Priemokos tapo patologinėmis
 
„Remiantis ligoninių kasų duomenimis, mažiausiai 40 milijonų eurų Lietuvos gyventojai per metus sumoka papildomai už sveikatos paslaugas, už kurias jau buvo sumokėta iš PSDF“, – skaičiais kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
 
Anot jos, kai kurios klinikos, siuntimą turintiems pacientams, teikiasi pasiūlyti 14-20 proc. dydžio nuolaidą. „Žodžio „priemoka“ pacientas registratūroje dažniausiai negirdi. O jei žmogus kreipiasi su siuntimu, aiškindamas, kad už paslaugą neturėtų mokėti, privatininkai siūlo palaukti tris keturis mėnesius, registruotis per e.sveikatą. Ar tiesiog praneša, kad galimybės paslaugą gauti nemokamai – nėra“, – privačių klinikų darbo ypatumus vardijo viceministrė.
 
„Nieko nedaryti ir nereaguoti yra nusikalstama. Priemokų už šlepetes, tyrimą geresniu magnetinio rezonanso aparatu turėtų nebelikti“, – įsitikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė, atkreipusi dėmesį, kad padėtį taisyti imtasi praėjus 27 metams po įstatymo priėmimo.
 
Anot J.Čelutkienė, siekdama išspręsti viešojo sveikatos sektoriaus eroziją ir į sistemą atnešti daugiau skaidrumo ministerija telkia pastangas įtvirtinti sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio pakeitimą, kuriuo siūloma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigose papildomai neimti jokio mokesčio, kai už jas jau yra užmokėta iš PSDF.
Tokiam siūlymui pritaria ir diskusijoje dalyvavę gydymo įstaigų vadovai.
 
„Priemokos – kaip prasidėjusi piršto gangrena. Jas reikia naikinti be diskusijų. Jei šiandien neamputuosime piršto, rytoj reikės amputuoti pėdą“, – vaizdžiai kalbėjo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.
 
„Matome, kiek kas ima priemokų. Peržengtos visos padorumo ribos“, – negailestingas buvo ir premjero patarėjas Evaldas Navickas, vadovaujantis Vilniaus rajono centrinei poliklinikai. Pasak jo, priėjome ribą, kai viešasis sektorius stovi ant bedugnės krašto: „Arba viešąjį sektorių ištrauksime ir leisime visaverčiai funkcionuoti, arba mus kas nors pastums.“
 
„Įstatymu turi būti apibrėžta PSDF finansuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apimtis, o tam, už ką gali būti apmokama papildomai, nustatyti aiškūs kriterijai. Dabar Konstitucijoje nurodoma „tam tikrais atvejai“. Reikėtų aprašyti visus „tam tikrus“ atvejus, idant visuomenei būtų aišku, kas yra tie „tam tikri atvejai“, „pacientų pageidavimai“ ir „tam tikros paslaugos“. PSDF nėra skirtas dalykams, kurie gali būti apmokami pacientų pageidavimu“, – Konstitucinio Teismo išaiškinimą analizavo nuotoliu diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis pridūrė, kad priemokų už sveikatos paslaugas praktika kelia nepasitenkinimą visose 27 Europos Sąjungos valstybėse.
 
Viešasis sektorius šokdinamas labiau
 
Europarlamentarui antrino ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė: „Medicinos paslaugos nėra ūkinė veikla. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad paslaugos, kurios teikiamos viešosiose įstaigose, yra valstybės laiduojamų funkcijų užtikrinimas. O kai paslaugas teikia ūkio subjektas, tai – jau ūkinė veikla, kurios tikslas yra pelnas.“
 
Anot ministrės, viešasis sektorius sąlygų nesirenka: būtinoji pagalba, šakos sutarties įsipareigojimų vykdymas, pagalbos prieinamumas 24 valandas, 7 dienas per savaitę ir kt.
 
Milžinišką pacientų skaičių aptarnaujančių Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša pridūrė, kad privačiam sektoriui tenka gydyti ir gerokai lengvesnių būklių pacientus, taigi mažesnė ir rizika, kad šios komplikuosis, o gydymo įstaiga patirs didesnius kaštus.
 
Todėl veikimo sąlygų suvienodinimas, pasak ministrės, būtų skaidrumo pridedantis elementas.
 
Komitetą bombarduoja laiškais
 
Lietuvos pensininkų asociacijos „Bočiai“ pirmininko pavaduotoja Irena Kriščiūkaitė piktinosi, kad papildomai sumokėti už sveikatos paslaugas, gaunant kelių šimtų eurų pensiją, – nepakeliama našta. Anot jos, tai padaryti galėtų, ko gero, vos vienas procentas pensininkų.
 
„Ar tai ne diskriminacija?“ – apmaudavo I.Kriščiūkaitė dargi pirštu dūrusi į skaudžiausią vietą – pacientų eiles. Net metus ar ilgiau laukdami, ne vienas pensininkas paslaugos tiesiog nesulaukia.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė pasidalijo keista tendencija... Komitetas yra bombarduojamas įvairių asociacijų, tarp jų – ir pacientų organizacijų atstovų laiškais, kuriuose pasisakoma už priemokas.
 
„Gal padarome visas paslaugas mokamas? Gal pacientai tegul ima mokėti ir už transplantacijas, ir už onkologinių ligų gydymą?“ – ironizavo paklausimų šokiruota L.Šukytė-Korsakė.
 
Komiteto pirmininkė taip pat siūlė peržiūrėti gydytojų konsultacijų įkainius – šiuos nustatyti adekvačius, idant specialistams būtų galima mokėti orius atlyginimus. Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius įsitikinęs: paslaugų įkainiai už specialistų konsultacijas – teisingi.
 
„Dauguma poliklinikų, kurios teikia tokias paslaugas, dirba pelningai ir neimdamos už tai jokių priemokų. Už tokius įkainius galima išsilaikyti ir mokėti garbingus atlyginimus. Vidutinis gydytojo atlyginimas Lietuvoje „ant popieriaus“ siekia penkis tūkstančius eurų. Tai atitinka apie 2,3 vidutinio darbo užmokesčio“‚ – argumentavo G.Bendorius.
 
Sumokėjęs apeisi eilę
 
G.Bendorius teigia, jog pacientai skriaudžiami priemokų tiek privačiose, tiek viešosiose įstaigose: privačiose jiems tenka už paslaugas sumokėti, o viešosiose jie siunčiami į vaistinę nusipirkti gydymui reikalingų priemonių. Nors pasirašydamos sutartį su ligonių kasomis įstaigos įsipareigoja nereikalauti jokių priemokų iš paciento, kuomet teikiamos PSDF apmokamos paslaugos. Taigi, anot G.Bendoriaus, nors šie veiksniai turėtų sudaryti sąlygas, kad priemokų nebūtų apskritai, statistika rodo priešingai. Pacientai raginami sumokėti loginio ryšio neturinčiais argumentais. Vienas jų – papildomai sumokėjus tyrimas esą bus atliktas greičiau.
 
„Nesąžininga, kad sumokėjęs pacientas apeina eilę. Visi mokesčių mokėtojai esame lygūs. Eilės greitumą turi lemti tik medicininės indikacijos, bet ne socialinės galimybės“, – įsitikinęs Kauno klinikų vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Anot jo, valstybės prioritetas turėtų būti vykdyti tokią politiką, kuri užtikrintų vienodas sąlygas pacientui gauti paslaugą reikiamu metu.
 
„Priemokų ribojimas – teisingas, nes kainų skirtumai kartais yra nesuvokiami protu. Vis dėlto reikėtų surasti tokį sprendimo būdą, kad jis būtų racionalus“, – reziumavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!