Ar ministras išrašys veiksmingą receptą sveikatos apsaugai?

Dovilė Sujetaitė
2016-03-17
Darbą pradėjo naujas sveikatos apsaugos ministras. Kaip vieną iš esminių iššūkių jis įvardija sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo trūkumą. Sveikatos apsaugai atseikėjame daugiau kaip 6 proc. BVP. Taip, galima sutikti, kad turtingos šalys skiria daugiau. Visgi, mūsų kaimynės šalys skiria panašią dalį kaip ir mes – Estija ir Latvija net mažiau – iki 6 proc., Lenkija – 6,7 proc. BVP. Faktas, kad kasmet sveikatos apsaugai išleidžiame vis daugiau. Prieš dešimtmetį privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetas siekė beveik 700 mln. eurų, šiais metais – daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Tačiau dvigubai didesnė suma neišsprendė nei eilių, nei mažų atlyginimų, nei kyšių problemų. Juk ne tik BVP dalis, bet ir daugelis kitų veiksnių, lemia gerą sveikatos apsaugą. Apie ką reikėtų diskutuoti ir kokius pokyčius pradėti įgyvendinti, siekiant sukurti geresnę sveikatos apsaugą?
Ar ministras išrašys veiksmingą receptą sveikatos apsaugai?

Pritraukti daugiau privačių pinigų į sistemą. Visi sutaria, kad sveikatai reikia daugiau pinigų. Tačiau ne visi supranta, kad valstybės biudžetas ne bedugnis (juk pinigų taip greitai iš kažkur nepaimsi), kad būtų galima teikti nemokamas paslaugas visiems gyventojams, staigiai padidinti atlyginimus medikams ir pan. Jei tai būtų taip paprasta, dabar apie tai nekalbėtume. Ką daryti? Kitose šalyse sveikatos sistemoje sukasi žymiai daugiau privačių pinigų. Pats laikas juos įlieti į Lietuvos sveikatos sistemą. Reikia išnaikinti korupcinius vokelius ir juos pakeisti skaidriomis priemokomis. Atėjo laikas ir sudaryti palankias sąlygas žmonėms papildomai draustis privačiu sveikatos draudimu.
 

Racionaliau naudoti esamas lėšas. Pinigų kiekis – dar ne viskas. Svarbu, ir kaip jie panaudojami. Turime vieną didžiausių lovų ligoninėse skaičių Europoje. Tūkstančiui lietuvių tenka 7,6 lovos. Kitose šalyse šis rodiklis gerokai mažesnis: Latvijoje – 6, Estijoje – 5,6, Lenkijoje – 6,6, o Europos Sąjungos vidurkis – 5,4 lovos. Be to, net iki 80 proc. rajonų gyventojų gydosi ne savo savivaldybėse, o renkasi didesnes gydymo įstaigas. Rajonuose toliau išlaikomos tuščios lovos ir nenaudojama įranga, kurių išlaikymas kainuoja. Nors paslauga turi būti prieinama ir suteikiama kuo arčiau vartotojo, tačiau kai tai kainuoja šimtus tūkstančių, to toleruoti nebegalima. Juolab kad dauguma ligonių vis tiek veržiasi į didesnes klinikas didžiuosiuose miestuose.
 
Tikslingiau paskirstyti esamas lėšas. Arba, kaip kreipimesi į ministrą prašo medikai – „efektyviai ir pagrįstai leisti lėšas ir investuoti ne į perteklinę medicinos įrangą, o į svarbiausią turtą – darbuotoją ir pacientą“. Deja, šiuo metu nėra jokio išlaidų panaudojimo vertinimo, ypač kalbant apie brangią medicinos įrangą. Pats metas pradėti tai vertinti ir tikslingiau paskirstyti pinigus. Bei pinigų paslaugų kokybei gerinti ir medicinos darbuotojų atlyginimams didinti ieškoti vidiniuose resursuose.
 
Didinti sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją. Lietuvoje trūksta konkurencijos – privačių gydymo įstaigų dalis siekia vos 9 procentus. Pavyzdžiui, Olandijoje, ji siekia net 88 proc., Belgijoje – 70 proc., Prancūzijoje – 66 proc., Vokietijoje ir Austrijoje – po 50 procentų. Kitų šalių patirtis rodo, kad veiksminga konkurencija lemia geresnę sveikatos sistemą – efektyvesnę įstaigų veiklą, geresnę paslaugų kokybę ir pacientų aptarnavimą ir kt.
 
Leisti žmonėms patiems susimokėti už savo sveikatos draudimą. Lietuvoje privalomo sveikatos draudimo įmokų nemoka daugiau kaip pusė šalies gyventojų. Apie 1,6 mln. gyventojų yra apdrausti valstybės, o tiksliau – mokesčių mokėtojų, neatsižvelgiant nei į jų pajamas, nei į turimą turtą. Tai reiškia, kad net ir galintieji mokėti už savo gydymą nemoka sveikatos draudimo įmokų. Juos apdraudžia mokesčių mokėtojai, už jų gydymą irgi moka mokesčių mokėtojai. Išeina taip, kad mokesčių mokėtojas perka sveikatos draudimą ne tik sau, bet dar ir kitam. Kai kas antras pilietis nemoka už save, tai sistema yra pasmerkta sukčiavimui, šešėliui ir trūkumui. Kodėl galintys mokėti už savo gydymą negali patys apsidrausti? Būtina įvesti pajamų ir turto testą visiems, norintiems, kad už jų sveikatos draudimą sumokėtų mokesčių mokėtojai.
Iki rinkimų liko septyni mėnesiai. Laiko mažai, įsisenėjusių problemų – daug. Ministras sako – revoliucijų nekels. Vis dėlto bent vieną iš penkių pasiūlymų būtų galima įgyvendinti ar pradėti įgyvendinti.  
Dovilė Sujetaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Klausimas, užteks nuo kitų metų sausio pirmosios vaistinėse nuotolinės vaistininkų priežiūros farmakotechnikams kaip buvo iki &sca...
    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...

    Sveika šeima


    Šiandien tartis dėl gimdymo su gydytoju - nerekomenduojama

    Būsimos gimdyvės neretai iš anksto tariasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kad būtent jie priimtų gimdymą. Kokia viso to prasmė? Ar verta? Bijau, kad taip tik medikas bus įpareigojamas „budėti“. Margarita, 32 m. 

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica