Dovanėlės aprašyme džiaugiamasi: jūsų bosui, girdi, tai būsiantis nepamirštamas siurprizas. Tik lietuviškai nepagalvota, kad tas viršininkas patyčios gali ir nepamiršti: 99 proc. lietuviškų viršininkų humorą sunkiai supranta. Ir ne tik apie supratimą čia kalba: jie dar vaizduoja, kad niekuomet neperdžia. Žinoma, čia pavartotas žodis yra negražus. Jis dažniausia keičiamas į „pagadino orą“. Bet galima gi ir išradingiau pavadinti. Apie tai – netrukus.
Kažkas suskaičiavo, kad kiekvienas mūsų per dieną orą pagadina nuo 10 iki 16 kartų. Ir tai daro ne tik gražuolė jūsų mylimoji, bet ir Anglijos karalienė. Ir Putinas. Ir Macronas. Ir traukinio mašinistas. Ir, įsivaizduokite, net pats Ramūnas Karbauskis. Kaip procesas vyksta, jūs daugmaž žinote. Todėl – apie priežastis.
 
Kalbėdami, rūkydami, kramtomąją gumą žiaumodami į skrandį įtraukiame oro daugiau nei reikia. Dalis jo vėliau dalyvauja organizmo cheminėse reakcijose ir virsta dujomis, kurioms viduje kauptis nevalia. Tokia technologija. Bet pagilinti jūsų žinias galime. Per dieną išleidžiame iki 2 litrų dujų: galėtume pripūsti po nedidelį balionėlį. Bet dabar – tarsi reklaminė pertraukėlė kokia - jei tema sudomino ir norite ją plačiau panagrinėti, teks jums, mielieji, patiems paskaityti apie flatulenciją, vegetodistoniją, celiakiją, Krono ligą, meteorizmą, bei aerofagiją.
Kada tai darote? Klausimas, į kurį taip pat geriausiai patys atsakysite. Tačiau neabejotinai – po sočių pietų. 97 proc. – kai esate vienas ar viena. Na, ir dar – gal tai jums netikėta – moterys tai daro iškart po orgazmo.
 
Apie vietą klausiate? Dažniausiai – lovoje. Miegodami ir net nejusdami. Antroji populiariausia vieta – dušas. Dar: negeras kvapas (jis būna ne visada) pasklinda iki 12-15 metrų ir laikosi tik 2-3 minutes. Norintiems šias minimalias žinias pagilinti siūlau vienintelį pasaulyje išsamų šios srities leidinį: Čilės Valparaiso universiteto profesoriaus Aleko Bromsio brošiūrą „Išsamiausia knyga apie bezdėjimą“. Iš jos šiam rašiniui paėmiau tik vieną faktą. Tačiau būtent jis įspėja (ir primena), kad žarnyno dujos yra degios ir sprogios: A. Bromsis aprašo operaciją, kuomet ligonio pilvas buvo atveriamas elektriniu skalpeliu. Nuo mažutės kibirkštėlės dujos, susikaupusios paciento žarnyne, sprogo. Ligonis neišgyveno.
 
Kaip keista bebūtų, dažniau nei medicininiai bezdėjimo ypatumai visuomenėje yra aptarinėjamas to reiškinio garsas ir kvapas. Nekantrauju pasidalyti geraisiais patyrimais. Gyveniškaisiais. Nes ir pats procesas gyvenimiškas yra.
Vokiečiai nenoriai kalba apie tai. Tačiau mes jau nuo vaikystės žinojome, kad toje šalyje prie stalo pirstelėti (žinoma, visi apsimeta, kad nieko neįvyko) yra požymis, jog jūsų svečias sveikas ir jam jūsų maistas buvo skanus. Tą patį – tik tyliau – sako ir suomiai. Garsus pabezdėjimas Indijoje parodo, jog svečiui patiko vaišės. Prancūzijos aktorius Žozefas Pinžoli dar visai neseniai Mulen Ruže savo užpakaliuku grojo Štrauso valsus. (Galite rasti tai Youtube, įvedę „Mr.Methane –Britains Got Talent“).
 
Apie sveikatą tęsim. Tiesa, pradėsim nuo sunkiai įtikimo fakto. Sako, kad jau įrodyta, jog dar nė vienas toli nebėgo nuo nuosavų bezdalų. Nes, girdi, sieros vandenilis (tas pats, kurio nekenčiame dėl supuvusių kiaušinių kvapo) atlieka dar ir kažkokias mitochondrines funkcijas. O pastarosios aktyvina ir stiprina smegenų veiklą. Bet tai iki galo nepatikrinta. Antra vertus, ne visi savo gyvenimą paskiria bezdalų nagrinėjimui. Nors, sako, šios srities specialistams (rektaloanalitikams) Amerikoje mokama 50-ties tūkstančių alga. Tik nežinau, ar metinė, ar mėnesinė. Todėl pridursiu: tie rektaloanalitikai sako, jog nuosavų bezdalų uostymas mažina insulto riziką. Bet ir tai neudokumentuota!
 
Keletą eilučių turime ir bėdoms skirti. Jei dujas išleidžiant skauda, pasitikrinkite, ar neprasideda hemorojus. Jei kvapas itin nemalonus ir neįprastas – galima įtarti celiakiją. Dispepsiją sukelia sutrikusi kasos funkcija. Blogai, jei burnoje jaučiate metalo skonį: pasitikrinkite žarnyną.
Na, o toliau šiame pasakojime prasidės etikos dalykai. Bet, jei kas jums ims priekaištauti, priminkite jiems, kad ne tik kačiukai, šuniukai, bet ir žuvytės bezda. Ir, jei pašnekovas norės šia tema plačiau diskutuoti, toliau rodykite savo išprusimą bei žinias.
 
Bet kurį bezdėjimą galima tobulinti, gražinti ir net jo kvapą keisti. Tereikia paslaptis žinoti. Pirmoji – apie maistą, niekuomet bezdėjimo nekeliantį. Toks jis vienintelis – ryžiai. Dujų susidarymo šaltinis taip pat nėra ir riebalai ar baltymai. Didieji meteorizmo kaltininkai – fruktozė ir laktozė. O pats didžiausias – rafinozė: pupų ir pupelių „užtaisas“. Ir, kaip kiekvienas lietuvis žino, rauginti kopūstai.
Kažkas tuos mūsų pirstelėjimus bandė net klasifikuoti. Pasirodo, gali būti paprastasis, skardusis, vėjo (mūsuose dažnai vadinamas „šnipas“) ir panašūs pirstelėjimai. Gali būti ir pensininkų pirduliavimas! Kas gi čia? Pensininkų prašau neįsižeisti, bet žinau, kad jis būna: tuomet, kai kosima, čiaudėjama ir bezdama vienu metu. O dabar – dėmesio: dar yra ir Valentino dienos pirstelėjimas. JAV šiai datai pardavinėjamos specialios tabletės. Jos skatina stiprų meteorizmą ir yra pagamintos su pačiomis kvapiausiomis medžiagomis – imbieru, rožių ir kitų kvapių gėlių esencijomis. Tabletės kaina -19 USD.
 
Bet štai kas rašinį baigiant man parūpo labiausiai: jis gi pilnas ne itin gražių žodžių. Tad kuo pakeisti tuos pirstelėjimus, perdimus ir atsibodusius „oro gadinimus“? Ar turime ką nors tautiško? Lietuvių kalbininkas Marius Smetona sako, kad turim. Ir daktarinėje disertacijoje siūlo sakyti taip: „Nebylį pro duris išleido“. Arba „Stintas užvežė“. Arba „Gabalis atvažiavo“ (mat kažkada išvietes kažkur kažkoks Gabalis valydavęs). Bet man labiausia patinka prancūzų posakis: „Išlaisvino balandį“.
Bet vis vien pabaigti reikia tais, kuriuos pavadinime apkaltinau: Bezdonių miestelio pavadinimas yra kilęs iš slaviško žodžio „bezdonnyj“, t.y. bedugnis. Ir su mūsų šiandienos tema tampraus sąryšio neturi. Turbūt.