Būtent dėl to, šiuo metu Europos vyriausybių tikslas turi būti užtikrinti ne tik ekstremalias sveikatos apsaugos priemones visiems gyventojams, bet ir darbuotojų teises, sukurti atitinkamas sąlygas izoliuoti save. Svarbu pastebėti ir tendencijas, kurias seka pasaulis – COVID-19 plitimas skirtingose šalyse yra labai panašus. Galiausiai – nors ir virusas yra didelis iššūkis mūsų fizinei sveikatai, izoliuodami save fiziškai, jokiais būdais negalime izoliuotis nuo mus supančio pasaulio.
 
Daugelis šalių sekė Italijos keliu
Viruso plitimas visose Europos Sąjungos šalyse turi tam tikrą tendenciją. Galime pastebėti, kad nuo viruso pradžios iki šalies reakcijos, ekstremalios padėties paskelbimo ir socialinio kontakto ribojimo, naujų atvejų ir mirčių skaičius yra tendencingas ir seka panašią trajektoriją.
Nuo 100-ojo viruso atvejo jų skaičius per pirmąją savaitę Italijoje išaugo nuo 155 iki 1694 atvejų (daugiau nei 10 kartų), Vokietijoje nuo 130 iki 1040 atvejų (8 kartus), o Ispanijoje nuo 120 iki 1073 (beveik 9 kartus). Pirminėje stadijoje viruso plitimas daugelyje šalių sekė Italijos raidą lyginant dienomis. Vidutinis naujų atvejų skaičius per dieną masiškai su virusu susidūrusiose šalyse siekė 33% (Financial Times duomenys). Žinoma, turime įvertinti faktorių, kad daugelyje šalių, tuo tarpu ir Lietuvoje, testų atlikimas vis dar nėra atviras visiems, tad realus atvejų skaičius yra daug didesnis nei statistika, kurią turime.
Tik dabar kai kuriose šalyse galime įžvelgti lėtą situacijos stabilizavimą, kuris seka po griežtos vyriausybių reakcijos, karantino, maksimaliai apriboto socialinio kontakto ir net įvestų baudų už išėjimą iš namų be rimtos priežasties.
 
Iššūkis ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai
Lietuvoje nustačius pirmąjį viruso atvejį reakcija buvo dviprasmiška – veiksmai, kurie nebuvo pilnai paaiškinti, sukėlė paniką visuomenėje. Tuščios lentynos parduotuvėse bei komunikacijos trūkumas situaciją šalyje pavertė trumpai nekontroliuojama. Ilgai netrukus Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir įvesti daliniai judėjimo ir socialinio kontakto apribojimai. Deja, daugelio kitų šalių praktika rodo, jog dalinis socialinio kontakto ribojimas viruso plitimo nesustabdo, o po dalinio apribojimo seka vis griežtesni apribojimai – maksimalus kontakto apribojimas, siekiant stabilizuoti situaciją šalies lygiu.

Lietuvos vyriausybei sureagavus ir paskelbus karantiną pasigendame situacijos vientisumo. Skelbiant karantiną privalu apsvarstyti ir visus sekančius scenarijus, kaip švietimo tęstinumą, gyventojų socialinę apsaugą, gyventojus, kuriems papildoma pagalba yra reikalinga kiekvieną dieną bei atitinkamą paramą skubios pagalbos darbuotojams kaip medikams, policininkams ir ugniagesiams. Taip pat pasigendame ir priemonių, siekiant užtikrinti visų piliečių teises bei atitinkamas nedarbo išmokas – juk žmonės yra nekalti, jog dėl karantino negali eiti į darbą. Mokyklose dėl epidemijos paskelbus karantiną tėvai, prižiūrintys pradinukus, turėtų gauti nedarbingumo išmokas ne 14, o 30 dienų su galimybe šį laikotarpį pratęsti. Norisi atsakyti į paprastą vienos mamos klausimą, kurį girdėjau: „Dabar pasiimu biuletenį 2 savaitėms ir kas po to?“.
 
Taip pat, privalu užtikrinti ne tik valstybinių įmonių, bet ir privataus sektoriaus stebėjimą, konsultavimą ir reguliavimą, siekiant išvengti darbuotojų teisių pažeidimų, priverstinių atostogų ar grasinimų atleisti iš darbo. Turime žengti žingsnį ir užbėgti už akių, ne tik siekiant kuo greičiau sukontroliuoti viruso plitimą ir apsaugoti piliečius, bet ir suteikti reikalingą socialinę apsaugą visiems.
Žinoma, svarbi ir tarptautinė reakcija. Europos Sąjungos lygmeniu turime veikti ne po vieną: šalių narių solidarumas šioje ekstremalioje situacijoje yra ypatingai svarbus. Medicinos reikmenų dalinimasis, medicinos paslaugų užtikrinimas nepaisant sienų, o ekonominė pagalba turi būti kiekvienos ES šalies prioritetas. Nors ir Europos Komisija prašė šalių narių neblokuoti medicinos reikmenų eksporto, kai kurios šalys, kaip Rumunija, to nepaiso.
 
Iš Europos Komisijos tikimės ir reikalaujame griežtesnio reguliavimo – šiuo metu negalime palikti šalių narių, kurios ilgus metus rėmėsi šalių bendradarbiavimu ir pagalba, apribotų nuo žmonių saugumui ir gyvybėms saugoti reikalingų išteklių. Nors ir Europos Parlamentui Komisija siūlymus pateikė vėluodama, jau šią savaitę balsuosime dėl pasiūlymų – visos Europos interesas šiuo metu yra reaguoti ir padėti vieni kitiems nedelsiant, juk mūsų vienybė yra solidarume, kurį šiuo metu privalome ne tik rodyti, bet ir užtikrinti.
Šis periodas gali būti nelengvas ne tik dėl fizinės, bet ir psichologinės sveikatos. Nepamirškime, kad šiuo metu mūsų solidarumas yra ypatingai svarbus: paimkime telefoną, paskambinkime artimiesiems, draugams, pasiteiraukime kaip sekasi. Europoje šiuo metu plinta „video vakarienės“, kuomet žmonės, negalėdami palikti namų, organizuoja vakarienes vaizdo skambučių metu, žaidžia stalo žaidimus ar kitaip leidžia laiką „drauge“.

Taip pat, darykite pertraukas stebėdami, skaitydami ar klausydamiesi naujienų, įskaitant socialinius tinklus, stenkitės valgyti sveiką, gerai subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, daug miegoti ir vengti alkoholio. Siekite skirti laiko atsipalaiduoti, pabandykite užsiimti kita patinkančia veikla. Jei jaučiate, kad psichologinė našta ar vienišumas tampa nekontroliuojami, nevenkite susisiekti su specialistais.
Nors ir turime fiziškai izoliuoti save, neatsiribokime nuo aplink supančio pasaulio, nepamirškime artimųjų ir tų, kuriems pagalba šiuo metu gali būti ir yra reikalinga.