Žaiz­dos tvars­ty­mas: mar­lės nau­do­ji­mas lie­ka pra­ei­ty­je

Aigustė Tavoraitė
2017-10-02
Vi­suo­me­nei se­nė­jant dau­gė­ja žmo­nių, ku­riems bū­ti­na nuo­la­ti­nė svei­ka­tos prie­žiū­ra. Vis ak­tu­a­les­ne pro­ble­ma tam­pa lė­ti­nių, sun­kiai gy­jan­čių žaiz­dų gy­dy­mas. No­rint tai daryti efek­ty­viai, rei­kia rem­tis ne tik nau­jo­mis me­to­di­ko­mis, bet ir pa­si­rink­ti tin­ka­mus tvars­čius bei an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes.
Žaiz­dos tvars­ty­mas: mar­lės nau­do­ji­mas lie­ka pra­ei­ty­je
Tvarstant lėtines žaizdas neturėtų būti naudojama marlė, ji nepalaiko reikiamos gijimo aplinkos, ilgina žaizdos gijimą. Taip pat atidžiai reikėtų rinktis antiseptines priemones.

Ski­ria kom­plek­si­nį gy­dy­mą
Žaiz­dos įvai­rio­se kū­no vie­to­se ga­li at­si­ver­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių, pa­vyz­džiui, in­fek­ci­jos, nu­de­gi­mų, on­ko­lo­gi­nių li­gų, po ope­ra­ci­jų.
 

„Pa­cien­tų su lė­ti­nė­mis žaiz­do­mis, opo­mis li­go­ni­nė­je su­lau­kia­me vis dau­giau. Tai le­mia ir tai, kad ne­ma­žai po­li­kli­ni­ko­se dir­ban­čių chi­rur­gų ne­be­no­ri pa­tys gy­dy­ti to­kių žaiz­dų, nes tai – il­gas, ne tik daug ži­nių, bet ir kan­try­bės rei­ka­lau­jan­tis dar­bas“, – pa­ste­bė­jo VUL San­ta­ros kli­ni­kų Krau­ja­gys­lių re­konst­ruk­ci­nės ir en­do­vas­ku­li­nės chi­rur­gi­jos cen­tro gy­dy­to­ja krau­ja­gys­lių chi­rur­gė dr. In­gri­da Aša­kie­nė.
 

Pa­sak jos, žaiz­das la­bai svar­bu tiks­liai nu­sta­ty­ti ir skir­ti kom­plek­si­nį gy­dy­mą. Ki­tu at­ve­ju no­ri­mas re­zul­ta­tas ne­bus pa­siek­tas, ga­li pra­si­dė­ti kom­pli­ka­ci­jos.

„Da­lis pa­cien­tų pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sky­rių dėl ne­tin­ka­mo žaiz­dų gy­dy­mo. Kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi šir­dies vož­tu­vai, ki­ti or­ga­nai, pra­si­de­da inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Tai pa­lie­čia ir jau­nes­nio am­žiau­as žmo­nes“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.
 
Kli­ni­ko­se šie pa­cien­tai pa­ten­ka į įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų – die­to­lo­gų, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gų, ben­drų­jų chi­rur­gų, slau­gos spe­cia­lis­tų – ran­kas. Pir­miau­sia įver­ti­na­ma, ar nė­ra krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mo, to­liau – ar nė­ra in­fek­ci­jos, gre­tu­ti­nės li­gos. To­kie žmo­nės daž­nai ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­ki­mu.
„Pa­vyz­džiui, kai ku­rių pa­cien­tų ne­pra­de­du gy­dy­ti, kol ne­su­da­ro­mas mi­ty­bos pla­nas. Su­re­gu­lia­vus mi­ty­bą gau­na­ma pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, žaiz­dos gi­ji­mui rei­ka­lin­gų me­džia­gų­“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.
 
Re­ko­men­duo­ja­ma drėg­na te­ra­pi­ja 
At­stačius krau­jo­ta­ką, pa­rin­kus rei­kia­mą gre­tu­ti­nės pa­to­lo­gi­jos gy­dy­mą, bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma žaiz­dos prie­žiū­ra ir tvars­čiu. „Tvarsčių cha­rak­te­ris­ti­kos yra skir­tin­gos. Vi­si jie yra ge­ri, bet tik esant tam tik­rai žaiz­dos gi­ji­mo sta­di­jai. Di­džiau­sia klai­da kal­bant apie vie­ti­nį žaiz­dų gy­dy­mą, kad kon­kre­čio­je gi­ji­mo sta­di­jo­je pa­ren­ka­mas ne tas tvars­tis. Ne­ga­li­ma po vie­no tvars­ty­mo spręs­ti, ar tvars­tis gy­do veiks­min­gai, įver­ti­ni­mui bū­ti­nas il­ges­nis lai­kas“, – pa­brė­žė I.Aša­kie­nė.
 
Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad nors il­gą lai­ką žaiz­dos bu­vo gy­do­mos sau­sai, šiuo­lai­ki­nės lė­ti­nių žaiz­dų gy­dy­mo re­ko­men­da­ci­jos re­mia­si drėg­nos te­ra­pi­jos prin­ci­pu.

„Drėg­no­je ap­lin­ko­je grei­čiau mig­ruo­ja ląs­te­lės, ska­ti­na­mas nau­jų ląs­te­lių dau­gi­ni­ma­sis, ne­si­for­muo­ja ša­šas ir ran­das, ir tai le­mia grei­tes­nį gi­ji­mą. To­kią ap­lin­ką žaiz­do­je pa­lai­ko šiuo­lai­ki­niai tvars­čiai – hid­ro­ko­loi­di­niai, al­gi­na­ti­niai, pu­tų, si­li­ko­niai, ge­li­niai tvars­čiai“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja, pri­dur­da­ma, kad di­džiau­sią prak­ti­nę pa­tir­tį tu­ri su­kau­pu­si gy­dant žaiz­das la­biau­siai iš­tir­tais hid­ro­ko­loi­di­niais tvars­čiais.
„Jie la­bai ge­rai ab­sor­buo­ja ek­su­da­tą, pa­lai­ko drėg­ną ap­lin­ką žaiz­do­je, kar­tu ska­ti­na­ma fib­ri­no­li­zė, an­gio­ge­ne­zė, ne­ža­lo­ja­mi žaiz­dos au­di­niai“, – sa­kė krau­ja­gys­lių chi­rur­gė.
 
Pa­vo­jų su­ke­lia biop­lė­ve­lė
Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad gy­dant žaiz­das itin svar­bu kon­tro­liuo­ti in­fek­ci­ją. Ki­tu at­ve­ju ne tik ga­li bū­ti stab­do­mas žaiz­dos gi­ji­mas, bet ir kil­ti grės­min­gos kom­pli­ka­ci­jos – ga­lū­nių am­pu­ta­ci­ja, krau­jo už­krė­ti­mas.

„Ypač pa­vo­jin­ga, jei žaiz­dą den­gia biop­lė­ve­lė. Tai tar­si „šar­vas“, ku­rį pa­si­ga­mi­na bak­te­ri­jos, siek­da­mos iš­lik­ti, ap­si­sau­go­ti nuo jas ga­lin­čių su­nai­kin­ti iš­ori­nių veiks­nių. Biop­lė­ve­lė yra in­fek­ci­jos šal­ti­nis. Ji stab­do žaiz­dos gi­ji­mą. De­ja, įpras­ti dez­in­fek­tan­tai biop­lė­ve­lės ne­įvei­kia, o me­cha­ni­nis jos nu­va­ly­mas duo­da tik trum­pa­lai­kį efek­tą“, – kal­bė­jo I.Aša­kie­nė.
 
No­rint pa­siek­ti sėk­min­gų žaiz­dos gy­dy­mo re­zul­ta­tų, svar­biau­sia ne­už­si­im­ti sa­vi­gy­da. „Tvars­tant žaiz­das ne­tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma mar­lė, ji ne­pa­lai­ko rei­kia­mos gi­ji­mui drėgnos ap­lin­kos, il­gi­na žaiz­dos gi­ji­mą. Taip pat ati­džiai rei­kė­tų rink­tis an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes. Bri­lian­ti­nė ža­lu­ma, ka­lio per­man­ga­na­tas ar van­de­ni­lio pe­rok­si­do tir­pa­las lė­ti­nių žaiz­dų prie­žiū­rai ne­nau­do­ja­mi“, – įspė­jo gy­dy­to­ja.
 
Tvars­tant žaiz­das ne­tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma mar­lė, ji ne­pa­lai­ko rei­kia­mos gi­ji­mo ap­lin­kos, il­gina žaiz­dos gi­ji­mą. Taip pat ati­džiai rei­kė­tų rink­tis an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes.
„Da­lis pa­cien­tų pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sky­rių dėl ne­tin­ka­mo žaiz­dų gy­dy­mo. Kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi šir­dies vož­tu­vai, ki­ti or­ga­nai, pra­si­de­da inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Tai pa­lie­čia ir jau­nes­nio am­žiaus žmo­nes“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja krau­ja­gys­lių chi­rur­gė dr. In­gri­da Aša­kie­nė.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris