Svei­kos pė­dos – ge­ra sa­vi­jau­ta

www.lsveikata.lt
2017-11-13
Kai skau­da, daž­niau­siai pra­de­da­ma gy­dy­ti bū­tent tą vie­tą, ku­rio­je sly­pi ne­ma­lo­nus po­jū­tis. Jei jau­čia­te ke­lių, klu­bų, nu­ga­ros skaus­mus, re­ko­men­duo­ja­ma at­kreip­ti dė­me­sį į pė­das. Net ir ne­jau­čiant mi­nė­tų simp­to­mų, pri­va­lo­te jo­mis rū­pin­tis.
Svei­kos pė­dos – ge­ra sa­vi­jau­ta
Jei visą dieną nešiojote aukštakulnius, po darbo dienos pėdas vertėtų palepinti specialiais pratimais, masažu, vonelėmis arba skirti keletą minučių pasivaikščiojimui basomis.

Rei­ka­lin­gas ju­dė­ji­mas

Jei pro­ble­mų kol kas ne­tu­ri­te – pui­ku, ta­čiau ki­ne­zi­te­ra­peu­tas Da­rius Dzi­mi­das tu­ri ke­le­tą pa­ta­ri­mų, kad bė­dos ne­už­klup­tų vė­liau.
Tu­ri­te dau­giau ju­dė­ti. „Daž­nai ju­dė­ji­mą pai­nio­ja­me su spor­tu, ku­ris ne vi­sai su­si­jęs su svei­ka­ta, o jo tiks­las – re­zul­ta­to sie­ki­mas. Ge­rai sa­vi­jau­tai pa­lai­ky­ti daž­niau­siai už­ten­ka kas­die­nės mankš­tos. Jei vi­są die­ną ne­šio­jo­te aukš­ta­kul­nius, po dar­bo die­nos pė­das ver­tė­tų pa­le­pin­ti spe­cia­liais pra­ti­mais, ma­sa­žu, vo­ne­lė­mis ar­ba skir­ti ke­le­tą mi­nu­čių pa­si­vaikš­čio­ji­mui ba­so­mis. Re­gu­lia­rus ju­dė­ji­mas bū­ti­nas vi­siems žmo­nėms – jei pė­dos rau­me­nų ne­nau­do­si­me il­gą lai­ką, il­gai­niui šią funk­ci­ją pra­ra­si­me“, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tas.

„Tu­rė­da­mi tvir­tą pė­dos skliau­tą, ga­li­te iš­veng­ti pa­žei­di­mų, pa­vyz­džiui, už­li­pę ant ašt­raus daik­to: jei pė­dos skliau­tas bus sil­pnas, įsi­dur­si­te į ko­ją, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tas D.Dzi­mi­das. – Tu­rė­da­mi per aukš­tą pė­dos skliau­tą, di­des­nė ti­ki­my­bė spor­tuo­jan­tiems žmo­nėms pa­tir­ti stre­si­nį pė­dos lū­žį, ga­li at­si­ras­ti nu­ga­ros, ke­lio, čiur­nos skaus­mai.“

Ju­dė­ji­mo me­tu iš­ski­ria­mas są­na­ri­nis skys­tis. Ma­žai ju­dant, jo pa­ga­mi­na­ma ne­pa­kan­ka­mai, to­dėl ju­dė­ji­mas tam­pa sun­kus ir ne­re­tai skaus­min­gas.
„Per die­ną ju­dė­ji­mui tu­ri­te skir­ti bent ke­le­tą mi­nu­čių, o ju­de­siai tu­ri ap­im­ti kuo pla­tes­nę am­pli­tu­dę. Sten­ki­tės pra­ju­din­ti kiek ga­li­ma dau­giau są­na­rių pil­no­mis am­pli­tu­dė­mis, – pa­ta­ria D.Dzi­mi­das. – At­lik­da­mi na­mų ruo­šos dar­bus – ne­bi­jo­ki­te pa­kel­ti ran­kų, pa­si­lenk­ti, pil­nai pri­tūp­ti.“
Jei ku­ris nors jū­sų są­na­rių bus ne­funk­cio­na­lus, ki­ti są­na­riai ju­dė­ji­mo me­tu krū­vį tu­rės kom­pen­suo­ti. Taip pat – jei ku­ris nors rau­muo pil­nai ne­dirbs, ki­ti tu­rės ju­de­sius at­lai­ky­ti dvi­gu­bu krū­viu. „Štai ko­dėl at­si­ran­da rau­me­nų spaz­mai, skaus­mai, – pa­žy­mi ki­ne­zi­te­ra­peu­tas. – Pa­vyz­džiui, jei tu­ri­te čiur­nos są­na­rio ri­bo­tu­mą, pri­tū­pus ko­jų pirš­tai kils į vir­šų, jūs kri­si­te ant nu­ga­ros. Ban­dy­da­mi tai kom­pen­suo­ti, žmo­nės re­čiau tu­pia ir dau­giau len­kia­si per nu­ga­rą.“

Sta­bi­lus čiur­nos są­na­rys

Pa­si­tik­rin­ki­te, ar jū­sų čiur­nos są­na­rys pa­kan­ka­mai tvir­tas. „At­si­sto­ki­te ant vie­nos ko­jos, už­si­mer­ki­te ir sten­ki­tės taip iš­si­lai­ky­ti bent tris­de­šimt se­kun­džių“, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tas D.Dzi­mi­das.
Jei tai pa­da­ry­ti pa­vy­ko, ga­li­me teig­ti, jū­sų čiur­nos są­na­rį su­pan­čių rau­me­nų būk­lė pa­kan­ka­mai ge­ra. Jei tes­to ne­pa­vy­ko at­lik­ti, o jūs esa­te bė­gi­kas, ver­tė­tų į tre­ni­ruo­čių pro­gra­mą įtrauk­ti pra­ti­mų, skir­tų pė­doms – taip smar­kiai su­ma­žin­si­te ti­ki­my­bę at­ei­ty­je jus­ti ke­lio skaus­mus.
Šio tes­to re­zul­ta­tams įta­kos ga­li tu­rė­ti ir ves­ti­biu­lia­ri­nio apa­ra­to su­tri­ki­mai, pras­ta lie­mens rau­me­nų kon­tro­lė ir pan., to­dėl to­kius tes­tus ge­riau in­ter­pre­tuo­s ki­ne­zi­te­ra­peu­tai.


Meš­ku­tės pė­da

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas D.Dzi­mi­das sa­ko, kad mo­te­rims plokš­čia­pa­dys­tė diag­no­zuo­ja­ma daž­niau, ta­čiau at­kreip­ti dė­me­sį tu­ri ir vy­rai.
Vai­kams iki 5 m. plokš­čia pė­da – nor­ma­lu. Ne­sku­bė­ki­te jiems pirk­ti or­to­pe­di­nės ava­ly­nės ar ba­tų įdėk­lų, ne­vers­ki­te da­ry­ti spe­cia­lių pra­ti­mų. Svar­biau­sia pa­rink­ti ava­ly­nę, ku­ri pė­dai ne­truk­dy­tų tai­syk­lin­gai for­muo­tis. Taip pat la­bai svar­bu vai­kams leis­ti vaikš­čio­ti ba­siems kuo įvai­res­niu, ne­ly­giu pa­vir­šiu­mi.

Pir­mi plokš­čia­pa­dys­tės po­žy­miai daž­niau­siai už­fik­suo­ja­mi anks­ty­vo­je pa­aug­lys­tė­je. Pa­ste­bė­jus tai ver­tė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju ar­ba ki­ne­zi­te­ra­peu­tu, ka­dan­gi šiuo lai­ko­tar­piu skliau­tą dar ga­li­ma pa­ko­re­guo­ti. Vy­res­nia­me am­žiu­je, jį įma­no­ma tik su­tvir­tin­ti“, – sa­kė ki­ne­zi­te­ra­peu­tas.

 Verta žinoti:

Pė­dos skliau­to tes­tas

 • Tik­riau­siai mo­kyk­lo­je yra te­kę at­lik­ti tes­tą, ku­rio me­tu ra­ša­lu nu­da­žius pė­dą ir vi­su svo­riu pa­sta­čius ją ant bal­to la­po, gau­na­me jos ant­spau­dą, o pa­gal tai ver­ti­na­me pė­dos skliau­tą. Tai ga­nė­ti­nai pa­ti­ki­mas tes­tas, bet nė­ra la­bai pa­to­gus. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas siū­lo al­ter­na­ty­vą.
 • Pa­kiš­ki­te ho­ri­zon­ta­liai pieš­tu­ką po jū­sų pė­dos skliau­tu ir at­si­sto­ki­te ant vie­nos ko­jos. Kaip smar­kiai pė­da jau­čia­te spau­di­mą? Jei ra­šik­lis smar­kiai rė­žia­si į pė­dą, va­di­na­si, ji per plokš­čia, jei daik­tą jau­čia­te tik šiek tiek – jū­sų pė­dos skliau­tas nor­ma­lus, jei ji aukš­tai pa­ki­lu­si nuo že­mės ir ra­šik­lio be­veik ne­sie­kia – jū­sų pė­dos skliau­tas per aukš­tas.
 • Tu­rint tiek plokš­čia­pa­dys­tę, tiek per di­de­lį pė­dos iš­lin­kį, pa­tar­ti­na nau­do­ti or­to­pe­di­nius ba­tų įdėk­lus.
 • No­rė­da­mi pė­dos skliau­tą pa­da­ry­ti tvir­tes­nį, te­be­tu­rė­da­mi ra­šik­lį po pė­da, ban­dy­ki­te ją su­ries­ti, kad ant že­mės pa­dė­to daik­to ne­lies­tu­mė­te. At­li­ki­te ke­le­tą kar­tų.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris