Atpildas vis vien ateis

Henrikas Vaitiekūnas
2024-12-09
Atsiskaitymo už nuodėmes metas – anksčiau ar vėliau – ateina. Ir nesvarbu ar, anot katekizmo, esate Didysis Kaltininkas, ar tik smulkus paklydėlis, eilinį kartą klydęs eiliniuose rinkimuose. Bet kuriuo atveju šiandien turime išankstinę nuostatą: pagąsdinti. Ir ikišventinį šurmulį pristabdyti. Ir galbūt būtent jūsų asmenybe papildyti suirzėlių gretas.
Atpildas vis vien ateis

Toliau turėtų sekti sąrašas specialybių, kurių atstovai ims šito rašinio temą kritikuoti. Pirmiausia jie sakys, kad TAS atpildo LAIKAS ateis dar negreitai. Be to, elektromobiliai kenkia tiek pat kiek benzinas ar dujos. Žmonės dažniau serga, nes ėmė neteisingai maitintis. O dėl visuotinio atšilimo, sakys jie, kaltas yra begalinis naftos siurbimas bei pasaulyje vykstantys karai. Tokia yra viena pusė.
 
Kitoje pusėje stovi gudručiai-apsiskaitėliai. Jie teigia, kad ne karai ar „karai“ (angl. car – automobilis) yra didžiausias pavojus. Force majeure, nenugalimos aplinkybės, – štai kur didžioji esmė, sako jie. Ir konkretų paaiškinimą pateikia: girdi, pasaulį ilgainiui pražudys virusai, bakterijos bei iki šiol nežinomos ligos. Pavyzdžiui, tokios, kaip liga X. O po to jie tėkš ant stalo skaičius ir faktus. Pradės nuo senovės.
 

Antoninų maras (165 m.e. metai) nusinešė apie 10 mln. planetos gyventojų. Justiniano maras (544-ieji): apie 30 mln. aukų. Kiek vėliau buvo „Juodoji mirtis“ (1347 m., mirė per 30 mln.). Choleros epidemija (19 a. jų buvo net šešios, aukų skaičius – apie milijardą). Ir dar Azijos, Honkongo bei kitų šalių ir gyvūnų, paukščių, kiaulių ir panašiais vardais pavadinti gripai... Jums bus sunku patikėti (nes tuo metu jau gyvenote), kad AIDS nusinešė daugiau kaip 35 mln. gyvybių. O ką žinote (ne girdėjote) apie Ebolą? Apie Ziko karšligę? Apie Europoje jau plintantį Vakarų Nilo gripą? Yra apie ką paskaityti. Tačiau daugelis mūsų – gerovės valstybės idėjomis gyvenančių bendrapiliečių – renkasi variantą NEŽINOTI. Nes taip ramiau. (Dėl viso pikto, kad neleisčiau jums atsipalaiduoti ir laisviau kvėptelėti, darsyk perskaitykite pirmąjį rašinio sakinį.)
 
Jei jau paskaitėte, metas sugrąžinti prie probėgšmais minėtos ligos X. Kas tai? Išsigalvojimas, mokslininkų fantazijos ar realybėje egzistuojanti, tačiau mūsų sveikatos laikraščiuose niekuomet neminima liga?
 
Pradžia nesena: į ypač pavojingų ir trečdalio žmonijos išmirimu gresiančių ligų sąrašą ligą X Pasaulio sveikatos organizacija įrašė 2018-aisiais. Ir iškart suprognozavo: jei tokia pandemija atšliauš, aukų bus 20 kartų daugiau nei nuo COVID-19.
 
Iš kur tokia informacija? Ji rodo tik viena – mokslininkai dirba. Ir pirmoji jų išvada tokia: kovidas buvo startas. Paskui, TARSI, baigėsi, mes, TARSI, nurimome. Bet patogenai – bakterijos, grybeliai, virusai ir kiti parazitai – ardančios veiklos nė nebandė stabdyti. Todėl, kad aplinkybės dėl atšilimo, karų, užterštumo tam palankios kaip niekad.
 
O vystytis jos, vėl tų pačių mokslininkų nuomone, gali (ir jau vystosi!) ne vienu keliu. Schema įmanoma, pavyzdžiui, tokia: žmogui nepavojingas paukščių gripas mutuoja taip pat greitai kaip ir žmogiškosios gripo atmainos. Tačiau pakaktų nedidelės tarprūšinės „mutacijos“, pavyzdžiui, jei paukščių gripas kokiu nors būdu, gal net „netyčia“, persiduotų kiaulėms, ir gimtų monstras. Kiltų superpavojus. Dar neišsigandusiems ir norintiems „esmę pagauti“ teks prisiminti, kas yra štamas ir paskaityti apie štamų sąveiką su antibiotikais. Bet galima schemas piešti ir paprasčiau – be sudėtingų terminų.
 

Keliaukime į galimas ligos X priežastis. Didžioji ir Neįveikiamoji – stiprėjantis bakterijų atsparumas jau paminėtiems antibiotikams. Medikai žino. Bet pacientams tylomis, tarsi gerą darbą darytų, vis vien antibiotikus skiria. Po to niekas jau negeba paaiškinti, kodėl ligi šiol sėkmingai gydęs vaistas nebeveikia.
 
Virusų plitimą sąlygoja kelionės. Lietuviai, kaip keista bebūtų, – tarp daugiausiai po pasaulį keliaujančių tautelių. Bet ne išvežam, o atsivežam infekcijas. Spauda apie tas atsivežtąsias tyli. Nes nekalba apie tai ir medikai: „Nereikia tautos gąsdinti...“
 
Mikroplastikas. Laikraščiai kartais parašo, kiek daug jo žuvyse ir kituose jūrų gyvūnuose. Retkarčiais spaudoje patariama vandenį gerti ne iš plastmasinių, o tik iš stiklo butelių. Bet ar teko girdėti (skaityti) apie tai, jog „butelinis“ plastikas dar yra ir artimas ponų Alzhaimerio bei Parkinsono draugas?

 
Džiaugsmingų pranešimų šitame rašiny akivaizdžiai trūksta. Todėl skubu pranešti: Lietuvoje kol kas nėra užregistruota nė vieno susirgimo babezioze, afrikine tripanosomoze, negirdėtos jums bus ir Geltonoji ar Rifto slėnio karštligės bei dar maždaug 40 (?!) stipriai užkrečiamų ligų. Nes visos išvardintos ir bevardės ligos kankina gyvenančiuosius šiltesniuose kraštuose. Ten, kur žiemos besniegės.
 
Ar jau pažiūrėjote pro langą? Balta už jo? Baisenybės ne per pusnis žengia, o per purvą atmaknoja. Ir nebūtina pro tą patį langą turite matyti tirpstantį sniegą ar skylančius ledkalnius. Pasitelkite mąstymą. Kokią žinią atneša kylantis pasaulio vandenyno lygis? Ogi tokią: į aplinką patenka vis daugiau prieš tūkstančius metų juose įšalusių mikroorganizmų bei virusų. Tie virusai stipriai skiriasi nuo mums jau pažįstamų...
 
Reportažų apie šiukšlių rūšiavimą (dosniai ES lėšomis mūsų televizijoms apmokamų) netrūksta. Triukšmelis (nedidelis) kyla tik tuomet, jei paaiškėja, jog savaitėmis rūšiuotos atliekos galiausiai patenka (visos!) į... tą patį katilą. Nebaisu? Tuomet pasakysiu apie Bjaurios Šalies eksperimentą: Sibire esančios laboratorijos neseniai gavo leidimus ir užduotį atgaivinti prieš 30 tūkst. metų egzistavusius virusus. Girdi, mokslo reikalams. Tikrai? (Nepatikrintais duomenimis, amžino įšalo zonose jau rasta ir ispaniškojo gripo virusų, kuris 1918-1920 m. nusinešė ne mažiau kaip 40 mln. gyvybių)...
 
O dabar esu pasiruošęs nustebinti. Rimtieji pasaulio mokslininkai Didįjį Pavojų įžvelgia ne tik tūkstantmetėse atodangose ar mikroplastiko vandenynuose. Jie sako, kad 21-ojo amžiaus pabaigos rykšte taps Naujasis Mūsų Gyvenimo Būdas. Pavojus ateina iš ten, iš kur jo mažiausia tikimasi. Tačiau akylesnieji jau dabar jį įžiūri. Visuotinės beprotybės pavyzdžiai – ne tik gausėjantys teritoriniai konfliktai, „juodieji penktadieniai“, bet ir disociatyvus tapatybės sutrikimas (negebėjimas virtualaus gyvenimo atskirti nuo realybės), dirbtinis intelektas ir su juo susijusios fobijos. Prognozuojama, kad jau maždaug 2035-aisiais didžiausiomis sveikatos problemomis taps psichinės ligos ir depresija. Mokslo pasaulyje iš lėto gimsta mintis, kad ir pastaroji yra... stipriai užkrečiama.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    Šiemet gabi Vilniaus universiteto vientisųjų medicinos studijų šešto kurso studentė Kamilė Čeponytė pelnė VU ...
    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė anksčiau laiko gimusių naujagimių diena, skirta atkreipti dėmesį į šiems mažyliams ir jų t...

    Budinti vaistinė


    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

    razinka


    Sveika šeima


    Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

    „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

    Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Atpildas vis vien ateis
    Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
    Žaidžiantys pasitikėjimu
    Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
    Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
    Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

    Naujas numeris