Jeigu niekas nepasikeis, nuo 2016 metų, įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisai, vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) nebegalės vaistinėje dirbti savarankiškai, t. y. periodiškai prižiūrint vaistininkui. Tai reiškia, kad po metų vaistinėje visą darbo laiką turės dirbti vaistininkas. Ar vaistininkai gali dirbti ilgiau? Ne. Šiuo metu vaistininkai ir jų padėjėjai dirba 36 valandas per savaitę ir gali turėti 35 dienas kasmetinių atostogų, t. y. dirba trumpiau ir atostogauja ilgiau.
Esant tokiai situacijai ir artėjant 2016 metų reguliavimui, galime sulaukti rimtų problemų, kad vaistinėse nebus kam aptarnauti pirkėjų. Ar nebūtų pats metas imtis sprendimų ir farmacininkams nustatyti įprastinę 40 valandų darbo savaitę?
Pakeitus farmacininkų darbo laiką vaistinių paslaugos būtų prieinamesnės
Įsigaliojus minėtai Farmacijos įstatymo pataisai, dalį farmakotechnikų reikės pakeisti vaistininkais. Tai padaryti bus sudėtinga, nes jau dabar jaučiamas vaistininkų trūkumas. Šiuo metu tai iš dalies sprendžia būtent farmakotechnikai, kurių darbo rinkoje yra pakankamai. Dėl vaistininkų trūkumo daliai vaistinių gali tekti užsidaryti arba trumpinti darbo laiką. Uždarant arba trumpinant vaistinių darbo laiką dėl to labiausiai nukentės vartotojas, negalintis laiku įsigyti vaistų. Taip pat vaistinėje dirbant mažiau darbuotojų pirkėjui gali tekti ilgiau laukti eilėje, nesvarbu, ar jam reikia konsultacijos, ar jis tiesiog ateina įsigyti įprastai naudojamų vaistų.
Vienintelė galimybė išvengti minėtų problemų yra farmacijos specialistų darbo laiko ir kasmetinių atostogų suvienodinimas iki įprastos darbo savaitės ir atostogų trukmės. Tai ne tik leistų iš dalies išspręsti vaistininkų trūkumo problemą, bet padarytų vaistinių paslaugas prieinamesnes, farmacininkams dirbant visą darbo dieną.
Farmacininkų darbo sąlygos pasikeitė, o pasenęs darbo laiko reguliavimas – ne
Tikriausiai dauguma žmonių prisimena, kad anksčiau daugelis vaistinių buvo gamybinės, kuriose farmacijos specialistai pagal receptus gamindavo vaistus. Tiesiogiai dirbant su cheminėmis medžiagomis darbas galėjo būti pavojingas ir kenksmingas. Dabar situacija iš esmės pasikeitė. Vaistinėse prekiaujama jau pagamintais vaistais ir tik apie 70 vaistinių, t. y. tik 5 proc. visų veikiančių vaistinių, gamina vaistus. Akivaizdu, kad pasikeitus darbo sąlygoms didžioji dalis farmacininkų su pavojingomis cheminėmis medžiagomis nebesusiduria. Per daugiau nei 15 metų užregistruoti tik du farmacijos specialistų profesinės ligos atvejai. Net patys Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažįsta, kad „darbo sąlygos vaistinėse nėra kenksmingos“. Tačiau pasenęs reguliavimas
– dirbti ne daugiau 36 valandų per savaitę
– vis dar galioja.
Gydytojas ilgiau dirbti gali, farmacininkas – ne?
Ilgiau nei farmacininkai gali dirbti net sveikatos priežiūros specialistai (38 valandų darbo savaitė). Teikiantiems skubią medicinos pagalbą, chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, nustatyta 37 valandų darbo savaitė. Kas patiria didesnę emocinę ir psichologinę įtampą dirbant
–gydytojas, gelbėjantis žmogaus gyvybę, ar farmacininkas, parduodantis vaistus? Kodėl gydytojai, tiesiogiai gydantys pacientus, gali dirbti ilgiau nei farmacininkai, kurie neretai tik parduota gydytojo išrašytus vaistus arba kitas net ne medicinines priemones?
Pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Juk tie patys gaisrininkai, policininkai, teisės medicinos ekspertai ar netgi maisto pardavėjai dirbant patiria ne ką mažesnę emocinę ir psichologinę įtampą nei farmacininkai, bet kažkodėl jiems taikoma nesutrumpinta, o įprasta darbo savaitė. Arba visi chemikai, biochemikai ir kiti panašią profesiją turintys žmonės dirba pilną darbo savaitę, net jei jų darbas visą laiką susijęs su pavojingomis ir kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Ir niekas dėl to nesiginčija, nes savaime suprantama, kad dirbti 40 valandų per savaitę yra normalu.
Be kita ko, kaip parodė 2012 metais atliktas Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento tyrimas, daugelis ES šalių specialių išimčių farmacijos specialistų darbo laikui ir atostogoms netaiko. Tik Prancūzijoje taikomos tam tikros išimtys vaistininkams, dirbantiems pagal kolektyvinę darbo sutartį.
Kompensuojant trumpesnę darbo dieną – dirbama viršvalandžius
Jau dabar nemažai farmacininkų dirba daugiau nei vienu etatu arba dirba viršvalandžius. Turime nesusipratimą. Viena vertus, farmacininikų darbo savaitė yra trumpinama, kita vertus, jiems leidžiama dirbti viršvalandžius. Taip elgtis skatina nustatyta trumpesnė darbo diena, nes nėra kitų būtų užsidirbti daugiau ar užpildyti reikiamus etatus. Nustačius normalų darbo krūvį, kaip ir kitų sričių darbuotojams, tai leistų žmonėms užsidirbti tiek pat ar net daugiau ir be jokių papildomų etatų ar žaidimų viršvalandžiais.
Apie tai, kad farmacininkai galėtų dirbti kaip ir visi kiti, t. y. 40 valandų per savaitę, kalbama jau seniai. Tačiau valdžia kol kas nelinkusi nieko keisti. Farmacijos specialistų darbo pobūdis pasikeitė ir nėra pagrindo juos išskirti iš kitų darbuotojų kategorijų. Jei ir toliau nebus keičiamas farmacininkų darbo reglamentavimas, ateinančiais metais vaistinėse gali nebebūti kam aptarnauti pirkėjų.
Dovilė Sujetaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė
.jpg)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: