Baimės kambarys

Henrikas Vaitiekūnas
2019-10-29
Reakcija, išvydus užrašą „Baimės kambarys“ – visuomet dvejopa. Jei meilė dar tik pradeda megztis, jaunasis donžuanas išrinktąją būtinai pakvies tą pramogą aplankyti. Jauni tėveliai atžalą (kuri kvietimą ant durų jau pati perskaitė) stengsis sudominti visai kitu netoliese esančiu atrakcionu. Na, o dviem dienom į Palangą atvykęs senelis būtinai kumštelės močiutę: girdi, einam, jaunystę prisiminsim. Bet močiutė sakys ne, aš geriau į bažnyčią, o tu į tokias nukvakusias pramogas gali vienas drožti. Ir visai gali būti, kad dėl to jie susipyks.
Baimės kambarys

Bet nesusipyko. Tik senelis vėliau močiutei pasakojo, kad visai nebaisu. Kad odontologo kabinete jam daug baisiau. Ir dabar jūs turbūt jau jaučiate, kad tai, ką perskaitėte yra tik atpalaiduojančioji įžanga. Nes kalbėsim apie KITOKIUS baimės kambarius.
Šiaip jau veiksmas nebūna lyriškas. Kai praveriu vienas gerai pažįstamas Santaros klinikų duris, mano skaistų veidelį išvydęs daktaras iškart duoda signalą sesutei: „Paruoškit vaikišką zondą, - sako jis.- Nes Vaitiekūnas atėjo...“
Šiandien žinau: niekas to vaikiško zondo neruošia. Gal ten jo iš viso nėra, gal niekada ir nebuvo. Bet po tokio medikų pažado gastroskopijos baimė perpus sumažėjo. Endoskopas daug artimesnis tapo. Ir Didžiulis Baimės kambarys tapo Mažesnės Baimės kambariu.
 
Atrodytų, ko gi bijoti? Bet anądien dar truputį baisesniame – kolonoskopijos kabinete – nuo nežinios beveik drebantį pacientą daktaras (turbūt nelabai geras daktaras) taip paguodė: „Matau, kad esate tvirtas vyras, išlaikysit! O vakar, kai kišau šitą žarną į užpakalį ponui N., jis neišlaikė: iš skausmo apalpo.“

Kodėl parašiau, kad tai buvo nelabai geras daktaras? Ne tik dėl gąsdinimo. Bet ir dėl to, kad tam išsigandusiam pacientui buvo tiesiai šviesiai įvardinta ir to alpusio nelaimėlio – visai Lietuvai žinomo politiko – pavardė.
Jei tas politikas sužinotų, tikriausiai rinktųsi ne tik kitą gydytoją, bet ir kitą gydymo įstaigą. Arba rinktųsi blogiausią variantą: nutartų pas daktarus nebeiti. Vienas taip nutarė (bijojo) ir... numirė: kažkuo pats tepėsi skaudantį dantį, o kai galutinai supūliavo, vėl bandė draugų patarimais gydytis. Paskui PATS užkrėtė savo kraują. Ir viskas. Viskas dėl jatrofobijos – gydytojų baimės.
 
Pusė Lietuvos netrukus susirgs (dalis jau serga) vakcinofobija – skiepų baime. Nežinomas procentas ligonių mūsų šalyje tikrai serga kancerofobija – bijo susirgti vėžiu. Bemaž kiekvienoj šeimoj turime ir žiauria liga nomofobija sergančiųjų: tai – baimė likti be mobilaus prietaiso. Ir nežinomas, bet didelis skaičius yra tikrų tikriausių nozofobų: žmonių, apskritai bijančių susirgti kokia nors liga.
Kodėl bijome daktarų? Klausimas - ne retorinis. Todėl atsakymai yra žinomi.
50 proc. pacientų neateina todėl, kad vizitus pas gydytojus (arba patį gydymą) sieja su skausmu. 36 proc. bijo odontologinių prietaisų. 10 proc. vizitą pas daktarus kažkaip sugeba susieti su gėda: dėl netobulo kūno, negražios odos ar bedantės burnos. Bet kas paaiškins, kodėl vienų moterų pas ginekologą vyrą varu nenuvarysi, o kitos ponios neis tikrintis, jei daktarė bus moteris?
Lietuviški bijoklių skaičiai yra panašūs į kitų šalių skaičius. Bet mūsų šaly yra dar kitos – iki šiol nepaminėtos, didžiulės ir plačios baimių kambario durys. Jos vadinasi keistai: „O Jeigu Daktaras Ką Nors Atras?“
 
Daugiau kaip trečdaliui potencialių ligonių tai – neperžengiamas baimės barjeras. Todėl vis daugiau ligų aptinkama tuomet, kai per vėlu. Kai mechanizmą remontuoti medicinai jau per sunku. Nes baimės mus nukreipia ne ten. Po limfomos ir šešių chemoterapijos seansų pacientė kasdien meldėsi ir vėl ne ten kreipė mintis: kartu su poteriais vis kartojo „kad tik vėl nesusirgčiau...“. Bet protingi medikai sako, kad galima įsikalbėti ne tik ligą. Sveikatą – taip pat. Tikėjimas gydymu (ir gydytojais) smegenyse programuoja išgijimus ir laukiamus rezultatus. Ir tai nėra tušti žodžiai: praėjusią savaitę buvau susitikęs su beveik šimtu sergančių ir jau vėžį nugalėjusių žmonių: Vilniuje vyko POLA konferencija. Tai buvo nuotaikingiausias šiemet mano matytas sambūris. Jis švytėjo tikėjimu.
 

Dabar žingsnis į šalį. Apie mus supančią aplinką. Apie laikraščius ir internetinius portalus. Sunkios ligos diagnozė žinomam žmogui juos... pakelia ant sparnų. Ir kokių tik komentarų tuomet nepaskaito susirgusieji! (Sveikatos ir stiprybės palinkėjimai paprastai užima tik 1/20 komentarų dalį). Nesakau, kad tokios informacijos apie ligas nereikia. Ypač, jei suserga vieši asmenys. Bet gal nereikėtų po tokiais pranešimais komentarų sklities? Tebūna tai žiniasklaidos prerogatyva. Ir savireguliacija.
Kitas klausimas – kaip rašoma: „Pasitikrink arba mirsi nuo prostatos vėžio!“ O gal geriau būtų šitaip: „Laiku nustatytas prostatos vėžys sėkmingai išgydomas!“? Ir dar: paprašysiu jūsų suskaičiuoti, kiek kartų per savaitę skaitėte (tame pačiame feisbuke) apie blogus daktarus, ir kiek gerųjų, padėjusių ligą įveikti, per savaitę parodė televizija? O gal ne jie, gal jūs pats kaltas? Nes vienas daktaras ligos nerado. Kitas – nerado taip pat. O štai bobutė būrėja iškart pasakė, kad kepenys „negeros“. Dviem ar trim gydytojais nepatikėjot. O bobutė patiko. Gal todėl, kad be balto chalato buvo?
 
„Po procedūrų, kurias kadais teko patirti, bijau balto chalato“, - rašo pacientė. Ir smulkiai išdėsto, kad jau vizito pas daktarą išvakarėse nervinosi, vėliau pusę nakties nemiegojo, o įžengusią į gydytojo kabinetą ją išpylė karštis ir šaltis vienu metu.
Kiekvienas atvejis turi priešistorę: gal daktaras kadais nepelnytai išbarė, gal nurodymų anąsyk duotų ji pati nesilaikė? O gal savijauta bloga todėl, kad ir darbe yra blogai? O dar tie nepažįstami žmonės kabinete trukdo...

Nebijokit kalbėti. Ir tenebijo daktaras paaiškinti, kad tie nepažįstami žmonės – taip pat daktarai. Tik kol kas rezidentais vadinami.
Neabejoju: kažkas ir dabar, šį rašinį skaitydamas, baimingai klausosi savęs. Ar nedūstu? Ar ne per retai plaka širdis? O šitas spuogelis ant kaklo – ar nebus taip, kad nuo jo prasidės... 
 
Visame kame yra vidurys. O kas perdaug ar permažai – jau nesveika. Todėl dabar – du baimės kambario išaiškinimai.
Pirmasis yra toks: bet kuri baimė - mūsų vaizduotės vaisius. Todėl nereikia bijoti to, kas dar neatsitiko.
Antrasis yra kitoks: visiškai baimės nejaučia tik tie, kurie nenori (arba negali) matyti tikrovės. Jie – taip pat stipriai rizikuoja.
Siūlau jums protingai pasirinkti abu variantus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...
    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Energija, laimė, naujų idėjų pliūpsnis po kurio ateina dirglumas, kaltė ir visiška apatija – su tokiomis nuotaikų kai...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Wuhano dienoraščių“ autorė: valdžia mane vertina kaip priešą

    Kinų autorė Fang Fang (pasiturinčių intelektualų šeimoje gimusios rašytojos tikrasis vardas yra Wang Fung) susidūrė su šiurkščia valdžios reakcija dėl publikuotų dienoraščių, kuriuose buvo aprašytas gyvenimas Wuhane ankstyvomis koronaviruso protrūkio dienomis. Tačiau moteris laikosi savo ir t...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica