Dabar lieka pirmųjų eilučių pasiekimus konfirmuoti. Padarykim tai smagiai! Taigi, 90 proc. vyrų „kairės pusės“ meilės nuotykių ima ieškoti tik sulaukę tam tikru skaičiuku besibaigiančio amžiaus: tuomet, kai jiems „stukteli“ 29, 39, 49, 59. Ir t.t.
 
Bet yra ir kitokių skaičiavimų. Ypač, kai apie ponias ir paneles šnekama. Vienas įdomesnių toks: jei žmona nuo vyro stipriai priklauso finansiškai, neištikimybės procentas yra vos 5. O jei atsitiko taip, kaip vis dažniau atsitinka, kad vyras uždirba mažiau nei žmona, vyrų, neištikimų savo maitintojoms, priskaičiuojama net per 20 proc. Ir dar vienas žavus mokslinio tyrimo rezultatas: nustatyta, kad moterys, su partnerius imituojančios orgazmą, neištikimauja triskart dažniau nei kitos.   
 
Smagiųjų faktų ir skaičiukų rašinyje dar rasite. Bet dabar laikas paaiškinti, kas tie adiulterai ir salafistai. Ėgi, nieko naujo: prancūzai adiulterais vadina neištikimus sutuoktinius (žodis turi lotyniškas šaknis). O salafistai yra viena islamo judėjimo atmainų – aršūs kovotojai prieš žalingus (jų nuomone) vakarietiškus moterų ir vyrų bendravimo įpročius.
 
Adiulterystė (toks terminas lietuviškai vartojamas pirmąsyk) mūsuose jau nieko nestebina. Mat įsivaizduojame esantys Vakarų pasaulio žmonėmis. Nesistebėti ir liežuvauti išmokė elektroninė spauda. O nesistebėti moko plačiai mūsų šaly išplitę liberalai. Negeru įpročiu (jau įprotis?) Lietuvoje TAI vadina vienintelis „Marijos radijas“.
 
Primenu: išdavystės rūšių 137-ios. Vieniems ji – tik tuomet, kai giliai kūniška. Kiti kenčia ir nuo dvasinės. O flirtas darbe be jokių prisilietimų – kas tai?
 
Visai ne statistinis, bet, sako, kad tikslus pastebėjimas: kuo daugiau artimiausioje aplinkoje yra žmonių, turinčių meilužius, tuo didesnė tikimybė, kad, tam tikram laikui atėjus, ir jūs užsinorėsite TAI turėti.
 
Dalis skaitytojų jau nepatenkinta: girdi, visai nesiruošiu TO daryti. Nesiginčysime. Nes žinome: MINTYSE kiekvienas (!) tokių bandymų turėjo. Bet ar nuodėmė TAI?
 
Prieš dvidešimt metų Lietuvoje vienas kitą apgaudinėdavo apie 20 proc. (kas penktas) 20-50 metų sutuoktinis. Šiandien situacija pakitusi: apgaudinėja jau 30 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. (Ištirta: statistiką „gerina“ 25-30 metų ištekėjusios ponios)...
 
Na, bet gi ne vien į aritmetikos pamoką susirinkom: pakalbėkime ir apie geografiją. Kaip jau iš LT pavyzdžio supratote, Vakarų šalyse moterų neištikimybė pastaraisiais metasi didėja. Skaičiukams įtakos turi Prancūzija ir Italija, kur moterų „su tais pomėgiais“ jau bemaž po 50 proc. Konservatoriška Didžioji Britanija atsilieka: ten po 20 proc. kiekvienos lyties neištikimųjų. Panašūs skirtumai ir aukštojo seksualinio liberalizmo šalyse – Skandinavijos valstybėse – po 40 proc. Dar kitaip Japonijoje ar Pietų Korėjoje: vyrams leidžiama daug daugiau nes tai... „sudėtinė 21-ojo amžiaus ir atsakingų pareigų bei trumpalaikio poilsio dalis“. O moterų neištikimybė toleruojama tik tam tikruose visuomenės sluoksniuose.
 
Pasaulis eina pirmyn. Ir dėl to „pirmyn“ galėtume pradėti ginčus. Bet pirmiausia turime paaiškinti dar kitą pavadiniman įsibrovusį žodį. Salafistai yra šariato žmonės. Todėl ir Maryam Ayonbi už neištikimybę sutuoktiniui buvo nubausta mirtinu užmėtymu akmenimis. Bausmė Irane atlikta viešai, miesto aikštėje. Ir Saudo Arabijoje šariatas šiandien veikia. (Bet čia 21-ajame amžiuje baisioji bausmė dar niekam nebuvo skirta). O štai Somalyje už septyniasdešimtmečio suviliojimą mirtimi nuteista pati jauniausia – 13-metė Aisha Dukulow.
 
Dar Afganistanas: bemaž dešimtmetį moterys už TĄ nusikaltimą mirties bausme nebuvo baudžiamos. Bet po 2021-ųjų bausmės atgaivintos. Atliekamos stadionuose, stebint šimtams žiūrovų. Ir yra dar ne viena Rytų šalis, kuriose bausmės už neištikimybę tarsi ir nėra numatytos. Bet žiaurūs kaimiškieji papročiai galioja Malyje, Jemene, Sudane ir kitur. Tiek apie geografiją, kurią kai kurios Lietuvos moterys sutiks džiaugsmingai žvelgdamos į dangų. Ir dėkos tam dangui, kad jis joms lėmė gimti ne Rytuose.
 
Bet mes ir toliau į rasotą pievą brendam, nors lietuvaičiai yra įsitikinę kad tokie rašiniai – tikrai ne apie jų šeimą – realybė yra (arba gali būti) kitokia.
Pagrindinė suklydimo priežastis – paprasta ir net gruboka. Tai, susimildami, atleiskite, – vištakumas. Paprasčiau pasakius – gebėjimas žiūrėti ir... nematyti. Parbėkim kartu pro tuos vištakumus.
 
Tai – mažyčiu žingsneliu darbovietėje peržengtas socialinis etiketas: „pasišaudymas“ žvilgsniais ir lengvi, netyčiniai (?), prisilietimai. Tai – tarsi atsitiktinis kavos gėrimas dviese. Vėliau pasikartos...
 
Tai – bendrame pokalbyje „neapgalvotai“ išsprūdusi mintis apie ne itin sėkmingą šeiminį gyvenimą ir visai nedidelius (bet jums svarbius) sutuoktinio trūkumus.
 
Tai – pasikeitę jūsų mylimojo (mylimosios) kvepalai ar puošnesni ir labiau tvarkingi nei įprasta rūbai. Gal net šukuosena? Tai – net gimtadienio sveikinimai, po kuriais anksčiau pasirašydavote abu, o dabar kažkodėl pasirašo tik jis (ji).
 
Ir netgi tai, kad sutuoktinio (-ės) tėvai, kurie anksčiau mažai rūpėjo, dabar jūsų „antrai pusei“ ėmė rūpėti labiau nei jūs. Ir, kaip keista bebūtų, prie tų mažai pastebimų pokyčių tenka dar vieną pridurti – padidėjęs dėmesys ir švelnumas savo vaikams. (Taip. Ir TAI yra ŽENKLAS!).
 
Ir dar tai, ką tikrai geriau už mus žinote, – pasikeitę intymiausieji santykiai.
Jau galite pradėti dėl visų šitų TAI ginčytis. Bet būkite atsargūs: jei rimtai analizei nusiteiksite, tų TAI rasite daug daugiau, nei jų čia prirašyta.
 
Dabar beliko tik pasistengti suręstosios konstrukcijos nesugriauti ir atsakyti į klausimą: ką bendro čia išdėliotos mintys turi su savaitraščio misija ir... sveikata?
 
Vištakumas – liga, kai žmogus gerai mato šviesoje, bet visiškai nemato prieblandoje. O blogiau už vištakumą yra tik... perdėtas įtarumas. Mūsų daktarai jį vadina paprastai: paranoidiniu asmenybės sutrikimu. Būkite atsargūs!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!