Palengvinta tvarka
Iki šių metų lapkričio 1 dienos šachtinio šulinio vandens tyrimą minėtoms gyventojų grupėms galėjo skirti tik šeimos gydytojas. „Atnaujinta tvarka siekiama sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir palengvinti sąlygas gyventojams. Nuo šiol dėl šulinio arba gręžinio vandens ištyrimo jie gali kreiptis į mus tiesiogiai“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
 
Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje.
 
Vandenį teršia žmogaus veikla
Vandens kokybei didelę įtaką turi žmogaus vykdoma žemės ūkio veikla. Tręšiant žemę azotinėmis trąšomis – salietra, mėšlu, srutomis, karbamidu – per užterštą dirvožemį į paviršinius ir požeminius vandenis patenka azoto junginiai nitratai.
Požeminį vandenį teršia ir iš tvartų, lauko tualetų, srutų ir nuotekų duobių į gruntą įsigeriančios azotinės medžiagos, pamažu virstančios nitratais ir dar agresyvesniais junginiais – nitritais. Taip formuojasi užteršti žemės plotai, per kuriuos į šachtinių šulinių ir individualių gręžinių vandenį sunkiasi kenksmingi junginiai.
 
Su geriamuoju vandeniu į organizmą patekusios didelės nitratų dozės gali būti toksiškos organizmui. Veikiami įvairių fermentų, nitratai organizme pirmiausia virsta nitritais, o šie – nitrozo junginiais. Nustatyta, kad nitrozo junginiai yra kancerogenai ir skatina piktybinių auglių atsiradimą.
 
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas pasaulio valstybės griežtai riboja nitritų ir nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje. Lietuvos geriamojo vandens higienos normose numatyta, kad nitritų koncentracija vandenyje neturi viršyti 0,5 mg/l, o nitratų – 50 mg/l (kūdikiams 10 mg/l).
 
Didesnis pavojus nėščiosioms ir kūdikiams
Sveikatos specialistai sako, kad padidėjęs azoto junginių kiekis geriamajame vandenyje gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
 
„Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, o patekęs į žmogaus organizmą gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių, – teigia I.Taraškevičienė. – Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.“
 
Dėl sutrikdyto kraujo deguonies pernešimo pasireiškia vidinis deguonies badas – methemoglobinemija. NVSC atstovės teigimu, ji ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. „Deguonies trūkumui itin jautri centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys. Stipriai apsinuodijus, kūdikį gali ištikti mirtis“, – sako I.Taraškevičienė.
 
Buitiniai filtrai ar virinimas kenksmingų medžiagų iš vandens nepašalina. Priešingai, ilgai virinant užterštą vandenį, nitratų koncentracija jame gali padidėti, nes dalis vandens nugaruoja.
 
Taršiausi Kauno ir Šiaulių šuliniai
Siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais, pernai Lietuvoje buvo ištirti 582 šachtiniai šulinys. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko kas ketvirtas (27 proc.) šulinys.
 
Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, buvo Kauno ir Šiaulių apskrityse – net 34 proc. tirtų šulinių vandens ėminių neatitiko nustatytų normų. Mažiausiai kokybės reikalavimų neatitikimų nustatyta Klaipėdos apskrityje – 17 proc. šulinių rasta nitritų ir nitratų.
 
Ištyrimo tvarka
Užsakius ištyrimą, NVSC atstovai per tris darbo dienas turi susisiekti su pareiškėju ir suderinti vandens ėminio paėmimo laiką bei vandens išgavimo įrenginio aplinkos įvertinimą. Vandens ištyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pakartotinis tyrimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių.
 
Tyrimo metu nustačius saugos reikalavimų neatitinkantį nitritų ir nitratų kiekį, NVSC nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, turi apie tai informuoti pareiškėją. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pareiškėjui turi būti pateikti išsamūs tyrimo rezultatai, taip pat suteikta informacija apie geriamojo vandens išgavimo įrenginio priežiūrą, riziką žmogaus sveikatai bei veiksmus, kurių pareiškėjas gali imtis, siekdamas apsaugoti savo sveikatą nuo neigiamo vandens poveikio.
 
„Būtina pabrėžti, kad nustačius šulinio vandens taršą nitritais ir nitratais, tokio vandens vartoti negalima. Ypač nėščiųjų ir kūdikių maistui ruošti. Patariama ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių – jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemos arba naudoti fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių”, - pataria NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

---

 
Komentaras
Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė:

- Vanduo nėštumo laikotarpiu ypač svarbus. Jis palaiko reikiamą amniono skysčio kiekį, gerina kraujotaką, padeda transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas vaisiui. Jei nėščioji geria pakankamai vandens, gerėja virškinimas, mažėja vidurių užkietėjimo rizika. Nėščioji dažniau šlapinasi, tad mažėja bakterijų dauginimosi tikimybė.
 
Vandens poreikis kiekvienam organizmui yra individualus, nes priklauso ir nuo fizinio aktyvumo, ir nuo to, kiek vandens gaunama kitomis formomis: valgant sriubas, geriant arbatą. Paprastai rekomenduojama per dieną išgerti 8-10 stiklinių vandens. Nėščiosioms minimali vandens dozė per parą – 2 litrai.
 
Svarbu, kad geriamas vanduo būtų švarus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo sukelia hemoglobino problemas: kenksmingos medžiagos jam trukdo prisijungti deguonį, tad nutrūksta jo tiekimas. O deguonis, kaip žinome, svarbus absoliučiai visų organizmo ląstelių funkcijoms, vaisiaus vystymuisi.
 
Pernai danų atliktame tyrime nustatyta, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo lemia įvairius naujagimių defektus. Pastebėti regos, klausos, veido ir kaklo defektai.
Organizmui kenksmingi ne tik nitritai ir nitratai, bet ir bakterijos, pirmuonys, sunkieji metalai. Todėl būtina reguliariai tirti vandenį, ypač jei naudojamas šulinio vanduo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!