Po pandemijos: dėl geresnio sekso teks pasistengti abiem

Emilija Lipskytė
2022-05-26
Klinikinės psichologės Jelenos Kecmanovic teigimu, pandemijos pradžioje nemaža dalis jos pacientų seksą pradėjo minėti vis rečiau ir rečiau... Jį išstūmė kiti egzistenciniai rūpesčiai ir emocinės problemos. Tačiau pasauliui iš naujo atsiveriant, domėjimasis seksualiniu gyvenimu sugrįžta. Tiesa, pasak specialistės, ne vienam dabar kyla klausimas: kaip iš naujo išsiugdyti įprotį užsiimti seksu?
Po pandemijos: dėl geresnio sekso teks pasistengti abiem
Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, turėję lytinių santykių per pandemijos laikotarpį, pasižymėjo mažesne depresijos ir nerimo tikimybe.

Dveji įtempti metai
Šiemet atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 454 moterys ir 3 765 vyrai, duomenimis, pandemijos metu sumažėjo seksualinis aktyvumas ir padaugėjo seksualinės funkcijos sutrikimų. Kitas tyrimas, atliktas iki 2021 m. balandžio mėn., rodo, kad mažėjo ne tik moterų lytinių santykių dažnis, bet ir pasitenkinimas jais. Šias tendencijas lėmė kelios priežastys. Pirmoji – biologinė. „Žmonės patyrė daugiau streso ir baimės, mažiau mankštinosi, suprastėjo mitybos įpročiai, daugiau gėrė bei rūkė ar net dažniau vartojo antidepresantus“, – vardija santykių ir sekso terapeutas Ian Kerner.

 
Be to, pandemijos metu išaugo nerimo, depresijos rodikliai, padaugėjo konfliktų, kurie neigiamai veikia sekso dažnį. Santykių terapeutės Gail Guttman priduria, kad buvimas namuose su partneriu ir vaikais bei privatumo neturėjimas taip pat pablogino seksualinį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šis yra susijęs su aukštesne asmens ir poros gerove – o tai ypač svarbu stresinėse situacijose. Pavyzdžiui, pernai sausio mėn. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, turėję lytinių santykių per pandemijos laikotarpį, pasižymėjo mažesne depresijos ir nerimo tikimybe.
 
Psichologai ir terapeutai vieningai sutaria, kad mažėjant infekcijų skaičiui ir gyvenimui grįžtant į savas vagas, poroms metas pagyvinti seksualinį gyvenimą. „Dabar yra galimybė ne tik grįžti į normalų gyvenimą, bet ir kūrybiškai pagerinti seksualinius santykius“, – užsimena psichologas David Ley.
 
Abipusis sprendimas

Jei pora nori atgaivinti seksualinį gyvenimą, tai turi būti abipusis sprendimas, po kurio imamasi veiksmų. „Žmonės gali manyti, kad viskas pagerės savaime. Tačiau jei norime pokyčių, turime teikti pirmenybes“, – pabrėžia seksualinės ir reprodukcinės sveikatos psichologijos profesorė Cynthia Graha.
 
Taigi, kaip teikiate pirmenybę seksui? Pirmiausia įvertinkite, ar jūsų santykių pasitikėjimo ir geranoriškumo lygis vienas kito atžvilgiu yra saugus pagrindas atgaivinti seksualinį gyvenimą. „Gera pradžia – galimybė susivienyti ir kartu dirbti gerinant seksualinį gyvenimą, užuot vertinus tai kaip „aš prieš tave“ problemą“, – teigia D.Ley. Jei galiausiai nusprendėte, kad seksas – svarbus jūsų gyvenime, pradėkite apie tai kalbėti. Visuomenėje vyrauja paradoksas: atrodo, kad seksas yra visur ir visada – televizijos laidose, socialiniuose tinkluose, žurnaluose, – bet poros realiame gyvenime vengia pokalbių apie jį.

„Daugelis mano pacientų, bendraudami su partneriais jaučia nerimą, jei reikia kalbėtis apie seksą, – nuogąstauja klinikinė psichologė Jelena Kecmanovic. – Tyrimo, kurį atlikau prieš keletą metų, rezultatai rodo, kad poros, palyginti su kitomis bendro gyvenimo temomis, jaučia didesnį nerimą prieš konfliktinius pokalbius, kurie bus susiję su seksu.“

 
Peržengus „nekaltos mergelės“ slenkstį, jog pokalbis apie seksą tabu, reikėtų atsisveikinti ir su kitu mums įdiegtu kultūriniu scenarijumi. Klaidinga galvoti, kad jei mylite vienas kitą, troškimas ir aistra turėtų atsirasti iš niekur ir garantuotų spontanišką seksą. Pasirodo, tik apie 15 proc. moterų patiria vadinamąjį spontanišką geismą (vyrų procentas šiek tiek didesnis), o likusios reaguoja į kontekstą. Pavyzdžiui, erotinis masažas, seksualus šnabždesys ar jausmingi kvapai gali tapti puikia preliudija. Taigi, planuoti seksą nėra nieko blogo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris