nekurkite dar vieno mito: niekas TEN „iš vietos“ neišėjo. O jūsų išgirstasis spragtelėjimas – tik masažo metu išsiskiriantys, sąnariuose susikaupę dujų burbuliukai. Arba sausgyslės kartais taip spragteli.
 

Mūsų pačių sukurtieji arba „kažkur girdėtieji“ mitai – dažname pokalbyje su žmona ir kaimynu (smagu žiniomis ir prieš kaimynę pasipuikuoti). Tai imkit, ir medicininėmis žiniomis darsyk nustebinkit: paklauskit, ar plauna jie prieš virdami kiaušinius. Higienistai sako: eilinis mitas. Nes nuo aukštos temperatūros bakterijos vis vien žus. Ir su mėsa tas pat. Bet, kol vandens dar netaupote, galite ir apsidrausti.
 
Anksčiau ar vėliau taupyti pradėsite. Tad primenu: elektrą „valgo“ ir kiekvienas šaldytuvo durelių atidarymas. Ją jau bandyta „per šaldytuvą“ taupyti. Čia aš apie tai, kad, žinoma, tik gero norėdami draudžiame savo mylimukams į šaldytuvą lįsti po 18 valandos. Ir dėl sveikatos, girdi, nereikėtų vakare prisi- ar persi- smaguriauti. Bet mitų griovėjai vėl savo: tvirtina, kad drąsiai galite rankas šaldytuvo tiesti link, nes, girdi, labiausiai sau kenkiame, kuomet einame miegoti alkani. (Kai kuriuos nuo tokio bado net nemiga ima kankinti!). Antra to paties mito dalis: moteris sąžinė kankina, kad tos vėlyvos vakarienės joms prideda nereikalingų kilogramų. Po išvados turbūt susilauksiu plojimų: ir tai – MITAS! Kilogramų prideda ne vėlyva vakarienė, o nesaikingas, per gausus, per dažnas valgymas.
 
Švaruoliams, tvarkinguoliams ir kovotojams su mikrobais. Nuo rytdienos iš galvos išmeskite mintis (ir mitą) apie antibakterinio muilo naudą. JAV jis jau keleri metai uždraustas dėl jame ir kitose higienos priemonėse, ir kai kuriose dantų pastose esančio triklozano. Triklozanas gadina širdį ir trikdo skydliaukės veiklą.
 
Informacija kitiems sveikuoliams-šaunuoliams: jei jūsų daktaras patarė perdien nueiti ne mažiau kaip 10 tūkst. žingsnių, jis nepažįsta jūsų, o tie menami žingsniai – tik mitas. Turite nueiti tiek, kiek GALITE nueiti. (Na, ir dar prizinį žingsnių šimtą!).
Dėl pavadinimo: protingos knygos rašo, kad mitai rodo realųjį, tikrąjį, nesumeluotą ir neišgalvotą gyvenimą. Bet pakenkti mūsų egzistencijai jie gali.    

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

      Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

      Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Legenda apie širdį
      Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

      Naujas numeris