„Kada mes kalbam apie bendrą registracijos srautą, tai kalbam apie tai, kad pacientams pagal jų ligos situaciją reikia kuo greičiau patekti pas gydytoją ir situacijos būna įvairios. Pas mus ir yra jau išskirstoma: žalieji koridoriai onkologiniams pacientams, skubesnės konsultacijos kardiologinių būklių metu, kur gali grėsti miokardo infarktas ir panašiai“, – LRT radijui pirmadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
 
„Tokiu atveju svarbu pakliūti pas specialistą, kuris gali teikti tą tinkamą pagalbą, o ne laukti tam tikros pavardės, kur dar ne visai aišku, kokiu pagrindu pacientas renkasi konkretų specialistą“, – teigė ji.
 
Anot viceministrės, tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams arba tam tikros paslaugos jam teikiamos jau kurį laiką, medicinos įstaigoms rekomenduojama teikti ilgalaikio stebėjimo paslaugas.
 
„Kur iš tiesų gydytojas jau priima pacientą ilgalaikiam stebėjimui, tai reiškiasi, bent keletą metų jis tampa atsakingas už šito paciento priežiūrą. Tai yra gydytojo ir jo komandos tuomet reikalas ir pareiga sutvarkyti registraciją, kad pacientas turėtų arba telefoną, arba sutartą jau laiką, (...) kada sekantis vizitas turi įvykti“, – sakė J. Čelutkienė.
„Iš principo tada nereikėtų eiti per bendrąją registratūrą“, – pridūrė ji.
 
Kaip skelbė BNS, apie tai, kad kai kurios gydymo įstaigos išbandys praktiką registruoti pacientus ne pas konkretų gydytoją, o į tam tikros srities specialisto kabinetą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė prakalbo balandžio pradžioje.
 
Anot jos, šiuo pilotiniu projektu siekiama įsitikinti, ar jis padės sumažinti eiles, ir patikrinti gyventojų reakciją.
M. Jakubauskienė taip pat sakė, kad pilotinis projektas registruoti pacientą į konkrečios srities kabinetą, o ne pas konkretų mediką, bus atšauktas, jeigu sulauks pernelyg didelio nepasitenkinimo.
Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi ieškoti būdų mažinti eiles pas gydytojus.