Visuomenei senėjant daugėja žmonių, kuriems būtina nuolatinė sveikatos priežiūra. Vis aktualesne problema tampa lėtinių, sunkiai gyjančių žaizdų gydymas. Norint tai daryti efektyviai, reikia remtis ne tik naujomis metodikomis, bet ir pasirinkti tinkamus tvarsčius bei antiseptines priemones.
Tvarstant lėtines žaizdas neturėtų būti naudojama marlė, ji nepalaiko reikiamos gijimo aplinkos, ilgina žaizdos gijimą. Taip pat atidžiai reikėtų rinktis antiseptines priemones.
Skiria kompleksinį gydymą
Žaizdos įvairiose kūno vietose gali atsiverti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, infekcijos, nudegimų, onkologinių ligų, po operacijų.
.jpg)
„Pacientų su lėtinėmis žaizdomis, opomis ligoninėje sulaukiame vis daugiau. Tai lemia ir tai, kad nemažai poliklinikose dirbančių chirurgų nebenori patys gydyti tokių žaizdų, nes tai – ilgas, ne tik daug žinių, bet ir kantrybės reikalaujantis darbas“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytoja kraujagyslių chirurgė dr. Ingrida Ašakienė.
Pasak jos, žaizdas labai svarbu tiksliai nustatyti ir skirti kompleksinį gydymą. Kitu atveju norimas rezultatas nebus pasiektas, gali prasidėti komplikacijos.
„Dalis pacientų patenka į priėmimo skyrių dėl netinkamo žaizdų gydymo. Kai infekcija išplinta, gali būti pažeidžiami širdies vožtuvai, kiti organai, prasideda inkstų, kepenų funkcijos nepakankamumas. Tai paliečia ir jaunesnio amžiauas žmones“, – aiškino gydytoja.
Klinikose šie pacientai patenka į įvairių sričių specialistų – dietologų, dermatovenerologų, bendrųjų chirurgų, slaugos specialistų – rankas. Pirmiausia įvertinama, ar nėra kraujotakos sutrikimo, toliau – ar nėra infekcijos, gretutinės ligos. Tokie žmonės dažnai serga cukriniu diabetu, nutukimu.
„Pavyzdžiui, kai kurių pacientų nepradedu gydyti, kol nesudaromas mitybos planas. Sureguliavus mitybą gaunama pakankamai baltymų, žaizdos gijimui reikalingų medžiagų“, – pasakojo specialistė.
Rekomenduojama drėgna terapija
Atstačius kraujotaką, parinkus reikiamą gretutinės patologijos gydymą, būtina pasirūpinti tinkama žaizdos priežiūra ir tvarsčiu. „Tvarsčių charakteristikos yra skirtingos. Visi jie yra geri, bet tik esant tam tikrai žaizdos gijimo stadijai. Didžiausia klaida kalbant apie vietinį žaizdų gydymą, kad konkrečioje gijimo stadijoje parenkamas ne tas tvarstis. Negalima po vieno tvarstymo spręsti, ar tvarstis gydo veiksmingai, įvertinimui būtinas ilgesnis laikas“, – pabrėžė I.Ašakienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nors ilgą laiką žaizdos buvo gydomos sausai, šiuolaikinės lėtinių žaizdų gydymo rekomendacijos remiasi drėgnos terapijos principu.
„Drėgnoje aplinkoje greičiau migruoja ląstelės, skatinamas naujų ląstelių dauginimasis, nesiformuoja šašas ir randas, ir tai lemia greitesnį gijimą. Tokią aplinką žaizdoje palaiko šiuolaikiniai tvarsčiai – hidrokoloidiniai, alginatiniai, putų, silikoniai, geliniai tvarsčiai“, – kalbėjo gydytoja, pridurdama, kad didžiausią praktinę patirtį turi sukaupusi gydant žaizdas labiausiai ištirtais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
„Jie labai gerai absorbuoja eksudatą, palaiko drėgną aplinką žaizdoje, kartu skatinama fibrinolizė, angiogenezė, nežalojami žaizdos audiniai“, – sakė kraujagyslių chirurgė.
Pavojų sukelia bioplėvelė
Gydytoja pabrėžė, kad gydant žaizdas itin svarbu kontroliuoti infekciją. Kitu atveju ne tik gali būti stabdomas žaizdos gijimas, bet ir kilti grėsmingos komplikacijos – galūnių amputacija, kraujo užkrėtimas.
„Ypač pavojinga, jei žaizdą dengia bioplėvelė. Tai tarsi „šarvas“, kurį pasigamina bakterijos, siekdamos išlikti, apsisaugoti nuo jas galinčių sunaikinti išorinių veiksnių. Bioplėvelė yra infekcijos šaltinis. Ji stabdo žaizdos gijimą. Deja, įprasti dezinfektantai bioplėvelės neįveikia, o mechaninis jos nuvalymas duoda tik trumpalaikį efektą“, – kalbėjo I.Ašakienė.
Norint pasiekti sėkmingų žaizdos gydymo rezultatų, svarbiausia neužsiimti savigyda. „Tvarstant žaizdas neturėtų būti naudojama marlė, ji nepalaiko reikiamos gijimui drėgnos aplinkos, ilgina žaizdos gijimą. Taip pat atidžiai reikėtų rinktis antiseptines priemones. Briliantinė žaluma, kalio permanganatas ar vandenilio peroksido tirpalas lėtinių žaizdų priežiūrai nenaudojami“, – įspėjo gydytoja.
Tvarstant žaizdas neturėtų būti naudojama marlė, ji nepalaiko reikiamos gijimo aplinkos, ilgina žaizdos gijimą. Taip pat atidžiai reikėtų rinktis antiseptines priemones.
„Dalis pacientų patenka į priėmimo skyrių dėl netinkamo žaizdų gydymo. Kai infekcija išplinta, gali būti pažeidžiami širdies vožtuvai, kiti organai, prasideda inkstų, kepenų funkcijos nepakankamumas. Tai paliečia ir jaunesnio amžiaus žmones“, – aiškino gydytoja kraujagyslių chirurgė dr. Ingrida Ašakienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: