100 000 serga? Puiku!

Henrikas Vaitiekūnas
2019-10-01
Visai gali būti, kad įpratinome jus šį puslapį skaityti su kavos puodeliu rankoje ir iš anksto paruošta šypsenėle. Bet šiandien kava gali pasirodyti ne tokia skani. O ir šypsenėlės nelabai tikiuosi. Kalbėsim apie onkologiją. Premjero šukuosenos nekomentuosim. Gal tik priminsiu jo sakinį apie tai, kad kol asmeniškai ta liga nepaliečia, manom, kad ji paliks mus ramybėje. Nebūtinai paliks. Nes tas blogasis genas tūno kiekviename mūsų.
100 000 serga? Puiku!

Bet labiausiai jus turėtų nustebinti ilgamečio POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) viceprezidento Gedimino Žižio žodžiai. Perskaitęs spaudoje paskelbtus skaičius, kad Lietuvoje vėžiu sergančiųjų yra daugiau nei šimtas tūkstančių, ponas Gediminas pasakė, kad tai nėra tikslu, kad sergančiųjų – tikrai daugiau. Ir pridūrė, kad tai... džiugina. O išvydęs nustebusį mano žvilgsnį, paaiškino: na, nenumirė tie ligoniai, jie – gyvi. Gal po operacijų, gal prieš jas, bet gyvena. Gydosi. Ir net dirba. Tie, kuriems dar prieš du dešimtmečius tikrai būtų paskelbtas negailestingas nuosprendis, šiandien yra aktyvūs piliečiai. O tie nuosprendžiai savalaikės profilaktikos dėka jiems arba visiškai panaikinti, arba neribotam laikui atidėti.
 
Na, žinau: nepatinka jums tas žodis „atidėti“. Bet jis čia – ne atsitiktinis, nes kas kitas, jei ne jūs pats atidedate (vis atidedate ir atidedate!) sau duotą pažadą profilaktiškai pasitikrinti. Kai apie tokį pasitikrinimą užsimena šeimos gydytojas, pažadate ir... vėl atidedate. Gal dėl baimės, o gal, kad profilaktika nėra prievartinė priemonė...
Jei atsiversite Valstybinės ligonių kasos duomenis, tarp profilaktikos programų, jei nesate medikas, tikrai pasiklysite. Rasite gimdos kaklelio vėžio profilaktinę programą, krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio programą, vaikų dantų ligų programą ir profilaktinę programą, kuri mūsų puslapiui šiandien labiausia rūpi – priešinės liaukos vėžio programą. Tie ligonių kasos puslapiai mirga-marga skaičiais, grafiniais vaizdais ir... milijonais eurų. Bet konkrečių rezultatų nesugebėjau rasti.

 
Tiesa, G.Žižys tvirtina, kad prieš kurį laiką čia nebūčiau radęs net ir prostatos vėžio programos. Ji atsirado tik tuomet, kai Lygių galimybių kontrolieriui buvo pasiskųsta, jog vyrai dėl profilaktinių tyrimų ignoruojami. Bet tai buvo seniai. Dabar jau iškilo naujos užduotys. Šiemet, minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, įvardinti nauji diagnostikos, gydymo bei gyvenimo su šia liga aspektai. Svarbiausią jų nurodė Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė: „Trečdalis navikų Lietuvoje vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškai pasveikti nebeįmanoma.“ Antra konstatacija pirmąją tik sustiprina: iki 90 proc. ankstyvųjų stadijų navikų – sėkmingai išgydomi.
 
Apie ką čia mes? Vėl apie tą patį: apie ankstyvąją profilaktiką.
- Atsimenate R.Karbauskio „autobusiuką“, kaimuose kviečiantį vyrus pasitikrinti dėl prostatos vėžio? – klausiu Gedimino Žižio.
- Kur neatsiminsiu, - sako ilgametis POLA viceprezidentas. - Tai - mano idėja. Ir jei kam nors užkliuvo įsivaizduojami politiniai akcijos tikslai, jų nekomentuosiu. Tik pasakysiu, kad būtent tie sveikatos autobusai gyvybę išgelbėjo ne vienam.
 
Lietuvoje viską lemia pinigai. Na, gal ne tik Lietuvoje. Bet būtent mūsų šalyje prieš profilaktinius vyrų tikrinimus buvo užsimojusi ponia Agnė Zuokienė. Gražioji jos programa „Nedelsk!“ – kai profilaktiškai buvo tikrinamos moterys – ir teisinga, ir reikalinga. Tik kažkodėl poniai Agnei kadais nepatiko analogiška programa vyrams. (Susiraskite A.Zuokienės straipsnį „20 milijonų litų – į balą?“. Rašinys apie tai, kad gal ir nereiketų savivaldybėms skirti pinigų vyrų tikrinimams). Konkurencijos bijota ar kad jos puoselėjamai programai pinigų neliks? Bandžiau ponios Agnės apie tai raštu paklausti. Bet atsakymo nesulaukiau.
 

Kai apie bet kokią pinigų reikalaujančią akciją šnekame, kai Vyriausybės ar mecenatų prašome tą akciją remti, visuomet pirmas klausimas yra, kaip tie pinigai naudojami. Valstybinės ligonių kasos duomenimis (gaila, kad skaičiai seni), 2015 m. buvo skirta 13, 376 mln. eurų iš PSDF biudžeto ir rezervo lėšų. Dar radau skaičių, kad tai 34,4 proc. daugiau nei 2010 –aisiais. Bet ne vien eurai ar procentai Lietuvoje gyvena. O kiek žmonių patikrinta? Keliems tūkstančiams mirčių kelias užkirstas? Ir į šį klausimą atsakymą padėjo rasti G.Žižys: anot jo, kai kuriuose rajonuose patikrinta maždaug 50 proc. rizikos amžiaus vyrų. Kai kuriuose – gal 60 proc. Na, o daugelyje rajonų, miestų ir miestelių – vos 30-40 proc. Bandžiau ponui Gediminui aiškinti, kad tai nėra blogi skaičiai, bet prie sienos buvau priremtas neginčijamu įrodymu:
 
- Medicinos pasaulis jau suskaičiavo, kad prevencinės programos efektyvios tik tuomet, kuomet jos apima ne mažiau, kaip 80 procentų populiacijos, - sakė G.Žižys. Ir pateikė pasiūlymą: o ką, jei šeimos gydytojas nepriimtų paciento, kuris ne tik yra rizikos grupėje, bet ir ignoruoja pasiūlymus pasitikrinti? Gal taip priverstume?
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas po tokio pasiūlymo nespindėjo džiaugsmu: „Darbais apkraunam šeimos gydytojus. O tai turėtų būti ir visos valstybės rūpestis. Socialinės reklamos galimybes labiau galėtų išnaudoti visuomeninė televizija. Štai viešumas atliko svarbų vaidmenį, kuomet imta kalbėti apie premjero ligą. O ar matėte kokį profilaktikai kviečiantį plakatą magistralėje Vilnius-Klaipėda? Ar girdėjote įkyrią reklamą per radiją? Rezervų yra daug...“

 
Dėl rezervų sutinka ir G.Žižys. Nes netgi jis, nuolat susitinkantis su gydytojais ir onkologiniais ligoniais, nežino, kur ieškoti profilaktikos rezultatų.
- Mes turim personalo tarnybas, departamentus, atrankos kompanijas, - sako G.Žižys, - bet pasakykit, kokią nors instituciją, kuri žmogui, einančiam į naują darbą, pasiūlytų pasitikrinti sveikatą.
- Žinau, - sakau ponui Gediminui, - kolegos, dirbantys Lietuvos televizijoje, nebuvo laimingi, kai vadovybė liepė atnešti pažymas. Bet paskui džiaugėsi. Ir dar žinau, kad kiekvienas LRT dirbantis yra apdraustas.
Ir mes abu sutinkam, kad tai yra svarbu. Nes, kaip rodo neseni spaudoje skelbti pavyzdžiai, draudimas bet kokią sveikatą apdraudžia. Bet, jei atsitinka kas nors, sako, jog pinigų nemokės, nes pilietis... nebuvo pasitikrinęs.
Bet tai – jau kita tema. O šiandienos pabaigą pasiskolinu iš taip ir neatsiliepusios ponios Agnės Zuokienės: nedelsi – ilgiau gyvensi!
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
      Hipotonikai vasaros nelaukia

      Hipotonikai vasaros nelaukia

      „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

      Budinti vaistinė


      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

      razinka


      Sveika šeima


      Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

      Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      „Lauktuvės“ iš Nepalo

      Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Šešios dienos poliklinikose
      Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica