Norint išeiti iš užburto rato vienintelis teisingas žingsnis – fizinis aktyvumas. Tačiau tenka apgailestauti, kad mūsų jaunimas į kūno kultūros pamokas žvelgia gan atsainiai. Mes, vyresnieji, žaidžiame demokratiją su vaikų sveikata. Jų tėvai (galbūt ne visi) linkę patarti daugiau mokytis matematikos, fizikos, kalbų, nei stiprinti organizmą. Manau, kad toks požiūris yra mažiausiai trumparegiškas. Aišku, reikia tiksliųjų ir humanitarinių mokslo žinių, bet be sveikatos nepasieksi nei mokslo, nei verslo aukštumų. 3 kūno kultūros pamokos - būtinybė Taigi peršasi vienintelė išvada: būtina didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose iki 3 kartų per savaitę, gerinti jų kokybę. Ši išvada subrendo stebint Lietuvos vaikus, o ypač pažangią užsienio šalių patirtį. Švedijoje, Suomijoje, Pietų Korėjoje, net Estijoje fizinio aktyvumo pamokos mokyklose vyksta 4-5 kartus per savaitę. Jos būna įdomios, žaismingos, daug judrių žaidimų, todėl mokinių požiūris į šią discipliną teigiamas. Jaučiama ir apčiuopiama nauda: užtikrinama ligų prevencija, gerėja mokymosi rezultatai, išvengiama psichotropinių medžiagų vartojimo. Lietuvoje siekiant sveikos visuomenės raidos, būtinas bendradarbiavimas su sveikatos institucijomis, mokslinių tyrimų centrais. Ypač čia praverstų skandinavų patirtis, nes šios šalys kurdamos sveikesnę visuomenę yra pažengusios gerokai toliau už mus. Įgyvendinant tikslą, derėtų šį klausimą apsvarstyti Kauno miesto tarybos komitetuose. Gavus jų pritarimą kreiptis į Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, kad kūno kultūros pamokų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose būtų padidintas iki 3 per savaitę. Tam neprieštarauja LR kūno kultūros ir sporto įstatymas, numatantis, kad mokyklose privalomos ne mažiau kaip 3 kūno kultūros pamokos per savaitę. Pasiekimai kūno kultūros pamokose turėtų būti įvertinami atsakingai, tas užtikrintų pamokų lankomumą ir, be abejo, kokybę. Tai būtų informacija tėvams ir gydytojams apie mokinio(-ės) sveikatą, o patiems vaikams – fizinių pasiekimų įvertinimas. Manau, būtų tikslinga paminėti, kad Kauno švietimo ir ugdymo įstaigos yra pasirengusios tokio projekto įgyvendinimui. Šiemet miesto biudžete šiam projektui ir kitoms reikmėms numatyta skirti: 5,5 mln. eurų visų mokyklų sanitariniams mazgams, rūbinėms ir dušų kabinoms rekonstruoti, už 4,6 mln. eurų numatyta suremontuoti 13 mokyklų stadionų ir sporto aikštelių. Kauno miesto dėmesys jaunimo sveikatai ir užimtumui – tikrai sektinas. Tikiu, kad atsakingose už ugdymą ir vaikų sveikatos išsaugojimą institucijose, bus manančių, kad kūno kultūros pamokų skaičiaus padidinimas – būtina sąlyga sveikai, išmaniai visuomenei ugdyti. Tačiau, jeigu kūno kultūra, kaip disciplina, bus antraeilė, niekas nesikeis: lankomumas prastas ir jaunimo fizinė būklė pastebimai blogės. Neišsprendus šiame straipsnyje įvardintos problemos, manau, kad nepavyks pasiekti ir esminių uždavinių. Kadangi 2017-ieji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Sporto metais, greitai rugsėjo pirmoji, tikimės pritarimo šiuo labai svarbiu visai Lietuvai klausimu. Sveikas jaunimas – tvirtesnė Lietuvos ateitis! lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!Paskutinis ES atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikų fizinis aktyvumas Lietuvos mokyklose yra vienas mažiausių ES. Jeigu nebus imtasi skubių rimtų priemonių, jaunų žmonių sveikatos problemos gali tapti finansine našta visuomenei.
Komentuoti: