Reforma prieštarauja Konstitucijai
 
„Lietuva jau pavargo nuo sveikatos sistemoje vykdomų nepamatuotų, neparengtų ir abejotinos naudos reformų. Lietuva jau pavargo nuo viešojo ir privataus sektorių nuolatinio ir dirbtinio priešinimo“, – diskusijoje apie dabartinę sveikatos politiką kalbėjo L.Paškevičius.
 
Anot jo, šiuo metu planuojami sveikatos sistemos planai naikinti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas prieštarauja Nacionalinės sveikatos koncepcijos nustatytiems sveikatos sistemos plėtros principams. L.Paškevičius atkreipė dėmesį į esminį punktą – dar 1991 metais Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje buvo numatyta, kad „pacientai turi absoliučią teisę kreiptis į bet kurią medicinos tarnybą, tai reguliuojama papildomu mokesčiu“. „Priemokos yra dalis, kuria pacientas prisideda prie savo gydymo finansavimo. Nėra pasaulyje šalies, kur žmogus nemokėtų nieko iš savo kišenės“, – teigė jis.
 
Teisėtyrininkė, buvusi Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja prof. dr. Toma Birmontienė apgailestavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomi pakeitimai ignoruoja Konstitucijos principus: „Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sveikatos priežiūra taip pat yra ūkinė veikla. Turi būti ir apimtis ekonomiškai pagrįsta, ir įkainiai nustatomi sutartiniais pagrindais, ir turi būti kriterijai, ir sąžiningos konkurencijos laisvė. Lietuvos ekonominiai pagrindai jau yra visiškai kiti, ir mes gyvename kitokioje valstybėje. O toks įspūdis, kad gyvename praeityje…“
 
Paneigė mitus
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas stebėjosi, kad į praėjusią savaitę Seime vykusį politikų, medikų ir ministerijos atstovų susitikimą nebuvo pakviesti privataus verslo atstovai. „Buvo kalbama, kad svarbu užmegzti naujos kartos dialogą su socialiniais partneriais – ne tik formaliai derinti sprendimus, bet ir aktyviai klausytis specialistų, gerinti darbo sąlygas ir siekti ilgalaikių sistemos pokyčių. Tačiau realybėje privataus sektoriaus atstovai lieka už durų“, – sakė L.Paškevičius.
 
„Susitikime kalbėta, kad „vyksta viešojo sektoriaus erozija ir viešųjų paslaugų privatizacija“. Noriu paneigti šį mitą. Skaičiai rodo visai ką kita: privačioms įstaigoms skiriama tik 16 proc. PSDF biudžeto, kai viešosios įstaigos gauna 84 proc. Teiginiai, kad privačios įstaigos teikia tik tas paslaugas, kurios apsimoka, irgi neatitinka tikrovės. Net gaudamas palyginti nedidelę dalį PSDF biudžeto, privatus sektorius užtikrina 40 proc. pirminio lygio ambulatorinių paslaugų, 22 proc. slaugos paslaugų ir net 45 proc. prevencinių programų“, – tęsė jis.
 
„Buvo teigiama, kad kuriasi „pseudo sektorius“ šalia viešojo sektoriaus, kurio negalima pavadinti privačiu, kai didelė dalis viešajame sektoriuje dirbančių žmonių pusę darbo ar papildomai dirba vadinamosiose privačiose įstaigose, – citavo L.Paškevičius. – Tačiau problema ne dviejose darbovietėse dirbantys gydytojai, bet sistema, kuri verčia medikus taip elgtis. Viešajame sektoriuje atlyginimai mažesni, darbo krūviai didesni, o pacientui skiriama mažiau laiko. Medikai ieško vietos, kur gali dirbti oriai ir kokybiškai. Uždraudus priemokas ši problema neišsispręs, tiesiog dalį medikų išstums į visiškai privačią praktiką arba emigraciją.“
 
Privatus sektorius – ne priešas
 
Apie emigraciją, ministerijai įgyvendinus šiuos planus, užsiminė ir šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius. „Turiu patirties tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Pradėjęs dirbti privačiame sektoriuje, atsigavau kaip žmogus – jokių toksiškų santykių darbe, jokio perdegimo“, – patirtimi dalijosi profesorius.
 
Darbą privačiame bei viešame sektoriuose palygino ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. „Privačioje įstaigoje man mokėjo už padarytą darbą, o ne už valandas, kurias atsėdžiu, nebūtinai dirbdama savo darbą“, – privačių medicinos įstaigų produktyvumą pabrėžė parlamentarė.
 

Dar vienas privataus sektoriaus pranašumas, anot šeimos gydytojo prof. Vytauto Kasiulevičiaus, – daugiau dėmesio pacientui: „Privatus sektorius dažnai kritikuojamas, kad nusirenka pačias skaniausias uogas, bet aš, dirbdamas privačiame sektoriuje, matau konsultuojamus pacientus iš Klaipėdos, iš Šiaulių – gydytojai čia turi jiems laiko. Suprantu socialdemokratų siekį panaikinti priemokas, bet jei sieksime išvaryti gydytojus atgal į viešąjį sektorių, duodu tvirtą pažadą – teks rinktis emigraciją.“

 
Ydingą sveikatos sistemos vadybą kritikavo ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė: „Emigravę gydytojai įvardijo konkrečias priežastis, kodėl išvyko iš Lietuvos. Studijoje, kurioje dalyvavo 465 užsienyje dirbantys medikai, net 67 proc. nurodė nepasitenkinimą atlyginimu, 56 proc. – korupciją, 47 proc. – toksišką darbo aplinką. Pavyzdžiui, kai buvo bandoma priversti medikus dirbti regionuose, politikai į medikų argumentus atrėžė: „tai važiuokit“. Daugelis taip ir padarė.“
 
Pacientai mokės brangiausią kainą
 
L.Paškevičiaus teigimu, Lietuvos gyventojai iš savo kišenės sveikatos priežiūrai jau dabar sumoka dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje – 30 proc. palyginti su 15 proc. Problema, anot jo, nėra ambulatorinėse paslaugose, kur priemokos Lietuvoje (20 proc.) atitinka ES vidurkį. Didžiausia problema – vaistai, kur išlaidos Lietuvoje (33 proc.) viršija ES vidurkį (24 proc.), ir odontologinės paslaugos, kur Lietuvos gyventojų išlaidos (29 proc.) beveik trigubai didesnės nei ES vidurkis (10 proc.).
 
„Dar viena problema – savanoriško sveikatos draudimo stoka. Lietuvoje šia paslauga naudojasi vos 1,4 proc. gyventojų, kai ES vidurkis siekia 14 proc.
 
„Kalbama apie solidarumą sveikatos sistemoje. Bet tikras solidarumas yra tada, kai tu dalyvauji bendroje sistemoje, moki įmokas ir gauni kokybiškas paslaugas, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. – Dabar turime situaciją, kai dirbantys žmonės moka privalomuosius sveikatos mokesčius, tačiau, norėdami gauti paslaugą laiku, turi mokėti antrą kartą. Jie iš esmės moka už kitų žmonių gydymą, bet patys negauna adekvačios pagalbos, kai jos prireikia. Tai jau nebėra solidarumas – tai yra dvigubas apmokestinimas.“
 
L.Paškevičius nuogąstavo, kad uždraudus priemokas, o valstybei nepadidinus finansavimo, pacientai vis tiek mokės – tik kitais būdais. „Jei valstybė žada padengti visas išlaidas, tegul pažada ir tai, kad niekas niekada nesirgs, – ironizavo jis. – Realybėje neįmanoma turėti vienu metu nemokamą, greitą ir kokybišką sveikatos sistemą – resursai visada yra riboti“.
 
Asociacijos prezidentas įspėjo: jei bus priimti planuojami sprendimai, pasekmės pacientams bus liūdnos – išaugs ne tik eilės, bet ir korupcija sveikatos apsaugoje.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!