Psichoterapeutė: aistra gyva tik ten, kur yra oro ir erdvės

www.lsveikata.lt
2017-09-28
JAV psichoterapeutė Esther Perel įspėja partnerius, kurie yra pernelyg artimi, pernelyg... įsimylėję: „Seksualinei traukai reikalinga tam tikra distancija.“ Psychiologies.ru pokalbis su specialiste. 
Psichoterapeutė: aistra gyva tik ten, kur yra oro ir erdvės
Seksualinė trauka neapsiriboja tik seksu, ji remiasi vis gimstančiu noru iš naujo atrasti partnerį. Jeigu esu prie tavęs „prisiklijavęs“, nieko negaliu tavyje pamatyti.

- Įprasta manyti, kad seksualinė trauka neatsiejama nuo meilės. Iš tikrųjų?
- Mus gana ilgai bandė įtikinti, kad laimingos, seksualiniame gyvenime taip pat, tik tos poros, kurios per gyvenimą eina ranka rankon. Tačiau aš vis dažniau sutinku porų, kur partneriai myli vienas kitą, vienas kitam padeda, tačiau nebenori užsiimti seksu.
Tai gana skausminga, nes kartais jie jaučia seksualinę trauką kam nors kitam ir nesupranta, kodėl juos traukia pašalinis žmogus, o ne tas, kurį jie myli. Tokie žmonės išgyvena, mat buvo įsitikinę, kad meilė jiems garantuoja ir aistrą. Tačiau šios ir meilės įstatymai skiriasi. Meilė gyvena ten, kur yra saugumo jausmas, kur viskas įteisinta. Seksualinė trauka reikalauja nuostabos, netikėtumo, neapibrėžtumo. Poros, išsaugojusios aistrą, yra tos, kurios kito nepriima kaip sau priklausančio. Ten, kur meilei būtinas artumas, erotizmas nori distancijos.
 

- Kodėl šiuolaikinės poros susiduria su tokiomis problemomis?
Romantinis idealas, kuriuo šiandien remiasi supratimas apie santuoką, numato, kad mylimasis – vienintelis žmogus, kuriam galima viską papasakoti ir kuris duos tai, ko tu nori. Iš jo norime gauti tai, ką senovėje žmogui suteikdavo visa bendruomenė. Dvasinio artumo poreikis tuomet nebuvo sukoncentruotas į vieną žmogų, turėjusį išgelbėti kitą nuo egzistencinės vienatvės – tokia užduoti buvo paskirstyta keliems žmonėms.
Poroje ieškome ir aistros, ir emocinio saugumo ir socialinio statuso, ir net erotikos. Seksualinė trauka slopsta dėl tokios vienas kitą mylinčių žmonių izoliacijos tik dviese. O juk aistra gyva tik ten, kur yra oro ir erdvės.
 
- Bet juk mes labiau nepriklausomi, turime daugiau erdvės nei mūsų seneliai, kurie augo, dirbo kartu...
- Erdvė, kurią mes manome turį, menama. Kažkada viename name gyveno trys kartos, tačiau kiekvienas šeimos narys turėjo asmeninę erdvę. O ką šiandien sako į mane besikreipiančios poros? „Jis su manimi nesikalba“, „Ji nepasakoja man, ką jaučia“, „Aš niekada nežinau, ką jis galvoja“. Vienas apie kitą mes būtinai norime žinoti viską, reikalaujame visiško apsinuoginimo. Kokia čia asmeninė erdvė?
 
- Iš kur tas erdvės trūkumas atsiranda?
- Iš poreikio jaustis saugiam. Norėdami prisijaukinti išorės pavojus ir savo baimes, dangstomės artumu. Tačiau aistra – tai gaivališka jėga, kurios dėka esame gyvi. Vaikus ši jėga skatina pažinti pasaulį. Jeigu tėvai slopina tokį vaiko norą, jie dusina ir patį atžalų gyvenimą.

Poroje vyksta kažkas panašaus: seksualinė trauka neapsiriboja tik seksu, ji remiasi vis gimstančiu noru iš naujo atrasti partnerį. Jeigu esu prie tavęs „prisiklijavęs“, nieko negaliu tavyje pamatyti.
 
- Kodėl taip sunku išlaikyti seksualinę trauką?
Dėl to, kad tai yra paradoksas – juk tuose pačiuose santykiuose turime patenkinti ir saugumo, ir neištyrinėtų teritorijų poreikį. Todėl, kad aistra remiasi emocijomis, kurios kelia pavojų meilei. Pavydas, agresija, gyvuliškas pradas – tai tik kelios jų. Todėl, kad baimė mums trukdo atsiverti žmogui, nuo kurio taip stipriai priklausome.

Būdami patenkinti savimi pamirštame, kad seksualinę trauką reikia puoselėti, idant ji nežūtų.
Ir dar. Dažnai mūsų troškimai yra nukreipti ne į mūsų partnerį, o į išorę – darbą, draugus, vaikus,
Pažiūrėkite, ką galime padaryti norėdami susitikti su draugais! Ir pažiūrėkite, kaip mes myluojame savo vaikus. Jeigu bent pusę to laiko skirtume ir partneriui, aistra liepsnotų.
 
- Jeigu seksualinę trauką maitina distancija, ar galima ilgai geisti to, kuris yra šalia?
- Žinoma, kad negali geisti to, kuris yra tavo nuosavybė. Bet kas mes tokie, kad būtume tikri, jog kitas mums priklauso iki gyvenimo pabaigos? Tai – pagrindinis klausimas, kuri sau turėtume užduoti.

 
3 pratimai distancijai sukurti
  1. Paklauskite savęs, kokiose situacijose partneriui jaučiate stipriausią trauką. Nustebsite: tai būtent tie momentai, kai jį (ją) suvokiate kaip atskirą, su jumis nesusijusią asmenybę. Būtent erdvėje, skiriančioje jus vienas nuo kito, gimsta aistra.
  2. Paimkite lapą popieriaus, padalinkite jį į dvi dalis. Kairėje parašykite: „kai aš galvoju apie meilę, galvoju apie...“, dešinėje: „kai galvoju apie seksą, galvojus apie...“ Užrašykite žodžius, vaizdinius, asociacijas. Skirtingos pusėse, skirtingi dalykai. Pagalvokite, ką tai galėtų reikšti.
  3. Rašykite partneriui elektroniniu laiškus taip, tarsi jis būtų išvykęs. Susirašinėjimas sukurs distanciją, žaidybinę erdvę, pseudoanonimiškumą, leisiantį jums atsiskleisti kitoje šviesoje, niekad susitikus ryte virtuvėje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

      „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

      JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

      Naujas numeris