Antra „naujiena“ dar prastesnė: anądien pradinių klasių mokytoja pasiskundė, kad nė vienas iš jos antrokų nežinojo, ką reiškia žodis „tėviškė“. (Patvirtinimui prisiminkite: o kada jūs vartojote būtent šitą žodį? Vargu, ar pasiseks! Nes iš kasdienės šnekamosios kalbos jis jau senokai pasitraukęs).
 
Ir trečia: žodis „piliulė“ (pavadinime) nebūtinai reiškia mažą ar kietą vaisto formą. Dabar jis dažniau vartojamas perkeltine prasme: kai reikia „nuryti karčią piliulę“. T.y. tuomet, kai reikia perprasti nemalonų reiškinį. Ir ne perkeltine prasme, o tiesiogine.
 
Bet ir čia įžanga nesibaigia: baigėsi, atrodo, tik mūsų kompiuteriniam raštingumui skirti Europos pinigai. O jei kas altruistiškai tuo švietimu dar tebesirūpina, tai tik nenuilstančios mūsų bibliotekų darbininkės.
 
O sveikatos specialistai vis bara ir bara: girdi, per daug laiko prie kompiuterių (ir telefonų, kuriuos dabar jau galima kompiuteriais vadinti) praleidžiame. Todėl susigadiname ne tik sėdėseną, bet ir stovėseną bei gulėseną. O nuolatinis skubėjimas, jei jis dar ir su kompiuteristika surištas, sėja mūsų galvose mąstymo užtemimus ir sąmonės rūką. Ties tais rūkais stabtelkime: patikrinkime ar tvyro.
 
Tvyro, jei bent su vienu iš išvardintų teiginių sutinkate. 1– galvoje nuolat daug minčių ir vienu metu turite daugiau nei du tikslus. 2 – jūsų mintys dažniausia yra negatyvios: nuolat kas nors nervina ir dėl ko nors išgyvenate. 3 – jus erzina tai, ko niekaip negalite pakeisti: oras, kamščiai gatvėse, politika. 4 – blogai miegate.
 
Šie ženklai rodo, kad jūsų „stalčiukuose“ (kurie yra galvoje) – chaosas ir netvarka. Ir nežinote, kaip „išsišluoti“. Psichoterapeutai pataria: tvarka galvoje turi būti tokia pat kaip... kompiuteryje. Jūs patikite tuo ir... sėdate prie išmanaus telefono. Ir dabar bus vienintelis išmaniųjų prietaisų supeikimas šiame rašiny. (Toliau juos tik girsime ir ginsime). O dabar: pirmapradžio chaoso smegenyse atsikratysime tik pastūmę išmaniuosius į šoną ir paėmę baltą popieriaus lapą. Surašykite ramiai dienos darbotvarkę. Dvi artimiausias užduotis. Dvi tolesnes. Ir netgi tai, ko šiandien jokiu būdu nedarysite. Prisiversti tai padaryti bus sunku. Bet migla ims sklaidytis. Ypač – kai tai darysite trečią dieną iš eilės. O tada vėl sėskit prie kompiuterio ar telefono: balto lapo patirtis technikai persiduos; imsite kitaip dieną planuoti. (Planavimo principų yra ne vienas: internetas padės juos rasti. Bet, vienu metu daug užduočių sau keliantiems, patarčiau paskaityti apie italų studento F.Cirillo „išradimą“ – paprastą, bet veiksmingą „Pomodoro efektą“).
 
Dar vienas patarimas, dėl kurio kai kurie skaitytojai net įsižeisti gali. Sumaištis ir chaosas galvose sumažėja, kuomet chaoso sumažėja ir aplinkoje: ir stalas, ir grindys turi būti švarūs. Švara gimdo švarą.
 
Įsibėgėję bendrieji rašinio autoriaus postringavimai iki šiol dar neatskleidė pavadinimo šifro. Kas gi toji piliulė? Ir kaip paviršiun išplaukia užmirštos temos?
 
Šią savaitę populiarus Lietuvoje žiniatinklis publikavo rašinį tema „Stresas ne tik kenkia, bet ir padeda“. Ir tai sužadino mintį pratęsti analogijas. Mat visuotinai peiktas įnikimas į technologijas ir gadžetus – kai kurie kalbininkai tuos prietaisus siūlė vadinti „malondaikčiais“ (?) – pasirodo, taip pat turi ne vieną teigiamą pusę. Ypač – tuomet, kai jums jau per 50!
 
Iš asmeninės praktikos ir popiežiaus Pranciškaus jau žinome: televizija – beviltiškai paseno. Tik – keista prasme: ji tebėra įdomi kūdikiams (animacija), nėštukėms (muilo operos) ir „morozams“ (kuriuos nuolat rodo šeimos televizija, save vadinanti TV3). Visi kiti – o jų apie 70 proc. – seniai panirę į internetą. Ir – nors ten „vanduo taip pat ne pats švariausias“ – iš jo semiamasi informacijos greičio, kognityvinių funkcijų ir susidomėjimo iki tol nepažintu pasauliu. Arba iki interneto neįsivaizduotomis emocijomis. Visa tai stimuliuoja fizinę penkiasdešimtmečių ir dar vyresnių būseną. Įskaitant net galvos kraujotaką. („New York Post“ faktai: iš 400 tūkst. tirtųjų net 38 proc. – būtent tiek kasdien naudojosi gadžetais – turėjo 42 proc. stipresnę kognityvinę atmintį. Ir fantaziją. Ir kūrybiškumą. Ir mokėjo daugiau nei dvi užsienio kalbas. Svarbi, žinoma, ir išlyga, nurodyta tyrimo pabaigoje: technologijų naudojimas turi būti aktyvus ir įtraukiantis, o ne pasyvus.
 
...Tikiuosi, kad šito pradžiamokslio neskaito kompiuterinę techniką bent minimaliai įvaldę. Noras – kad perskaitytų sakantys, jog... „per vėlu jau...“. Arba teigiantys, kad akys jau silpnos. Tai negi anūkai jiems nepapasakojo, kad kompiuteryje – priešingai nei knygoje – tekstą gali pasididinti? Ir kontrastą gali paryškinti iki norimo. Ir pelės rodyklės dydį gali pakeisti. Ir, žinoma, teisingai turi būti parinkti kompiuterio stalas bei kėdė.
 
Žingsnis į šoną. Kažkada, kavą geriant su mobiliųjų telefonų ryšio vadovais, „pasigyriau“, kad gal žinau tik apie 20 proc. šito gadžeto galimybių. Girdi, tiek man ir pakanka. Bet specialistai – pieš tai gražiai šyptelėję – pataisė mane: pasakė, kad būtų puiku, jei žinočiau ir mokėčiau naudotis bent 2 proc. tos technikos teikiamų paslaugų. Jie buvo teisūs. Nes – prašome nemeluodami sau pasakyti – ką jūs žinote apie konkrečius kompiuterinių įrankių rinkinius: kas yra Anki, Notion, Forest, Sleep Cycle, ar Headspace? (Tai, kas čia išvardinta yra susiję ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su atminties gimnastika bei viso kūno sveikata).
 
Ir specialiosios programėlės. „Lumosity“ ir „BrainHQ“ gerins atmintį ir didins pasitikėjimą savimi, naudojantis technologijomis. Bet tai bus vėliau: kai pradžiamokslį pabaigsite ir tapsite „pažengusiais“. Bet tuomet – jau ir klausimai bus kitokie. Pavyzdžiui: kas atsitiks, jei penkiskart iš eilės klaviatūroje paspausite klavišą „Shift“? (Jei iš anksto nežinote, kaip paskui iš situacijos išeisite, geriau nebandykite to daryt).
 
Taigi, sferoje yra ką veikti jūsų neuronams. Ir yra ką veikti internete. Galite, pavyzdžiui, sužinoti, kuo neurogenezė skiriasi nuo neuroplastikos. Kuo ilgalaikė atmintis skiriasi nuo trumpalaikės. Ir kuo vitamino K trūkumas kenkia smegenims (vitaminas K stipriai siejamas su darbu prie kompiuterio. Tad, jei nenorite šito prietaiso arti savęs prisileisti, patikrinkite: galbūt jums vitamino K ir trūksta! Ir nemaišykite jo su kitais: tai – ne kalis! Ir ne kalcis!  
 
Kodėl bijo kompiuterio tie, kurie jo bijo? Naujos technikos nesuprasti bijo apie 40 proc. 50-mečių ir vyresnių. Dar 29 procentus respondentų gąsdina skaitmeninės technologijos. Dar 20 procentų sako, kad mokytųsi dirbti, jei dirbtų ne vieni, o su draugais. Todėl ir pažiūrėkit į pavadinimą: kompiuteris yra piliulė nuo vienatvės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!