Ar nusipelnėme tik pigiausio vaisto?

Vytautas Žukauskas
2017-04-10
Valdžia teigia, kad jūs perkate per brangius vaistus, kai yra pigesnių, tad už vaistus jūs sumokate daug daugiau, nei galėtumėte. Vaistų kompensavimas ir apskritai vaistų politika Lietuvoje yra keisto reguliavimo pavyzdys. Valdžia subsidijuoja vaistus, o vėliau stebisi, kodėl žmonės perka ne pigiausius. Tai veda prie naujų reguliavimų, kurie nieko nesprendžia.
Ar nusipelnėme tik pigiausio vaisto?

Lietuvoje vaistai yra kompensuojami, t. y. yra tvirtinamas kompensuojamų vaistų sąrašas ir valstybė subsidijuoja didelę dalį jų kainos. Pernai iš Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tam skirta 228 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Patys gyventojai priemokomis sumokėjo 58 mln. eurų. Vadinasi, pirkdami kompensuojamuosius vaistus patys žmonės tiesiogiai už juos sumokėjo tik vidutiniškai penktadalį tikrosios jų kainos. Už likusią dalį sumokėjo visi mokesčių mokėtojai.
 
Sveikatos apsaugos ministerija nerimauja, kad valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams nuolatos auga. Iš tiesų, Valstybinės ligonių kasos (VLK) išlaidos kompensuojamiesiems vaistams 2016 m. išaugo 7 proc. arba 15 mln. eurų.

VLK teigia, kad gyventojai gali sutaupyti rinkdamiesi tos pačios grupės pigesnius kompensuojamuosius vaistus, bet to nedaro, nors ir žino, kad gydo ne pakuotė, ne tabletės spalva, o vaisto veiklioji medžiaga – apklausų duomenimis taip mano devyni iš dešimties gyventojų. Tad taip ir prieinama prie išvados – gyventojai neva renkasi ne tai, ką reikia (pigiausius vaistus). Dėl to didėja gyventojų išlaidos vaistams. Bet ar iš tikrųjų jau taip keista, kad gyventojai renkasi ne pigiausius vaistus?
 

Valdžia nusprendė, kad vaistus reikia subsidijuoti, nes tai yra būtinoji prekė – žmonėms neturėtų skaudėti galvos dėl išlaidų vaistams. Tačiau ekonomikos teorija sako, kad ką subsidijuosi, to daugiau ir turėsi. Tad jei žmonės patys susimoka tik vidutiniškai 20 proc. vaistų kainos, visiškai natūralu, kad jų pirks daugiau ir brangesnius. Kai didžioji kainos dalis yra padengiama valstybės, tuomet kaina pasidaro mažiau svarbus pasirinkimo motyvas.

 
Tada svarbiau tampa kiti subjektyviai suvokiami kokybės kriterijai, tokie kaip gydytojo ar pažįstamų rekomendacijos, gamintojas ar galbūt net didesnė kaina – brangesnis vaistas gali būti asocijuojamas su aukštesne kokybe. Kai žmonės tiesiogiai susimoka tik penktadalį tikrosios vaistų kainos, normalu, kad pigiausius renkasi tik apie 20 proc. perkančiųjų. Ko nors kito tikėtis būtų tiesiog naivu.
 
Tačiau to tikimasi. Ir ne tik tikimasi, bet kad taip ir būtų, imamasi vaistinių reguliavimo. Pvz., 2009 m. įtvirtintas reikalavimas, kad vaistinės privalo pacientams pasiūlyti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Dėl prievolės pasiūlyti pigiausią vaistą vaistinės privalomai turėjo įsigyti monitorius. Vadinasi, vaistininkas privalo žodžiu pirkėjui pasiūlyti pigiausią vaistą ir parodyti informaciją apie vaistų kainas ir priemokas monitoriaus ekrane. Vaistinės turėjo padengti visas išlaidas, susijusias su monitorių įsigijimu ir programinės įrangos įdiegimu. Vidutiniškai vienai vaistinei tai kainavo apie 274 eurus. Vaistinių apklausa atskleidė, kad dėl šios prievolės vieno kliento aptarnavimo trukmė vaistinėse pailgėja nuo 1 iki 5 minučių, vidutiniškai apie 2,5 min.
Tačiau reguliavimas nepadėjo. PSDF išlaidos vaistams ir pacientų priemokų suma kompensuojamiesiems vaistams vis tiek didėja. Esant vaistų subsidijai, kaina nebėra pagrindinis vaistų pasirinkimo motyvas, tad ir reguliavimas negali veikti.

 
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad ne čia šuo pakastas ir nenuleidžia rankų. Esą vaistinės pažeisdamos įstatymus nepasiūlo pigesnių vaistų, dėl to žmonės nesužino, kad tokių yra. Dėl to siūloma įvesti ir pradėti vykdyti slaptus kontrolinius pirkimus. Verslą prižiūrinčios institucijos galėtų apsimesti pirkėjais ir tikrinti, ar tikrai kiekvieną kartą yra pasiūlomas pigiausias vaistas, ir jei nepasiūlomas – vaistines bausti.
 
Bet juk akivaizdu, kad jokie slapti kontroliniai pirkimai nepadės. Visa tai labiau panašu į nesibaigiančią reguliavimo grandinę. Pirma – valdžia ima subsidijuoti vaistus, o tai daug kainuoja. Antra, ji įveda prievolę vaistinėms siūlyti pigiausią vaistą, ir tai, žinoma, neveikia. Trečia, valdžia siūlo vaistines griežčiau tikrinti. Kas toliau? Galbūt kitas žingsnis bus apskritai uždrausti pirkti brangesnius vaistus? Galbūt tai išspręstų problemą? Kai ignoruoji realybę, reguliavimų gali prisigalvoti daug.
 
Ką valdžia gali padaryti – panaikinti savo pačios priimtus kvailus reguliavimus, branginančius vaistus. Pavyzdžiui, padaryti taip, kad vaistus iš bet kurios kitos ES šalies, kur jie yra pigesni, būtų paprasta ir legalu atvežti į Lietuvą. Į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti vaistus, kurie yra bent kiek pigesni, o ne tik tuos, kurie yra būtinai perpus pigesni (šiuo metu galioja tokia taisyklė). Kuo greičiau panaikinti taisyklę, kad vienu adresu gali būti registruota tik viena vaistinė. Reikia tik politinės valios – štai, po ilgų Konkurencijos tarybos ir kitų institucijų reikalavimų panaikinta taisyklė, kad vaistinė privalo būti mažiausiai 60 kvadratinių metrų ploto.
Vytautas Žukauskas - Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris