Diena, nepanaši į kitas

Henrikas Vaitiekūnas
2022-08-08
Ta diena išaušo. Ji yra šiandien. Nes šiandien jūs sužinosite 10 žodžių, apie kurių egzistavimą anksčiau nė neįtarėte. Tiesa, vienas kitas tautietis – gal psichiatras, gal lingvistas – juos jau girdėjo. Bet nuo šiandien į tą siaurą ratelį galėsit įsirašyti ir jūs. Jei iki galo perskaitysite, ir kenopsiją nuo sonderio gebėsite atskirti. Galbūt...
Diena, nepanaši į kitas

Apie emocijas ši kalba. Jas tyrinėjantys iki šiol nesutaria, kiek emocijų turime: vieni randa septynias, kiti aštuonias. O Glazgo universiteto tyrėjai sumažino ir tuos skaičius: nustatė, kad, pavyzdžiui, liūdesys ir pyktis suaktyvina tuos pačius raumenis. Tad ir priskyrė tai pačiai emocijai. Bet, kai skaičiuose sumaištis, gelbėja prisiminimai.
 
Ką prisimename? Žinoma, Džiaugsmą. Ir Liūdesį, Pyktį, Baimę. Iš protingų knygų sužinome, kad emocija yra ir Laukimas. Ir net Netikėtumas. Aiškiau? Anaiptol. Nes, pasirodo, yra dar gausybė mišrių emocijų: iš tikėjimo ir baimės susideda Nerimas. Iš pasibjaurėjimo ir pykčio – Panieka. Iš džiaugsmo ir pasitikėjimo – Meilė. Ir t.t.
 
Skubančiam ir laiko į savo vidų pažvelgti nerandančiam nelabai šie patyrimai rūpi. Bet jautresnėms ir į savianalizę linkusioms asmenybėms bėda: vieną gražią dieną toji asaba užsimano išsiaiškinti, ar tik ne beprotė esanti. Mat nuo jautresnės muzikos akys iškart pilnos ašarų. Arba nei iš šio, nei iš to suima nevaldomas noras kam nors... į užpakalį įžnybti. Emocija!

 
Protinguoliai tikina, kad emocijų valdymo meno galima ir būtina išmokti. 21-ojo amžiaus egzistencija tokį reikalingumą patvirtina. Pažangioji visuomenė tam pritaria. Ypač mūsuose. Nes ne italais gi esame, kad vidurgatvėje imtume skeryčiotis.
Tačiau visiškai kitaip mąstė panašios geografinės platumos pilietis – pozityviosios psichologijos lektorius Rytų Londono universitete ponas Timas Lomas: europietiškuosius mūsų jausmus jis lygino su kitais ir kitur egzistuojančiais. Su jau įsitvirtinusiais ir su tais, kurie dar pavadinimo neturi. Pasirodė, kad apie jausmų amplitudę – milžinišką jos dydį ir spalvas – psichologija bei lingvistika beveik nieko nežino. Nes šimtai emocijų iki šiolei neįvardinta. Gal net nesurasta.
 
O mums ar reikalingos tokios žinios? Nes, atrodo, šiandien ne žodis lemia, o veiksmas. Bet „lomistai“ – Timo Lomo pasekėjai – sako, kad modernusis jausmų įvardijimas leidžia kitu kampu pažvelgti į pasaulį.
 
Grįžkim dabar prie rašinio vietos, kuri jums labiausia įsiminė: prie žnybtelėjimo į simpatišką užpakaliuką. Jei perversite pasaulio galingųjų kronikas, tikrai tokių žnybtelėjimų rasite. Dėl šios nevaldomos emocijos yra nukentėję ir žinomi pasaulio politikai, net prezidentai. Visuomet po incidentų šnabždėta apie prezentacijose išgertą vyną, tačiau ilgametės T.Lomo studijos parodė: priežastis – ne seksistinė, o emocinė. Tarsi sėkmingų derybų ženklas. Pavadinta ši emocija iš tagalų kalbos (Filipinai) kildinamu žodžiu GIGIL‘as. Buityje (o ne politikoje) emocija įvardijama paprasčiau: „Norėčiau dabar tave suvalgyti!“. Ką gi, jei iki šiol tokio žodžio nebuvote girdėję, prašome žinoti. Ir dar galime pasakyti, kad GIGIL‘as kamuoja jus tuomet, kai vis išeinate į balkoną pasidomėti, kodėl taip ilgai mylimasis (-oji) neatvyksta.
 
O kaip pavadinti tą būseną, kuomet už lango tik liūtis, vėjas ir griaustinis, o jūs ramiai sėdite ramiam kambary? Chrisalis (lotyniškai) – lėlytė. Arba kokonas. Psichologai teigia, kad tai būsena, panaši į vaisiaus būtį įsčiose. Todėl ši nuotaika ir emocija gavo KRISALIZM‘o vardą.
 

Apie KENOPSIJĄ trumpai. Nes nedažnai susiduriam. Bet ši emocija – aštri ir ne vieną sužeidusi. Tai – skandinanti atmosfera, kuomet atsiduriame kadaise klestėjusioje ir miniomis žmonių kirbėjusioje vietoje, kuri dabar – tyli ir visų užmiršta. Slogutis.
 
O apie FRISON‘ą – plačiau. Ir ne tik dėl to, kad ši emocija turi ir kitą vardą – kai kas tą būseną vadina odos orgazmu. Jūs jau supratote: daugelio jautriausia vieta – muzika. Tai toji muzika, kuri „kutena“ malonumų centrus mūsų galvose. Jie ima gaminti dopaminą. Kartais FRISON‘as „pagauna“ smegenis kitu kampu – paveikslais arba nuotraukomis. FRISON‘as ne vieną ištinka vėjuotą dieną lapuočių miške: nuo to lapų šnarėjimo apima nerimas ir... malonus drebulys. Odos orgazmas.
 
Dabar – į kitą jausmų amplitudės pusę: anekdotų link! Bet, jei rimtai kalbėsim, šitą emociją visi esame patyrę. Drįstu taip teigti, nes nesutikau prieštaraujančio. Vadinasi jausmas ir pojūtis ANECDOCHE. Ir tai yra tikslus lietuviško žodžio „anekdotas“ ispaniškas atitikmuo. (Kitas ispaniškas variantas gali būti ir „Una anecdota“). Tad apie kokią mūsų būseną anekdotu vadinamas pojūtis pasakoja? Ogi apie lietuviškuose baliuose dažnai pastebimą: kuomet visi kalba ir... niekas nesiklauso.

 
Populiariausia – šia tema kalbant – ir daugiausia plojimų sulaukusi yra egzotiška ir net lietuviškoje spaudoje kadaise aprašyta emocija MBUKI-MVUKI. Termino kilmė – afrikietiška. Lietuvoje ši emocija populiari (ne žodžiu, o veiksmu) daugiau tarp moterų nei tarp vyrų. Žinoma, jai pajausti taip pat reikalingos smagios ir siautulingos aplinkybės. MBUKI-MVUKI stichiškai atsiranda šokio metu. Tai – nenumaldomas noras šokant nusimesti rūbus.
 
Ir dar viena paprasta, jums tikrai žinoma, bet lig šiolei negirdėta emocija. Sunkiai ištariama. Ir skambanti it keiksmažodis: IKTSUARPOK. Atkeliavo tas žodis iš inuitų kalbos. (Šia kalba bendrauja tik apie 30 tūkst. Šiaurės Kanados ir Grenlandijos gyventojų). IKTSUARPOK – nedidelis jaudulys, aplankantis mus, kuomet laukiame svarbaus svečio. Arba tuomet, kai vaišės jau ant stalo, o viešnia vėluoja.
 
Ir dar yra ANDRONITIS – dvipusė emocija. Jos pirma pusė – graži ir nereta: tas jausmas apima, kai ką tik susipažinote su maloniu (taip jums atrodo) žmogumi. Ir jūs mintyse jau skaičiuojate, kiek gi laiko turės praeiti iki artimesnių santykių. Norėtųsi, kad tai įvyktų greičiau. Bet... noras gali „sparnelius atmušti“ į kitą šios pažinties (ir emocijos) pusę. Gali atsitikti taip, kad pirmasis apžavas buvo tik apgaulė, o dabar – jau norite, kad to susitikimo išvis nebūtų buvę. Abiem atvejais patirsite ANDRONITĮ.
 
Ir dar yra iš Arabijos atkeliavęs muzikinės ekstazės pavadinimas – TARAB‘as. Ir dar gal jums pavyks (o gal jau pavyko?) patirti iš Portugalijos po Europą pasklidusią emociją DEZENRASKANCO – sėkmingą išėjimą iš sudėtingos bei keblios situacijos. Ir dar yra ŠINRIN-JOKU. Pastarąją japonišką emociją galite patirti jau šį savaitgalį. Jei keliausite grybauti. ŠINRIN-JOKU – tai katarsis, patiriamas tik miške.
O dabar jau laukiu reakcijos ir erzelėjančio skaitytojo: kam jam visa tai? Ką iš tokių „naujienų“ išpešti? Atsakymas: jei yra, ką pešti, bus ir ką išpešti. Pavyzdžiui, jūsų pažįstamą MBUKI-MVUKI šokėją. Arba lietuviškąjį ANECDOCHE.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Yra šalių, kuriose neprieinamas net ankstyvasis abortas. Jų gyventojos, siekdamos realizuoti reprodukcinį apsisprendimą, vi...
    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Aleksejui 47 metai, jis dirba IT srityje, triskart per savaitę sportuoja, sveikai maitinasi ir laiko save palyginti sveiku žmogumi...

    Budinti vaistinė


    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos daugėja užsikrėtusių asmenų, o kartu ir patiriančių liekamuosius reiškini...
    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...

    Sveika šeima


    Dėl nykstančio įdegio šerpetoja oda? Padės pilingas

    Apie kūno odos šveitimą daugelis gali prisiminti, kai rudenį tenka atsisveikinti su vasarišku įdegiu. Pilingas išties gelbsti norint sulyginti dėl nykstančio įdegio šerpetojančią odą, tačiau „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė atskleidžia – odos šveitima...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Karolis III – vienas žymiausių alternatyviosios terapijos šalininkų

    „Praėjusį vakarą, keturiolika minučių po dešimtos, jos karališkoji didenybė princesė Elizabeth, Edinburgo hercogienė, saugiai pagimdė princą“, – šitaip apie naujojo Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III gimimą 1948 m. lapkričio 15 d. paskelbė „The London Gazette“.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ginkluotas ir labai pavojingas
    Henrikas Vaitiekūnas Ginkluotas ir labai pavojingas
    Tikrasis Angelas Sargas
    Henrikas Vaitiekūnas Tikrasis Angelas Sargas
    Gyvenimas rudenį (hibernacija)
    Henrikas Vaitiekūnas Gyvenimas rudenį (hibernacija)

    Naujas numeris