Kaip pastebėjo docentas m. dr. Šarūnas Klizas „Kūno kultūra Lietuvos mokyklose – tarsi podukra“. Vaikai, kurie jau rytoj, penktadienį, vėl pravers mokyklų duris, stengiasi išvengti šių pamokų, o mokyklų vadovai ir kai kurie tėvai tiesiog ignoruoja, dėmesį sutelkdami abitūros egzaminų dalykams.
Jaunimas tampa sėdinčia tauta
Medikų patirtis rodo, kad mūsų vaikai ir jaunimas tampa sėdinčia tauta. Jei toks vaikas mokykloje vengia kūno kultūros pamokų, dažnai turi gydytojų atleidimo lapelius, nelanko šokių būrelio, nemėgsta žaisti kieme, jo raumenys pamažu silpsta. Statistika skelbia, kad 80 proc. 12-16 metų paauglių nustatomi laikysenos iškrypimai. Kadangi jauno žmogaus atramos ir judėjimo sistema dar nesusiformavusi, laikyseną įmanoma ištiesinti fiziniais pratimais, todėl tokio amžiaus vaikams sportuoti būtina.
Manoma, kad mokykloje per kūno kultūros pamoką ar sporto būreliuose taikant specialius pratimus galima sėkmingai stiprinti nugaros ir pilvo juostos raumenis, kas tikrai pagerintų netaisyklingos laikysenos korekciją. Gana ryškūs laikysenos sutrikimai nustatomi kas ketvirtam nesimankštinančiam moksleiviui, kuris 6 ir daugiau valandų praleidžia prie kompiuterio. Tai gresia ne tik priklausomybe nuo jo, bet atsiranda nugaros skausmai, pakinta vidaus organų veikla, sutrinka kraujo apytaka.
Nuolatiniai skausmai gali sukelti net depresiją, atsiranda antsvoris ar net nutukimas, didinantys cukrinio diabeto riziką. Internetu dažniausiai vyksta vienpusė komunikacija, todėl silpnėja žmogiškasis bendravimas.
Neagituoju atsisakyti kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Šios technologijos reikalingos informacijai, žinioms iš pasaulio gauti, bendravimui su svetur esančiais giminaičiais ar kolegomis. Bet šis procesas turi būti saikingas: po 1-2 valandas per dieną, kad nenukentėtų mokinių akys, stuburas ir t.t.
Finansinė našta visuomenei
Gydytojai, analizuojantys Lietuvos moksleivių fizinę būklę, daro išvadą, kad per mažas fizinis aktyvumas didina širdies ir kraujagyslių, kitų vidaus ligų pavojų. Mokslininkai atskleidė, kad Lietuvoje nuo 1992 m.
per 1-ąjį dešimtmetį jaunimo sveikata pastebimai blogėjo. Per pastarąjį laiką, suprantama, ne be technologijų pagalbos moksleivių sveikatos kreivė dar smuko žemyn.
Paskutinis ES atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikų fizinis aktyvumas Lietuvos mokyklose yra vienas mažiausių ES. Jeigu nebus imtasi skubių rimtų priemonių, jaunų žmonių sveikatos problemos gali tapti finansine našta visuomenei.
Norint išeiti iš užburto rato vienintelis teisingas žingsnis – fizinis aktyvumas. Tačiau tenka apgailestauti, kad mūsų jaunimas į kūno kultūros pamokas žvelgia gan atsainiai. Mes, vyresnieji, žaidžiame demokratiją su vaikų sveikata. Jų tėvai (galbūt ne visi) linkę patarti daugiau mokytis matematikos, fizikos, kalbų, nei stiprinti organizmą. Manau, kad toks požiūris yra mažiausiai trumparegiškas. Aišku, reikia tiksliųjų ir humanitarinių mokslo žinių, bet be sveikatos nepasieksi nei mokslo, nei verslo aukštumų.
3 kūno kultūros pamokos - būtinybė
Taigi peršasi vienintelė išvada: būtina didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose iki 3 kartų per savaitę, gerinti jų kokybę. Ši išvada subrendo stebint Lietuvos vaikus, o ypač pažangią užsienio šalių patirtį. Švedijoje, Suomijoje, Pietų Korėjoje, net Estijoje fizinio aktyvumo pamokos mokyklose vyksta 4-5 kartus per savaitę. Jos būna įdomios, žaismingos, daug judrių žaidimų, todėl mokinių požiūris į šią discipliną teigiamas. Jaučiama ir apčiuopiama nauda: užtikrinama ligų prevencija, gerėja mokymosi rezultatai, išvengiama psichotropinių medžiagų vartojimo.
Lietuvoje siekiant sveikos visuomenės raidos, būtinas bendradarbiavimas su sveikatos institucijomis, mokslinių tyrimų centrais. Ypač čia praverstų skandinavų patirtis, nes šios šalys kurdamos sveikesnę visuomenę yra pažengusios gerokai toliau už mus.
Įgyvendinant tikslą, derėtų šį klausimą apsvarstyti Kauno miesto tarybos komitetuose. Gavus jų pritarimą kreiptis į Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, kad kūno kultūros pamokų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose būtų padidintas iki 3 per savaitę. Tam neprieštarauja LR kūno kultūros ir sporto įstatymas, numatantis, kad mokyklose privalomos ne mažiau kaip 3 kūno kultūros pamokos per savaitę. Pasiekimai kūno kultūros pamokose turėtų būti įvertinami atsakingai, tas užtikrintų pamokų lankomumą ir, be abejo, kokybę. Tai būtų informacija tėvams ir gydytojams apie mokinio(-ės) sveikatą, o patiems vaikams – fizinių pasiekimų įvertinimas.
Manau, būtų tikslinga paminėti, kad Kauno švietimo ir ugdymo įstaigos yra pasirengusios tokio projekto įgyvendinimui. Šiemet miesto biudžete šiam projektui ir kitoms reikmėms numatyta skirti: 5,5 mln. eurų visų mokyklų sanitariniams mazgams, rūbinėms ir dušų kabinoms rekonstruoti, už 4,6 mln. eurų numatyta suremontuoti 13 mokyklų stadionų ir sporto aikštelių. Kauno miesto dėmesys jaunimo sveikatai ir užimtumui – tikrai sektinas.
Tikiu, kad atsakingose už ugdymą ir vaikų sveikatos išsaugojimą institucijose, bus manančių, kad kūno kultūros pamokų skaičiaus padidinimas – būtina sąlyga sveikai, išmaniai visuomenei ugdyti. Tačiau, jeigu kūno kultūra, kaip disciplina, bus antraeilė, niekas nesikeis: lankomumas prastas ir jaunimo fizinė būklė pastebimai blogės. Neišsprendus šiame straipsnyje įvardintos problemos, manau, kad nepavyks pasiekti ir esminių uždavinių.
Kadangi 2017-ieji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Sporto metais, greitai rugsėjo pirmoji, tikimės pritarimo šiuo labai svarbiu visai Lietuvai klausimu.
Sveikas jaunimas – tvirtesnė Lietuvos ateitis!
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: