Kyla klausimas, gal po rinkimų didės dar daugiau? Atliekų tvarkymas brangs dėl po kelių savaičių pradėsiančios veikti naujos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje, Jočionių g. 13, kitaip dar vadinamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais (MBA). Čia bus atvežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų.
 
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovai aiškina, kad į tarifą įeina ne tik atliekų tvarkymo gamykloje atlikto darbo kaštai, bet ir aplinkosaugos mokesčiai, infrastruktūros išlaikymas ir paskolų sąnaudos. Tačiau gyventojams nepaaiškinama, kur tikrai sąnaudų bus mažiau. Iki tol komunalinių atliekų pirminį rūšiavimą atlikdavo patys vežėjai, netinkamas atliekas veždavo į Kazokiškių sąvartyną, esantį apie 50 km nuo Vilniaus. Pradėjus veikti minimai gamyklai, rūšiavimas bus atliekamas joje.
 
Gamykla pastatyta Vilniuje, šalia Lazdynų, atliekų vežėjams kelias bus trumpesnis, sumažės transportavimo, sandėliavimo sąnaudos, tuo pačiu turėtų mažėti ir atliekų tvarkymo tarifas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nepanoro į tai atsižvelgti, nors galimybių nebranginti atliekų tvarkymo tikrai yra. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiui įtakos turi valstybinis mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis nepavojingomis atliekomis – jį Seimas patvirtino 3 Eur už toną 2016 – 2017 m. Šis mokestis nedidėja, tai kodėl mokesčius didina savivaldybė?
 
Vilniečiams rūpi, kaip atliekos bus rūšiuojamos naujoje gamykloje, kiek jų pateks į sąvartyną, ar bus užtikrinta tinkama darbų kontrolė, kokią tai įtaką turės jų sveikatai? Kartu su Lazdynų gyventojais lankėmės Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje (MBA) ir matėme, kad po rūšiavimo lieka daug neišrūšiuotų atliekų ir plastmasės. Darytina išvada, kad pasirinktas netinkamas atliekų rūšiavimo būdas.
 
Ar Vilniaus miesto savivaldybei nerūpi, už ką gyventojai mokės brangiau?
Kyla klausimų ir dėl neaiškaus atliekų tvarkymo mokesčio skaičiavimo metodikos: iš gyventojų priimama skaičiuojant pagal konteinerių kubinius metrus, tuo tarpu atliekos į sąvartyną ir rūšiavimo gamyklą priimamos tonomis. Kyla abejonių ne tik dėl tokio skaičiavimo tikslumo – čia galimi ir piktnaudžiavimo atvejai.
 
Kuo mažiau bus atliekų, tuo mažiau gyventojai mokės. Vyriausybė dar 2013 m. patvirtino rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės turi nustatyti dvinarę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.
 
Pastoviąją įmokos dalį turėtų mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, šios lėšos būtų skiriamos atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti. Kintamoji įmokos dalis – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, nustatomos pagal atiduodamų komunalinių atliekų svorį. Tačiau patvirtinti šią tvarką Vilniaus miesto savivaldybė delsia. Savo ruožtu kitos savivaldybės, pvz. Klaipėdos, jau taiko naują metodiką, kur moka ne namas ar butas, o gyventojas, tuo užtikrinant principą „teršėjas moka“.
 
Norint kad gyventojai mažiau mokėtų už atliekų tvarkymą, pirmiausia reikia sumažinti bendrą atliekų kiekį. Tam miesto savivaldybė turėtų sukurti patogią atliekų rūšiavimo sistemą, skatinti gyventojus šiai veiklai, užtikrinti, kad arti namų būtų pastatyti reikalingi konteineriai. Taip pat svarbu išspręsti biodegraduojančių (maisto) atliekų surinkimo klausimus prie daugiabučių namų. Priėmus tokius sprendimus atliekų tvarkymo mokesčių tikrai nereikės didinti.