Neigiamas finansinis rezultatas
 
Didįjį Penktadienį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Vizito tikslas, kaip aiškinta, įsiklausyti į regiono gydymo įstaigų vadovų iššūkius, aptarti bendradarbiavimo galimybes ir įvertinti sveikatos paslaugų prieinamumo situaciją regione. Ministrės teigimu, tokie susitikimai padeda formuoti realų regionų vaizdą, leidžia kurti bendrą, konstruktyvų ir efektyvų dialogą. Pasirodė, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vaizdelis – ne koks... Viena labiausiai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovus sujaudinusių žinių – milžiniškas medikų trūkumas ligoninėje. Čia ieškoma apie 160 įvairiausių specialistų! Panašu, SAM, kurios pavaldume ir yra Respublikinė Šiaulių ligoninė, nusiteikusi griežtai. Viceministrės Jelenos Čelutkienės vertinimu, ligoninė yra atsidūrusi sudėtingoje situacijoje.
 

„Turiu pasakyti, kad problemos – didelės. Su Šiaulių Respublikine ligonine svarstome mažėjančių paslaugų apimtis. Prašome įstaigos vadovo sudaryti konkrečių veiksmų planą, kaip artimiausiu metu tą situaciją taisyti bei valdyti, nes tikrai matome bėdas. Ne tik sumažėjo medikų ir slaugytojų skaičius, bet ir kai kurių teikiamų paslaugų apimtys. Tai susiję su medikų trūkumu. Finansinis rezultatas irgi neigiamas“, – L.S. komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

 
Gundo dideliais atlyginimais
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas dar gyvena minėto vizito įspūdžiais... „Tos dvi vizito valandos praskriejo taip greitai! Nespėjau net visko papasakoti. Džiaugiamės, kad atvyksta vadovybė ir vietoje galime spręsti problemas ar su jomis supažindinti. Kuo daugiau būtų tokių vizitų, tuo labiau būtume patenkinti“, – dėl ministrės apsilankymo džiūgauja ligoninės direktorius.
 
Pasak jo, susitikimo metu kalbėta apie gydymo įstaigos plėtrą: Infekcinių ligų centro statybas, komunikacijos klausimus, bendradarbiavimo tarp gydymo įstaigų platformą, regione trūkstamą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių... O apie steigėjo susirūpinimą dėl 160 trūkstamų specialistų – nė cypt. Paklaustas, kaip užaugino tokį specialistų trūkumą, M.Pauliukas ėmė teisintis, esą jų įstaigoje nestinga tokio skaičiaus specialistų. Jis aiškina, kad viso labo yra tiek neužimtų etatų. Esą skylė susidariusi dėl darbuotojų gudrumo susimažinti darbo krūvį ir taip pasikelti atlyginimą už įstaigoje mokamus viršvalandžius.
 
„Didelė dalis darbuotojų dirba ne visu krūviu. Lietuvoje stebime naują tendenciją: užuot pasilikę dirbti visu darbo krūviu, medikai dirba viršvalandžius, kadangi pas mus ligoninėje už tai papildomai apmokama“, – versiją pateikia M.Pauliukas, pasigirdamas, kad jų gydymo įstaiga moka bene didžiausią darbo užmokestį ir Lietuvoje pagal šį rodiklį užima antrąją vietą.
 
Net jei gydymo įstaiga negali pasigirti ypač gerais finansiniais rodikliais, M.Pauliuko įsitikinimu, kitos išeities, kaip tik mokėti aukštus atlyginimus darbuotojams, nėra. „Mokama daugiau, nei ekonomiškai galėtume mokėti“, – atsidūsta vadovas.
 
Paklausus, kokių specialistų vis dėlto RŠL trūksta labiausiai, M.Pauliukas konkretaus atsakymo neturi. „Sunku pasakyti... Bet kurios srities specialistui rastume darbo vietą. Nors vertiname vyresnių darbuotojų patirtį, kviečiame visų sričių jaunus specialistus nebijoti rinktis Šiaurės Lietuvos regioną, kadangi darbo užmokestis pas mus yra viliojantis“, – gundė vadovas.
 
Ar ligoninėje dėl specialistų trūkumo situacija stabili? M.Pauliukas, panašu, dėlto per daug nesijaudina, sakydamas, kad medikų trūkumas yra įprasta Lietuvos gydymo įstaigų realybė. „Bet kuri ligoninė stokoja darbuotojų“, – tikina jis.
 
J.Čelutkienės nuomonė – kitokia. „Be abejonės, vadovas supranta, kad turi iššūkių, todėl nurašyti tai visoje Lietuvoje medikų trūkumo aktualijoms nederėtų. Aišku, panika nepadeda, todėl reikia tvarkytis ir dirbti toliau“, – L.S. komentavo viceministrė.
 
Apsistatęs pavaduotojais
 
Užtat 160 specialistų stokojanti gydymo įstaiga gerai apsistačiusi administracijos komanda. Nors vadovas informuoja, kad administracija nedidėja, prie RŠL, kuri garsėja ypač dideliu pavaduotojų būriu, neseniai prisijungė dar vienas – ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas.
 
„Visi skaičiuoja tik galvas, bet ne etatus. Didžioji dalis jų dirba tik 0,25 etato. Patarėjų skaičių vertinant etatais – du. Kas čia blogo, jei vadovui vienu kitu klausimu pataria savo srities profesionalas“, – pavaduotojų pertekliaus nemato M.Pauliukas.
 
Profsąjungos liko už borto
 
„Jei ministerijai tikrai kas nors rūpėtų, susitiktų su profsąjungomis ir paklaustų mūsų nuomonės, o ne administracijos ir jai lojalių asmenų, kurie sueina į susitikimus. Išgirstų ir kitą nuomonę – sužinotų tikrąją ligoninės situaciją. Jei savivaldybė nustoja finansuoti specialistų pritraukimą, o ja pasinaudoję specialistai po kelių mėnesių ima paskolas iš banko, kad grąžintų savivaldybei pinigus ir galėtų pabėgti iš Šiaulių ligoninės, apie ką galima kalbėti... Įstaigoje nėra jokių perspektyvų“, – pesimistiškai nusiteikęs kalbėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Stanelis.
 
Buvęs SAM atstovų vizitas į kritinėje situacijoje atsidūrusią Respublikinę Šiaulių ligoninę profsąjungos atstovams – tikras akibrokštas. Mat jie į diskusiją eilinį kartą nebuvo pakviesti. Mėgindamas supažindinti, kokia situacija šioje gydymo įstaigoje, K.Stanelis bedė pirštu į, kaip sako, nustekentą Endoskopijų skyrių. „Pasižiūrėkite, kokia buvo šio skyriaus situacija prieš ateinant dabartiniam įstaigos direktoriui Pauliukui ir kas iš šio skyriaus yra likę dabar. Pasidomėkite, kur dingo visi anksčiau dirbę specialistai, kokios buvo to skyriaus apsukos, kaip jis buvo išaugęs ir kas iš jo belikę...Jame dirbęs skyriaus vadovas buvo išvadintas arogantišku. Nors jis dirba dar dviejose valstybinėse ligoninėse ir ten kažkodėl nėra arogantiškas. Nežinau, kodėl tai neįdomu Sveikatos apsaugos ministerijai, kodėl nekyla klausimų ligonių kasoms, kur dingo minėto skyriaus apyvartos, kur dingo specialistai“, – retoriškai klausė K.Stanelis.
 
Profsąjungų atstovas pasakoja, kad prieš kurį laiką jie buvo pakviesti į savivaldybę išdėstyti savo pozicijos. „Pasakiau, kad pagalbos negausite, net jeigu turėsite ligoninėje pažįstamų. Paprasčiausiai nebus kam teikti paslaugų – nepadės nė pažintys. Savivaldybės atstovai pasėdėjo nuleidę galvas ir viskas. Buvo atvažiavusi Seimo komisija. Na, ir kas? Negi jie nežinojo mūsų problemų ir to, kad iš ligoninės bėga žmonės? Jiems nekilo klausimų, kodėl savivaldybė nutraukė paramą?“ – apmaudą liejo profsąjungos atstovas.
 
Slepiama bet kokia informacija
 
Kaip teigia K.Stanelis, ligoninės administracija nuo profsąjungos atstovų slepia visus duomenis apie gydymo įstaigos situaciją, vengia atsakyti į klausimus: „Ligoninėje buvo vykdomas trijų pamainų pilotinis tyrimas, bet iš jo – jokių atsakymų į klausimus, kuriuos uždavinėjome. Paklausėme, už kokias lėšas jis buvo vykdomas, gavome atsakymą: „už darbo užmokesčio tvarką“.“
 
K.Stanelis užsiminė ir apie skubios pagalbos paslaugas, retoriškai klausdamas, ar šios gydymo įstaigoje tikrai yra užtikrinamos. Vis dėlto teigti, kad taip nėra, irgi negalįs. Mat kol gydymo įstaigos administracija nesuteikia duomenų, to tvirtinti viešai neturi teisės. „Tegul tai gula ant direktoriaus sąžinės...“, – užuominomis kalbėjo vadovo darbu nepatenkintas pašnekovas.
 
Nors RŠL giriasi mokanti vieną didžiausių atlyginimų tarp šalies gydymo įstaigų, pasak K.Stanelio, situacijos tai negerina. „Tai šaunuolis direktorius! Ar jis kuo nors peikiasi, ar tik giriasi? Jo darbas ir yra girtis. Jei klausite įstaigos direktoriaus, kaip sekasi gydymo įstaigai, jis įtikins, kad pas mus viskas gerai“, – dėl dumiamų akių apmaudą liejo profsąjungietis.
 
Daugiau nebenori investuoti
 
M.Pauliukui smūgis teko ir iš miesto valdžios. Nuo šiol Šiaulių ligoninei bus dar sudėtingiau rasti gydytojų, mat savivaldybė stabdo dalį medikų pritraukimo programų, kitaip tariant, nebeskirs išmokų į ligoninę atvykstantiems gydytojams (apsiribos tik gydytojų rezidentų ir slaugytojų studijų finansavimu). Kaip aiškina Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, toks žingsnis žengtas dėl noro koncentruotis į savo, o ne kaip šiuo atveju – į SAM pavaldumo įstaigas. Savivaldybės duomenimis, į ligoninę dirbti atvykusiems 25 gydytojams jau buvo išmokėta 520 tūkst. eurų, o 12 gydytojų rezidentų studijoms – 146 tūkst. eurų.
 
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dėl Šiaulių ligoninės situacijos praradęs viltį. Jis neslepia nusivylimo dėl gydymo įstaigos vairavimo politikos. Jo žodžiais tariant, gydymo įstaigos vadovas darbe per mažai stengiasi.

---

Svarbu

VLK: finansinis rezultatas pablogėjo

Valstybinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, Respublikinė Šiaulių ligoninė 2023 m. iš viso uždirbo kiek daugiau nei 86 mln. eurų pajamų, o 2024 m. beveik 93 mln. eurų (8 proc. daugiau nei 2023 m.)
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės sąnaudos 2023 m. sudarė 84,7 mln. eurų, o 2024 m. – beveik 95 mln. eurų (12 proc. daugiau nei 2023 m.). Iš jų didžiąją dalį sudarė sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui padengti:2023 m. Respublikinė Šiaulių ligoninė skyrė kiek daugiau nei 59 mln. (70 proc. visų sąnaudų) šiam sąnaudų straipsniui, o 2024 m. tam skyrė 69,6 mln. eurų (73 proc. visų sąnaudų). Taigi sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui per metus išaugo daugiau nei 10 mln. eurų arba 17 proc. Šios ligoninės sąnaudos augo sparčiau nei pajamos, todėl 2024 m. įstaigos finansinis rezultatas pablogėjo: jis krito nuo +1,4 mln. eurų 2023 m. iki -2,1 mln. eurų praėjusiais metais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!