Po pandemijos: dėl geresnio sekso teks pasistengti abiem

Emilija Lipskytė
2022-05-26
Klinikinės psichologės Jelenos Kecmanovic teigimu, pandemijos pradžioje nemaža dalis jos pacientų seksą pradėjo minėti vis rečiau ir rečiau... Jį išstūmė kiti egzistenciniai rūpesčiai ir emocinės problemos. Tačiau pasauliui iš naujo atsiveriant, domėjimasis seksualiniu gyvenimu sugrįžta. Tiesa, pasak specialistės, ne vienam dabar kyla klausimas: kaip iš naujo išsiugdyti įprotį užsiimti seksu?
Po pandemijos: dėl geresnio sekso teks pasistengti abiem
Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, turėję lytinių santykių per pandemijos laikotarpį, pasižymėjo mažesne depresijos ir nerimo tikimybe.

Dveji įtempti metai
Šiemet atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 454 moterys ir 3 765 vyrai, duomenimis, pandemijos metu sumažėjo seksualinis aktyvumas ir padaugėjo seksualinės funkcijos sutrikimų. Kitas tyrimas, atliktas iki 2021 m. balandžio mėn., rodo, kad mažėjo ne tik moterų lytinių santykių dažnis, bet ir pasitenkinimas jais. Šias tendencijas lėmė kelios priežastys. Pirmoji – biologinė. „Žmonės patyrė daugiau streso ir baimės, mažiau mankštinosi, suprastėjo mitybos įpročiai, daugiau gėrė bei rūkė ar net dažniau vartojo antidepresantus“, – vardija santykių ir sekso terapeutas Ian Kerner.

 
Be to, pandemijos metu išaugo nerimo, depresijos rodikliai, padaugėjo konfliktų, kurie neigiamai veikia sekso dažnį. Santykių terapeutės Gail Guttman priduria, kad buvimas namuose su partneriu ir vaikais bei privatumo neturėjimas taip pat pablogino seksualinį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šis yra susijęs su aukštesne asmens ir poros gerove – o tai ypač svarbu stresinėse situacijose. Pavyzdžiui, pernai sausio mėn. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys, turėję lytinių santykių per pandemijos laikotarpį, pasižymėjo mažesne depresijos ir nerimo tikimybe.
 
Psichologai ir terapeutai vieningai sutaria, kad mažėjant infekcijų skaičiui ir gyvenimui grįžtant į savas vagas, poroms metas pagyvinti seksualinį gyvenimą. „Dabar yra galimybė ne tik grįžti į normalų gyvenimą, bet ir kūrybiškai pagerinti seksualinius santykius“, – užsimena psichologas David Ley.
 
Abipusis sprendimas

Jei pora nori atgaivinti seksualinį gyvenimą, tai turi būti abipusis sprendimas, po kurio imamasi veiksmų. „Žmonės gali manyti, kad viskas pagerės savaime. Tačiau jei norime pokyčių, turime teikti pirmenybes“, – pabrėžia seksualinės ir reprodukcinės sveikatos psichologijos profesorė Cynthia Graha.
 
Taigi, kaip teikiate pirmenybę seksui? Pirmiausia įvertinkite, ar jūsų santykių pasitikėjimo ir geranoriškumo lygis vienas kito atžvilgiu yra saugus pagrindas atgaivinti seksualinį gyvenimą. „Gera pradžia – galimybė susivienyti ir kartu dirbti gerinant seksualinį gyvenimą, užuot vertinus tai kaip „aš prieš tave“ problemą“, – teigia D.Ley. Jei galiausiai nusprendėte, kad seksas – svarbus jūsų gyvenime, pradėkite apie tai kalbėti. Visuomenėje vyrauja paradoksas: atrodo, kad seksas yra visur ir visada – televizijos laidose, socialiniuose tinkluose, žurnaluose, – bet poros realiame gyvenime vengia pokalbių apie jį.

„Daugelis mano pacientų, bendraudami su partneriais jaučia nerimą, jei reikia kalbėtis apie seksą, – nuogąstauja klinikinė psichologė Jelena Kecmanovic. – Tyrimo, kurį atlikau prieš keletą metų, rezultatai rodo, kad poros, palyginti su kitomis bendro gyvenimo temomis, jaučia didesnį nerimą prieš konfliktinius pokalbius, kurie bus susiję su seksu.“

 
Peržengus „nekaltos mergelės“ slenkstį, jog pokalbis apie seksą tabu, reikėtų atsisveikinti ir su kitu mums įdiegtu kultūriniu scenarijumi. Klaidinga galvoti, kad jei mylite vienas kitą, troškimas ir aistra turėtų atsirasti iš niekur ir garantuotų spontanišką seksą. Pasirodo, tik apie 15 proc. moterų patiria vadinamąjį spontanišką geismą (vyrų procentas šiek tiek didesnis), o likusios reaguoja į kontekstą. Pavyzdžiui, erotinis masažas, seksualus šnabždesys ar jausmingi kvapai gali tapti puikia preliudija. Taigi, planuoti seksą nėra nieko blogo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Monika (50 m.) gyveno saugų gyvenimą, kol vieną dieną nesusirgo mirtina liga, kurios per stebuklą ir juodą gydytojų darbą pavyko a...
    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    „Kartais atrodo, kad čia daug kas palikta natūraliai atrankai. Kita vertus, kai būklė rimta, reaguojama greitai“, &nda...

    Budinti vaistinė


    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

    Sveika šeima


    Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

    Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

    Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Diena, nepanaši į kitas
    Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
    Egzistencija, pagrindžianti realybę
    Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

    Naujas numeris