Atsako specialistas
VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius:

- Reikėtų atsiminti, kad prevencija yra daug kartų pigesnė nei gydymas. Vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurių koordinacija yra blogesnė, rekomenduočiau rinktis patogią, neslidžią avalynę, nepamiršti regos korekcijos akiniais ar lęšiais. Nevengti naudotis pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis: tinkamo ilgio lazdele, trikoju, vaikštyne, ramentais. Nukritus nepasimesti, atsisėsti, ir bandyti neskubant atsikelti. Jeigu nepavyksta ar tą padaryti yra sunku, reiktų šauktis pagalbos balsu arba skambinti mobiliuoju telefonu. Visada vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoju jį su savimi nešiotis.

Susižeidus gali atsirasti žaizdos, sumušta vieta gali sutinti, pamėlti, atsirasti skausmas. Šiam gydyti rekomenduoju geriamuosius vaistus, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar paracetamolio. Vaistų dozės priklauso nuo skausmo stiprumo. Ibuprofeno patarčiau neviršyti 1200 mg per dieną tai yra du kartus po 600 mg. Paracetamolio maksimali dozė yra trys gramai per dieną arba šešios tabletes po 500 mg. Atkreipčiau dėmesį, kad paracetamolio yra daugelyje preparatų, todėl vartojant juos reiktų skaityti sudėtį ir skaičiuoti per dieną gaunamą jo dozę. Paracetamolio perdozavimas yra itin pavojingas, kartais netgi mirtinas.

Kitas skausmo ir uždegimo gydymo būdas – tepti skaudamas vietas tepalais. Patarčiau rinktis tepalus su ibuprofenu arba diklofenaku. Galima teptis bet kurią kūno vietą, kurią skauda. Visų tepalų sisteminis poveikis yra nestirus, todėl ryškesnis šalutinis poveikis neturėtų pasireikšti. Aišku, visada galimos alerginės reakcijos.

Dar viena alternatyva - gydymas ledo aplikacijomis. Jis pigus ir pakankamai efektyvus. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pavyzdžiui, šaldytas uogas, reikėtų dėti ant sumuštos vietos apvyniojus rankšluosčiu. Uždėjus laikyti apie ketvirtį valandos, tada reikalinga pusvalandžio pertrauka. Tokias procedūras galima kartoti 6-8 kartus per dieną. Sumuštą galūnę reikėtų tausoti, mažiau vaikščioti, vegti didesnių apkrovų, sunkių nešulių, ilgų atstumų.

Kreiptis į gydytoją reikėtų esant itin stipriam skausmui, gilioms žaizdoms, galūnių deformacijai, žymiam sumuštos vietos sutinimui. Taip pat jeigu sutinimas nepraeina po kelių dienų arba skausmas stiprėja, sutrinka eisena ar galūnės funkcija.
Net ir po nedidelių traumų vyresnio amžiaus žmonės ar sergantiesiems osteoporoze, kitomis kaulų bei metabolinėmis ligomis patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją. Šios grupės žmonėms dažnai, net patyrus menką traumą, įvyksta kaulų lūžiai, kartais netgi nejaučiant didelio skausmo.

Esant sunkesnei traumai: sąmonės sutrikimui, kritimui iš didesnio aukščio, autoįvykiui, rekomenduočiau skubiai vykti į priėmimo skyrių, kur dirba traumatologas, traumos dieną. Pavėluotas kreipimasis gali pabloginti nukentėjusiojo būklę. Kraujavimai pavojingi visiems, ypač žmonėms, vartojantiems krešėjimą mažinančius vaistus. Įvykus bent kiek sudėtingesnei traumai, reikėtų susisiekti su prižiūrinčiu gydytoju ir aptarti vartojamų vaistų dozes bei gydymo taktiką.