Rei­ka­lin­gas ju­dė­ji­mas

Jei pro­ble­mų kol kas ne­tu­ri­te – pui­ku, ta­čiau ki­ne­zi­te­ra­peu­tas Da­rius Dzi­mi­das tu­ri ke­le­tą pa­ta­ri­mų, kad bė­dos ne­už­klup­tų vė­liau.
Tu­ri­te dau­giau ju­dė­ti. „Daž­nai ju­dė­ji­mą pai­nio­ja­me su spor­tu, ku­ris ne vi­sai su­si­jęs su svei­ka­ta, o jo tiks­las – re­zul­ta­to sie­ki­mas. Ge­rai sa­vi­jau­tai pa­lai­ky­ti daž­niau­siai už­ten­ka kas­die­nės mankš­tos. Jei vi­są die­ną ne­šio­jo­te aukš­ta­kul­nius, po dar­bo die­nos pė­das ver­tė­tų pa­le­pin­ti spe­cia­liais pra­ti­mais, ma­sa­žu, vo­ne­lė­mis ar­ba skir­ti ke­le­tą mi­nu­čių pa­si­vaikš­čio­ji­mui ba­so­mis. Re­gu­lia­rus ju­dė­ji­mas bū­ti­nas vi­siems žmo­nėms – jei pė­dos rau­me­nų ne­nau­do­si­me il­gą lai­ką, il­gai­niui šią funk­ci­ją pra­ra­si­me“, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tas.

„Tu­rė­da­mi tvir­tą pė­dos skliau­tą, ga­li­te iš­veng­ti pa­žei­di­mų, pa­vyz­džiui, už­li­pę ant ašt­raus daik­to: jei pė­dos skliau­tas bus sil­pnas, įsi­dur­si­te į ko­ją, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tas D.Dzi­mi­das. – Tu­rė­da­mi per aukš­tą pė­dos skliau­tą, di­des­nė ti­ki­my­bė spor­tuo­jan­tiems žmo­nėms pa­tir­ti stre­si­nį pė­dos lū­žį, ga­li at­si­ras­ti nu­ga­ros, ke­lio, čiur­nos skaus­mai.“

Ju­dė­ji­mo me­tu iš­ski­ria­mas są­na­ri­nis skys­tis. Ma­žai ju­dant, jo pa­ga­mi­na­ma ne­pa­kan­ka­mai, to­dėl ju­dė­ji­mas tam­pa sun­kus ir ne­re­tai skaus­min­gas.
„Per die­ną ju­dė­ji­mui tu­ri­te skir­ti bent ke­le­tą mi­nu­čių, o ju­de­siai tu­ri ap­im­ti kuo pla­tes­nę am­pli­tu­dę. Sten­ki­tės pra­ju­din­ti kiek ga­li­ma dau­giau są­na­rių pil­no­mis am­pli­tu­dė­mis, – pa­ta­ria D.Dzi­mi­das. – At­lik­da­mi na­mų ruo­šos dar­bus – ne­bi­jo­ki­te pa­kel­ti ran­kų, pa­si­lenk­ti, pil­nai pri­tūp­ti.“
Jei ku­ris nors jū­sų są­na­rių bus ne­funk­cio­na­lus, ki­ti są­na­riai ju­dė­ji­mo me­tu krū­vį tu­rės kom­pen­suo­ti. Taip pat – jei ku­ris nors rau­muo pil­nai ne­dirbs, ki­ti tu­rės ju­de­sius at­lai­ky­ti dvi­gu­bu krū­viu. „Štai ko­dėl at­si­ran­da rau­me­nų spaz­mai, skaus­mai, – pa­žy­mi ki­ne­zi­te­ra­peu­tas. – Pa­vyz­džiui, jei tu­ri­te čiur­nos są­na­rio ri­bo­tu­mą, pri­tū­pus ko­jų pirš­tai kils į vir­šų, jūs kri­si­te ant nu­ga­ros. Ban­dy­da­mi tai kom­pen­suo­ti, žmo­nės re­čiau tu­pia ir dau­giau len­kia­si per nu­ga­rą.“

Sta­bi­lus čiur­nos są­na­rys

Pa­si­tik­rin­ki­te, ar jū­sų čiur­nos są­na­rys pa­kan­ka­mai tvir­tas. „At­si­sto­ki­te ant vie­nos ko­jos, už­si­mer­ki­te ir sten­ki­tės taip iš­si­lai­ky­ti bent tris­de­šimt se­kun­džių“, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tas D.Dzi­mi­das.
Jei tai pa­da­ry­ti pa­vy­ko, ga­li­me teig­ti, jū­sų čiur­nos są­na­rį su­pan­čių rau­me­nų būk­lė pa­kan­ka­mai ge­ra. Jei tes­to ne­pa­vy­ko at­lik­ti, o jūs esa­te bė­gi­kas, ver­tė­tų į tre­ni­ruo­čių pro­gra­mą įtrauk­ti pra­ti­mų, skir­tų pė­doms – taip smar­kiai su­ma­žin­si­te ti­ki­my­bę at­ei­ty­je jus­ti ke­lio skaus­mus.
Šio tes­to re­zul­ta­tams įta­kos ga­li tu­rė­ti ir ves­ti­biu­lia­ri­nio apa­ra­to su­tri­ki­mai, pras­ta lie­mens rau­me­nų kon­tro­lė ir pan., to­dėl to­kius tes­tus ge­riau in­ter­pre­tuo­s ki­ne­zi­te­ra­peu­tai.

Meš­ku­tės pė­da

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas D.Dzi­mi­das sa­ko, kad mo­te­rims plokš­čia­pa­dys­tė diag­no­zuo­ja­ma daž­niau, ta­čiau at­kreip­ti dė­me­sį tu­ri ir vy­rai.
Vai­kams iki 5 m. plokš­čia pė­da – nor­ma­lu. Ne­sku­bė­ki­te jiems pirk­ti or­to­pe­di­nės ava­ly­nės ar ba­tų įdėk­lų, ne­vers­ki­te da­ry­ti spe­cia­lių pra­ti­mų. Svar­biau­sia pa­rink­ti ava­ly­nę, ku­ri pė­dai ne­truk­dy­tų tai­syk­lin­gai for­muo­tis. Taip pat la­bai svar­bu vai­kams leis­ti vaikš­čio­ti ba­siems kuo įvai­res­niu, ne­ly­giu pa­vir­šiu­mi.
Pir­mi plokš­čia­pa­dys­tės po­žy­miai daž­niau­siai už­fik­suo­ja­mi anks­ty­vo­je pa­aug­lys­tė­je. Pa­ste­bė­jus tai ver­tė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju ar­ba ki­ne­zi­te­ra­peu­tu, ka­dan­gi šiuo lai­ko­tar­piu skliau­tą dar ga­li­ma pa­ko­re­guo­ti. Vy­res­nia­me am­žiu­je, jį įma­no­ma tik su­tvir­tin­ti“, – sa­kė ki­ne­zi­te­ra­peu­tas.

---

 Verta žinoti:

Pė­dos skliau­to tes­tas
 • Tik­riau­siai mo­kyk­lo­je yra te­kę at­lik­ti tes­tą, ku­rio me­tu ra­ša­lu nu­da­žius pė­dą ir vi­su svo­riu pa­sta­čius ją ant bal­to la­po, gau­na­me jos ant­spau­dą, o pa­gal tai ver­ti­na­me pė­dos skliau­tą. Tai ga­nė­ti­nai pa­ti­ki­mas tes­tas, bet nė­ra la­bai pa­to­gus. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas siū­lo al­ter­na­ty­vą.
 • Pa­kiš­ki­te ho­ri­zon­ta­liai pieš­tu­ką po jū­sų pė­dos skliau­tu ir at­si­sto­ki­te ant vie­nos ko­jos. Kaip smar­kiai pė­da jau­čia­te spau­di­mą? Jei ra­šik­lis smar­kiai rė­žia­si į pė­dą, va­di­na­si, ji per plokš­čia, jei daik­tą jau­čia­te tik šiek tiek – jū­sų pė­dos skliau­tas nor­ma­lus, jei ji aukš­tai pa­ki­lu­si nuo že­mės ir ra­šik­lio be­veik ne­sie­kia – jū­sų pė­dos skliau­tas per aukš­tas.
 • Tu­rint tiek plokš­čia­pa­dys­tę, tiek per di­de­lį pė­dos iš­lin­kį, pa­tar­ti­na nau­do­ti or­to­pe­di­nius ba­tų įdėk­lus.
 • No­rė­da­mi pė­dos skliau­tą pa­da­ry­ti tvir­tes­nį, te­be­tu­rė­da­mi ra­šik­lį po pė­da, ban­dy­ki­te ją su­ries­ti, kad ant že­mės pa­dė­to daik­to ne­lies­tu­mė­te. At­li­ki­te ke­le­tą kar­tų.