Kai skauda, dažniausiai pradedama gydyti būtent tą vietą, kurioje slypi nemalonus pojūtis. Jei jaučiate kelių, klubų, nugaros skausmus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į pėdas. Net ir nejaučiant minėtų simptomų, privalote jomis rūpintis.
Jei visą dieną nešiojote aukštakulnius, po darbo dienos pėdas vertėtų palepinti specialiais pratimais, masažu, vonelėmis arba skirti keletą minučių pasivaikščiojimui basomis.
Reikalingas judėjimas
Jei problemų kol kas neturite – puiku, tačiau kineziterapeutas Darius Dzimidas turi keletą patarimų, kad bėdos neužkluptų vėliau.
Turite daugiau judėti. „Dažnai judėjimą painiojame su sportu, kuris ne visai susijęs su sveikata, o jo tikslas – rezultato siekimas. Gerai savijautai palaikyti dažniausiai užtenka kasdienės mankštos. Jei visą dieną nešiojote aukštakulnius, po darbo dienos pėdas vertėtų palepinti specialiais pratimais, masažu, vonelėmis arba skirti keletą minučių pasivaikščiojimui basomis. Reguliarus judėjimas būtinas visiems žmonėms – jei pėdos raumenų nenaudosime ilgą laiką, ilgainiui šią funkciją prarasime“, – sako kineziterapeutas.
„Turėdami tvirtą pėdos skliautą, galite išvengti pažeidimų, pavyzdžiui, užlipę ant aštraus daikto: jei pėdos skliautas bus silpnas, įsidursite į koją, – sako kineziterapeutas D.Dzimidas. – Turėdami per aukštą pėdos skliautą, didesnė tikimybė sportuojantiems žmonėms patirti stresinį pėdos lūžį, gali atsirasti nugaros, kelio, čiurnos skausmai.“
Judėjimo metu išskiriamas sąnarinis skystis. Mažai judant, jo pagaminama nepakankamai, todėl judėjimas tampa sunkus ir neretai skausmingas.
„Per dieną judėjimui turite skirti bent keletą minučių, o judesiai turi apimti kuo platesnę amplitudę. Stenkitės prajudinti kiek galima daugiau sąnarių pilnomis amplitudėmis, – pataria D.Dzimidas. – Atlikdami namų ruošos darbus – nebijokite pakelti rankų, pasilenkti, pilnai pritūpti.“
Jei kuris nors jūsų sąnarių bus nefunkcionalus, kiti sąnariai judėjimo metu krūvį turės kompensuoti. Taip pat – jei kuris nors raumuo pilnai nedirbs, kiti turės judesius atlaikyti dvigubu krūviu. „Štai kodėl atsiranda raumenų spazmai, skausmai, – pažymi kineziterapeutas. – Pavyzdžiui, jei turite čiurnos sąnario ribotumą, pritūpus kojų pirštai kils į viršų, jūs krisite ant nugaros. Bandydami tai kompensuoti, žmonės rečiau tupia ir daugiau lenkiasi per nugarą.“
Stabilus čiurnos sąnarys
Pasitikrinkite, ar jūsų čiurnos sąnarys pakankamai tvirtas. „Atsistokite ant vienos kojos, užsimerkite ir stenkitės taip išsilaikyti bent trisdešimt sekundžių“, – sako kineziterapeutas D.Dzimidas.
Jei tai padaryti pavyko, galime teigti, jūsų čiurnos sąnarį supančių raumenų būklė pakankamai gera. Jei testo nepavyko atlikti, o jūs esate bėgikas, vertėtų į treniruočių programą įtraukti pratimų, skirtų pėdoms – taip smarkiai sumažinsite tikimybę ateityje justi kelio skausmus.
Šio testo rezultatams įtakos gali turėti ir vestibiuliarinio aparato sutrikimai, prasta liemens raumenų kontrolė ir pan., todėl tokius testus geriau interpretuos kineziterapeutai.
Meškutės pėda
Kineziterapeutas D.Dzimidas sako, kad moterims plokščiapadystė diagnozuojama dažniau, tačiau atkreipti dėmesį turi ir vyrai.
Vaikams iki 5 m. plokščia pėda – normalu. Neskubėkite jiems pirkti ortopedinės avalynės ar batų įdėklų, neverskite daryti specialių pratimų. Svarbiausia parinkti avalynę, kuri pėdai netrukdytų taisyklingai formuotis. Taip pat labai svarbu vaikams leisti vaikščioti basiems kuo įvairesniu, nelygiu paviršiumi.
Pirmi plokščiapadystės požymiai dažniausiai užfiksuojami ankstyvoje paauglystėje. Pastebėjus tai vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju arba kineziterapeutu, kadangi šiuo laikotarpiu skliautą dar galima pakoreguoti. Vyresniame amžiuje, jį įmanoma tik sutvirtinti“, – sakė kineziterapeutas.
Verta žinoti:
Pėdos skliauto testas
• Tikriausiai mokykloje yra tekę atlikti testą, kurio metu rašalu nudažius pėdą ir visu svoriu pastačius ją ant balto lapo, gauname jos antspaudą, o pagal tai vertiname pėdos skliautą. Tai ganėtinai patikimas testas, bet nėra labai patogus. Kineziterapeutas siūlo alternatyvą.
• Pakiškite horizontaliai pieštuką po jūsų pėdos skliautu ir atsistokite ant vienos kojos. Kaip smarkiai pėda jaučiate spaudimą? Jei rašiklis smarkiai rėžiasi į pėdą, vadinasi, ji per plokščia, jei daiktą jaučiate tik šiek tiek – jūsų pėdos skliautas normalus, jei ji aukštai pakilusi nuo žemės ir rašiklio beveik nesiekia – jūsų pėdos skliautas per aukštas.
• Turint tiek plokščiapadystę, tiek per didelį pėdos išlinkį, patartina naudoti ortopedinius batų įdėklus.
• Norėdami pėdos skliautą padaryti tvirtesnį, tebeturėdami rašiklį po pėda, bandykite ją suriesti, kad ant žemės padėto daikto neliestumėte. Atlikite keletą kartų.
Komentuoti: