Po pandemijos: dėl geresnio sekso teks pasistengti abiem

Emilija Lipskytė
2022-05-26
Klinikinės psichologės Jelenos Kecmanovic teigimu, pandemijos pradžioje nemaža dalis jos pacientų seksą pradėjo minėti vis rečiau ir rečiau... Jį išstūmė kiti egzistenciniai rūpesčiai ir emocinės problemos. Tačiau pasauliui iš naujo atsiveriant, domėjimasis seksualiniu gyvenimu sugrįžta. Tiesa, pasak specialistės, ne vienam dabar kyla klausimas: kaip iš naujo išsiugdyti įprotį užsiimti seksu?
Po pandemijos: dėl geresnio sekso teks pasistengti abiem
Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, turėję lytinių santykių per pandemijos laikotarpį, pasižymėjo mažesne depresijos ir nerimo tikimybe.

Dveji įtempti metai
Šiemet atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 454 moterys ir 3 765 vyrai, duomenimis, pandemijos metu sumažėjo seksualinis aktyvumas ir padaugėjo seksualinės funkcijos sutrikimų. Kitas tyrimas, atliktas iki 2021 m. balandžio mėn., rodo, kad mažėjo ne tik moterų lytinių santykių dažnis, bet ir pasitenkinimas jais. Šias tendencijas lėmė kelios priežastys. Pirmoji – biologinė. „Žmonės patyrė daugiau streso ir baimės, mažiau mankštinosi, suprastėjo mitybos įpročiai, daugiau gėrė bei rūkė ar net dažniau vartojo antidepresantus“, – vardija santykių ir sekso terapeutas Ian Kerner.

 
Be to, pandemijos metu išaugo nerimo, depresijos rodikliai, padaugėjo konfliktų, kurie neigiamai veikia sekso dažnį. Santykių terapeutės Gail Guttman priduria, kad buvimas namuose su partneriu ir vaikais bei privatumo neturėjimas taip pat pablogino seksualinį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šis yra susijęs su aukštesne asmens ir poros gerove – o tai ypač svarbu stresinėse situacijose. Pavyzdžiui, pernai sausio mėn. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, turėję lytinių santykių per pandemijos laikotarpį, pasižymėjo mažesne depresijos ir nerimo tikimybe.
 
Psichologai ir terapeutai vieningai sutaria, kad mažėjant infekcijų skaičiui ir gyvenimui grįžtant į savas vagas, poroms metas pagyvinti seksualinį gyvenimą. „Dabar yra galimybė ne tik grįžti į normalų gyvenimą, bet ir kūrybiškai pagerinti seksualinius santykius“, – užsimena psichologas David Ley.
 
Abipusis sprendimas

Jei pora nori atgaivinti seksualinį gyvenimą, tai turi būti abipusis sprendimas, po kurio imamasi veiksmų. „Žmonės gali manyti, kad viskas pagerės savaime. Tačiau jei norime pokyčių, turime teikti pirmenybes“, – pabrėžia seksualinės ir reprodukcinės sveikatos psichologijos profesorė Cynthia Graha.
 
Taigi, kaip teikiate pirmenybę seksui? Pirmiausia įvertinkite, ar jūsų santykių pasitikėjimo ir geranoriškumo lygis vienas kito atžvilgiu yra saugus pagrindas atgaivinti seksualinį gyvenimą. „Gera pradžia – galimybė susivienyti ir kartu dirbti gerinant seksualinį gyvenimą, užuot vertinus tai kaip „aš prieš tave“ problemą“, – teigia D.Ley. Jei galiausiai nusprendėte, kad seksas – svarbus jūsų gyvenime, pradėkite apie tai kalbėti. Visuomenėje vyrauja paradoksas: atrodo, kad seksas yra visur ir visada – televizijos laidose, socialiniuose tinkluose, žurnaluose, – bet poros realiame gyvenime vengia pokalbių apie jį.

„Daugelis mano pacientų, bendraudami su partneriais jaučia nerimą, jei reikia kalbėtis apie seksą, – nuogąstauja klinikinė psichologė Jelena Kecmanovic. – Tyrimo, kurį atlikau prieš keletą metų, rezultatai rodo, kad poros, palyginti su kitomis bendro gyvenimo temomis, jaučia didesnį nerimą prieš konfliktinius pokalbius, kurie bus susiję su seksu.“

 
Peržengus „nekaltos mergelės“ slenkstį, jog pokalbis apie seksą tabu, reikėtų atsisveikinti ir su kitu mums įdiegtu kultūriniu scenarijumi. Klaidinga galvoti, kad jei mylite vienas kitą, troškimas ir aistra turėtų atsirasti iš niekur ir garantuotų spontanišką seksą. Pasirodo, tik apie 15 proc. moterų patiria vadinamąjį spontanišką geismą (vyrų procentas šiek tiek didesnis), o likusios reaguoja į kontekstą. Pavyzdžiui, erotinis masažas, seksualus šnabždesys ar jausmingi kvapai gali tapti puikia preliudija. Taigi, planuoti seksą nėra nieko blogo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris